Atvėsus ir atšilus orams, negailestingai ima plisti peršalimo ligos, kurios pirmiausia nusitaiko į silpniausius žmogučius — mūsų mažuosius. Ko gero, visiems teks susidurti su vaikų karščiavimu. Pasak gydytojų, dažnai tėvai pernelyg išgąstingai sureaguoja į atžalą staiga užklupusį karščiavimą. Tačiau būtent karščiavimas atspindi, jog organizmas kovoja su liga ir kada vaikas ima sveikti. Apie vaikų karščiavimą kalbamės su šeimos gydytoja – Rugile Matelyte.
Kokia yra normali kūdikių ir vaikų kūno temperatūra pagal jų amžių?
Praktikoje tikrai niekas nesismulkina ar temperatūra yra 37.4°C, ar 37,6°C. Kūdikiai tik gal labiau reaguoja į šilumos pokyčius, jei patalpoje labai šilta ar vaikutis daug prirengtas, jam gali minimaliai pakilti ir kūno temperatūra. Esmė yra ar karščiavimas subfebrilus (iki 38°C) ar febrilus (38°C-39°C). Normali vaiko kūno temperatūra pažastyje yra iki 37,2°C, burnoje iki 37,4°C, tiesiojoje žarnoje – iki 38°C laipsnių. Matavimas tiesiojoje žarnoje rodo šerdinę kūno temperatūrą, kuri visada yra didesnė.
Kokie požymiai išduoda, kad reikėtų sunerimti dėl pakilusios temperatūros?
Reikia atkreipti dėmesį į:
- Karščiuojančio vaiko aktyvumą (žaidžia ar mieguistas);
- Apetitą ir skysčių suvartojimą (valgyti per prievartą nereikia, bet gerti vaikas turi. Jei negeria skysčių, jau yra negerai, ypač mažiukams, jie greitai netenka skysčių);
- Šlapinimąsi (negerai, jei mažėja šlapimo kiekis, jis tamsėja);
- Vaiką beria;
- Kvėpavimo padažnėjimą, nepatingėti paskaičiuoti kiek kartų per minutę vaikas įkvepia (iki pusės metų norma 60k/min, nuo pusės iki metų laiko iki 50k/min, vyresniems nei metų iki 40k/min);
- Hidrataciją (sausos lūpos, sausas ir baltas liežuvis);
- Karščiavimo trukmę (neturėtų trukti daugiau 5dienų);
- Vaistų poveikį (nepakankamas jų poveikis, po vaistų suvartojimo, po kelių valandų temperatūra vėl ima kilti, arba iš viso nenusimuša).
Sunerimti reikėtų atkreipiant dėmesį būtent į šiuos požymius, vertinama yra visuma, o ne kažkuris vienas simptomas.
Kokia kūno temperatūra vaikui yra pavojinga ir kada reikia pradėti ją mažinti?
Visada pati pavojingiausia temperatūra yra didesnė nei 40°C laipsnių. Žinoma, vyrauja įvairių nuomonių kada reikėtų mažinti temperatūrą. Dauguma tėvų laikosi mano manymu neteisingos taktikos – nemušti temperatūros, jei ji nesiekia 38°C laipsnių, nes organizmas turi kovoti pats. Aš visada rekomenduoju nekankinti vaiko ir nesiremti moksliškai neįrodytais dalykais. Mano patarimas – mušti temperatūrą, jei vaikas jaučiasi blogai. Grubiai: 37,6°C ir jaučiasi blogai – reikia mušti, 38°C ir linksmas, guvus – nemušti, tegul organizmas kovoja. Be abejo, persistengti irgi nereikia, visur reikia vadovautis sveiku protu.
Kokias pagrindines klaidas dažniausiai daro tėvai buitinėmis priemonėmis stengdamiesi sumažinti vaiko karščiavimą?
Mano apylinkėje tėvai buitinėmis priemonėmis temperatūros nemažina, tam naudoja tik skirtus vaistus. Tačiau galima temperatūrą mažinti buitinėmis priemonėmis, pvz., odos drėkinimu, šaltų kompresų dėjimas. Alkoholiniais tirpalais trinti vaiko negalima.
Kokios yra dažniausios pakilusios kūno temperatūros priežastys?
- Kvėpavimo takų ligos (gerklės uždegimas, tonzilių uždegimas, bronchitas, bronchiolitas, plaučių uždegimas);
- Šlapimo takų uždegimas;
- Infekciniai gastroenteritai, enterokolitai (viduriavimas);
- Dantų dygimas (retai temperatūra tokiu atveju didesnė nei 37.5°C).
Kada vertėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją ir/ar guldyti vaiką į ligoninę?
Kai tėveliai pastebi anksčiau nurodytus požymius, jau reikėtų sunerimti. Į ligoninę vaiką reikėtų vežti, jei yra savaitgalis arba po darbo valandų ir šeimos gydytojas negali priimti. Na, žinoma, jei vaiko būklė akivaizdžiai bloga, tai nebūtina laukti eilėje prie šeimos gydytojo kabineto, tada važiuokite tiesiai į priimamąjį.
Pas šeimos gydytoją taip pat nereikia lėkti iškart, vos tik vaikas sukarščiuoja, nes atvykus greičiausiai teks nusivilti, kadangi kraujo tyrimą daryti bus per anksti, o liga bus neparodžius savo tikrojo veido (ar ryškės kosulys, ar sloga, ar gerklės skausmas). Nuo karščiavimo pradžios turėtų praeiti bent 12 valandų, jog kraujo tyrimas būtų tikslesnis.
Kokia karščiavimo nauda? Kokia žala?
Nauda:
1. Tai reiškia, kad organizmas reaguoja į uždegiminį procesą ir „ginasi”;
2. Taip mes gauname informaciją apie sveikimą (temperatūra mažėja) ir būklės blogėjimą (temperatūra didėja);
3. Karščiuojant organizme neišgyvena ir žūsta bakterijos ir virusai.
Žala:
1. Sukeliamas diskomfortas, bloga savijauta;
2. Suintensyvėja organizme vykstantys procesai (medžiagų apykaita, kraujotaka, sunaudojama daugiau deguonies), greičiau pavargstama, išsenkama.
Žinutė nuo šeimos gydytojo:
Mums svarbu:
1. Kiek laiko serga vaikas (mes skaičiuojame paromis, tad jei susirgo vakar ryte, o pas gydytoją atvykote šiandien po pietų, tai sirgimas yra antra para);
2. Kaip veikia vaistai nuo karščiavimo (kokį vaistą davėte, po kiek laiko temperatūra vėl ėmė kilti, ar vaistai duoti pagal vaiko svorį – dažnai tėvai sako, kad vaistai nepadeda, o pasirodo, jog duota tiesiog per maža dozė);
3. Kokie dar yra požymiai pagal anksčiau paminėtus punktus.
Patarimai:
1. Keiskite vaistus nuo karščiavimo, jei vienas neduoda efekto. Pagrindiniai vaistai – paracetamolis ir ibuprofenas;
2. Dozuokite vaistus ne pagal vaiko amžių, o pagal svorį. Paracetamolis nemažina uždegimo. Dozuojamas 10-15mg/kg ne dažniau nei kas 4 valandas. Ibuprofenas mažina uždegimą, todėl galima jo duoti, pvz., jei yra ausies skausmas ir uždegimas. Dozuojamas 5-10mg/kg ne dažniau kaip kas 6 val.;
3. Jei patys nematote akivaizdžios karščiavimo priežasties (nekosti, neskauda gerklytės, patys bandot apžiūrėti ir neatrodo paraudusi, nėra kažkokių neaiškių bėrimų), važiuodami pas gydytoją, surinkite vaiko šlapimą – šlapimo tyrimui, taip išvengsite papildomos sumaišties, jei gydytojas lieps poliklinikoje mėginti išgauti tą mėginį;
4. Tėveliai, kurie veda vaiką pas gydytoją, turi žinoti kokius vaistukus davė vaikui, nes „tas sirupas nuo kosulio ir tos piliulės tokios nedideles”, tai informacijos jokios tikrai neduoda.
Ligoniukas
Labai graži gydytoja 🙂