vaccinepain_custom-76d4d90dec6f1376c378c88dc2627c727420d7cf-s900-c85

SKIEPYTI PRIEŠ NESKIEPYTUS: MAWSON VYKDYTAS NAMIE MOKOMŲ VAIKŲ TYRIMAS RODO, KAS SERGA DAŽNIAU

To dar nebuvo. Pirmoji tokio pobūdžio studija, kurioje tirti skiepyti ir neskiepyti JAV namuose mokomi vaikai, parodė, kas iš tikrųjų paliegęs… ir ko tėvai tikrai turėtų bijoti.

skiepytų-ir-neskiepytų-vaikų-sergamumas

Amerikos vaikams kažkas negerai. Jie kaip ligų maišeliai – alergijos, astma, nerimas, autoimuniniai sutrikimai, autizmas, hipreaktyvumas, negebėjimas susikaupti ir mokytis. Trisdešimt du milijonus Amerikos vaikų – tai sudaro 43 % visos vaikų populiacijos – kamuoja bent viena iš 20 lėtinių ligų, ir tai dar neįtraukiant nutukimo. Apibendrinus, jungtiniai kelių tyrimų duomenys rodo, kad mūsų vaikus vargina kadaise retos vaikų ligos: nuo autizmo ir dėmesingumo sutrikimo iki 1-ojo tipo diabeto ir Tureto (Tourette) sindromo. Palyginti su tėvais, tikimybė susirgti lėtine liga šiandienos vaikams padidėjusi keturis kartus. O kadangi jų seneliai vaikystėje greičiausiai niekad nėra riję piliulių, dabartinių vaikų karta, galima sakyti, išpildė visas farmacijos pardavimo atstovų svajas: daugiau kaip milijonas jaunesnių nei penkerių metų amžiaus Amerikos vaikų vartoja psichotropinius vaistus; daugiau kaip 8,3 milijonai jaunesnių nei 17 metų vaikų buvo vartoję psichotropinių vaistų, o bet kurį metų mėnesį vienas iš keturių vaikų vartoja bent vienus receptinius vaistus dėl kažkokios ligos.

Greitasis maistas, prasti genai, per daug televizijos, vaizdo žaidimai, pesticidai, plastikas – taip vadinasi aplinkos veiksniai, dėl kurių taip išaugo ligotumas, tačiau nė vienu jų negalima įtikinamai paaiškinti epideminio sergamumo lygio arba apimties. Visgi yra vienas veiksnys, kuris išvengė tyrimo, nors tie vaikai su juo kontaktavo tiesioginės injekcijos būdu, vis didinamomis dozėmis, tokiomis, apie kurias ankstesnės kartos nė pagalvot negalėjo: 50 dozių (14 vakcinų) iki šešerių metų amžiaus, 69 dozės (16 farmacinių vakcinų, turinčių galingų imunitetą iškreipiančių ingredientų) iki 18 metų amžiaus.

Mus tikina, neva vakcinos „saugios ir veiksmingos“, nors kompetentingųjų institucijų pareigūnai pripažįsta, kad kartais nepageidaujamas poveikis gali būti sunkus, įskaitant mirtį. O kur dar nerimą keliantis faktas, kad vakcinų ilgalaikis poveikis bendrajai sveikatai niekada nebuvo tirtas. Ir kaip bebūtų keista, nepaskelbta nė vieno tyrimo, lyginančio skiepytus vaikus su neskiepytais, kad būtų galima matyti, kas sveikesnis praėjus keleriems metams po dūrių. Iki šiol.

2017 m. balandžio 27 d. žurnale „Journal of Translational Sciences“ paskelbtas 666 namuose mokomų 6–12 metų amžiaus keturiose JAV valstijose gyvenančių vaikų bandomasis tyrimas, kuriame 261 vieno neskiepyto vaiko duomenys buvo palyginti su 405 iš dalies ar pagal visą programą skiepytų vaikų duomenimis, o bendroji vaikų sveikata įvertinta remiantis jų motinų informacija apie vakcinavimą ir gydytojų diagnozuotomis ligomis. Tai, kas rasta dėl imuniteto sukeltų ligų (alergijų, neurologinio vystymosi sutrikimų, įskaitant autizmą), turėtų priversti visus tėvelius prieš vedant skiepyti savo vaikus pagalvoti dar kartą:

*Skiepytiems vaikams daugiau kaip keturis kartus dažniau gali būti diagnozuotos autizmo spektro ligos (šansų santykis (ŠS) 4,3) *Skiepytiems vaikams 30 kartų dažniau gali būti diagnozuotas alerginis rinitas (šienligė) nei neskiepytiesiems *Skiepytiems vaikams 22 kartus dažniau gali prireikti medikamentinio alergijos gydymo nei neskiepytiesiems *Skiepytiems vaikams daugiau kaip penkis kartus dažniau gali būti diagnozuotas negebėjimas mokytis nei neskiepytiesiems (ŠS 5,2) *Skiepytiems vaikams gali būti 340 procentų atvejų dažniau diagnozuotas dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas (DSHS) nei neskiepytiesiems (ŠS 4,3) *Skiepytiems vaikams gali būti 5,9 kartų dažniau diagnozuotas plaučių uždegimas nei neskiepytiesiems *Skiepytiems vaikams gali būti 3,8 karto dažniau diagnozuota vidurinės ausies infekcija (otitis media) nei neskiepytiesiems (ŠS 3,8) *Skiepytiems vaikams 700 procentų atvejų dažniau gali prireikti chirurginės reakcijos ausies drenažo vamzdeliams įvesti nei neskiepytiesiems (ŠS 8,1) *Skiepytiems vaikams gali būti 2,4 kartus dažniau diagnozuota lėtinė liga nei neskiepytiesiems

Namie mokomi vaikai lyginami su namie mokomais vaikais

Didžioji šimtmečio tyrimo, lyginančio skiepytus vaikus su neskiepytais, problema – šiandien JAV praktiškai visi vaikai skiepyti. Suskiepijus 95 procentus vaikų telieka mažytė ‚kontrolės‘ grupė, pagal kurią būtų galima tirti ilgalaikes pasekmes. Lyginant visus Amerikos vaikus su mažomis neskiepytų vaikų salelėmis, kaip amišų bendruomene, skirtumas akivaizdus, tačiau tada sulaukiama kritikos, kad čia tas pats kaip lyginti obuolius su apelsinais. Tiesiog per daug kitų kintamųjų – pvz., mityba, grynas oras, laikas prie kompiuterio, kuriais būtų galima paaiškinti sveikatos būklės skirtumus ir be skiepijimo.

Tad Džeksono valstybinio universiteto (JSU) visuomenės sveikatos mokyklos epidemiologijos ir biostatistikos fakulteto profesorius Anthony Mawson su bendradarbiais Azad Bhuiyan ir Binu Jacob, dirbdami kartu su Nacionalinio namų mokymo tyrimo instituto Saleme prezidentu Brian D. Ray, nusprendė į šį tyrimą įtraukti šeimas, kurių vaikai mokomi namie. Taip buvo lyginami panašiomis sąlygomis augantys vaikai – obuoliai su obuoliais, tačiau įtraukiant papildomą privalumą, nes namie mokomų vaikų populiacija iš esmės atitinka bendrąjį Amerikos šeimų profilį. Šeimas, atsakiusias į anoniminės apklausos internete klausimus, į tyrimą įtraukė Floridos, Luizianos, Misisipės ir Oregono namų mokymo asociacijos.

Prekyba ligomis

Ir skiepytiems, ir neskiepytiems tyrimo vaikams yra tekę susirgti. Kaip ir galima būtų tikėtis, skiepytiems vaikams rečiau nustatytos kelios infekcinės ligos, dėl kurių jie buvo vakcinuoti: jie reikšmingai rečiau sirgo vėjaraupiais (ŠS 0,26) ir kokliušu (ŠS 0,3). (Vert. pastaba – tai palyginti trumpalaikis tyrimas rodantis, kad paskiepyti vaikai TIK šiomis ligomis rečiau sirgo būdami TO AMŽIAUS. Tyrimai rodo, kad sirgimas ligomis, dėl kurių skiepijama, paskiepytiesiems vaikams nusikelia į suaugusiųjų amžių).

Visgi nepaisant visuotinės sveikatos priežiūros institucijų isterijos dėl tymų protrūkių Disneilende ir kiaulytės sugrįžimo, nėra įrodymų, kad skiepyti vaikai turi geresnę apsaugą nuo tų vadinamųjų „skiepijant išvengiamų ligų“. Abiejose grupėse vaikai maždaug vienodai sirgo tymais, kiaulyte, hepatitais A ir B, gripu, rotavirusų infekcija ir meningitu (virusiniu ir bakteriniu).

Tiesą sakant, neskiepyti tyrimo vaikai turėjo dargi geresnę apsaugą nuo kai kurių „skiepijant išvengiamų ligų“ nei subadyti vaikai. 2000 m. JAV ligų kontrolės centras (CDC) rekomendavo keturis dūrius dėl septynių skirtingų pneumokokų padermių, kuriuos vaikai turėjo gauti iki 15-ojo mėnesio amžiaus (nuo 2010 m. – jau 13 padermių), tačiau paskiepytiems vaikams plaučių uždegimas studijos metu diagnozuotas 490 procentų atvejų dažniau bei neskiepytiesiems (ŠS 5,9).

Smegenų plovimas

Tai kokia gi tos silpnos vakcinų apsaugos nuo vėjaraupių ir kokliušo kaina?

Didžiausias vakcinų potvynio ciunamis yra jų sąsaja su autizmu. Iš reto sutrikimo autizmas išbujojo į būseną, kurios paveiktų vaikų yra kas antroje klasėje: Devintajame dešimtmetyje juo sirgo vienas iš 10 000 vaikų, o 10 -ojo dešimtmečio pradžioje – vienas iš 2 500. Prieš penkerius metus autizmas diagnozuotas vienam iš 88 vaikų, o šiandien jis ištinka vieną iš 68.

Namuose mokomų vaikų studijoje autizmo spektro ligos (ASL) diagnozės tikimybė skiepytiems vaikams buvo daugiau kaip keturis kartus didesnė nei neskiepytiesiems (ŠS 4,2).

„Mes nežinome visų ASL priežasčių“, teigia CDC darbuotojai, kad nereiktų prisipažinti, jog jie nenustatė nė vienos priežasties. Ir nežino nė vieno gydymo būdo.

Jie tebecituoja 2004 m. tyrimą Pediatrics, neva paneigusį ryšį tarp autizmo ir vakcinų, nors vienas jo autorių, puikus jų pačių mokslininkas William Thompson, prisipažino, kad jis ir jo kolegos buvo priversti nuslėpti ir sunaikinti duomenis (jis išsaugojo kopijas), įrodančius ryšį tarp autizmo ir MMR vakcinos. „O dieve, negaliu patikėti, kad padarėme tai, ką padarėme,“ prisipažino W. Thompson vieno įrašyto telefoninio pokalbio metu, kalbėdamas su vaiką autistą auginančiu bioinžinerijos profesoriumi Simpsono universitete Brian Hooker.

W. Thompson demaskavimo atvejis buvo 2016 m. Andrew Wakefield pastatyto dokumentinio filmo Paskiepyti: nuo apgaulės iki katastrofos pagrindas. Gastroenetrologas A. Wakefield buvo vienas pirmųjų specialistų, dar 10-ojo dešimtmečio pabaigoje maniusių, kad tarp MMR vakcinos ir autizmo gali būti ryšys. Jis tapo sistemos susidorojimo su kitaip manančiais simboliu, o jo filmas – kūrinys, kurio, jei būtų CDC valia, nematytų niekas.

CDC taip pat neužsimena, kad federalinė valdžia buvo priversta pripažinti vakcinacijos vaidmenį sukeliant autizmą ir kai kuriems sužalotų vaikų tėvams skyrė kompensacijas. Kiti teismai taip pat yra pripažinę autizmo ryšį su skiepijimu. Nepaisant to, tebėra tūkstančiai tėvų, kurių apsimeta nepastebį teismai ir federalinė valdžia, ir kurie visi vėl ir vėl pasakoja tą pačią istoriją, kaip jie stebėjo po skiepijimo savo vaikus regresuojant į autizmą.

Kad vakcinos žaloja smegenis ir nervų sistemą – tai nieko naujo. Pavyzdžiui, jau ne vieną dešimtmetį medicinos literatūroje rašoma apie luošinantį ir aklumą galintį sukelti ūminį išsėtinį encefalomielitą, dėl kurio galvos smegenyse atsiranda MRT matomų baltų taškų, galinčių progresuoti į išsėtinę sklerozę. Tai dokumentuotas praktiškai kiekvienos vakcinos šalutinis poveikis. Kiti pavyzdžiai – narkolepsija ir Gijeno-Barė (Guillain Barré) sindromas.

Kokį vaidmenį vakcinos galėtų turėti subtiliai smegenų pažaidai? Neklauskit to CDC, nes jie tuo niekada nesidomėjo. Bet JSU studija parodė, kad skiepytų vaikų šansai turėti mokymosi negalią buvo daugiau kaip penkiskart didesni nei neskiepytųjų (ŠS 5,2), turėti DSHD – daugiau kaip keturis kartus didesni (ŠS 4,3), o turėti bet kokį neurologinio vystymosi sutrikimą – daugiau kaip triskart didesni (ŠS 3,67) (neurologinio vystymosi sutrikimais vadinami galvos smegenų ir centrinės nervų sistemos augimo ir vystymosi sulėtėjimas, susijęs su mokymosi negalios, DSHS ir (arba) ASL diagnoze).

Gyvsidabris, aliuminis – kas daugiau?

Žinoma, kad vakcinose esančios medžiagos gali pažeisti smegenis. Robert Kennedy Jr. pabrėžė timerosalio pavidalu kaip konservanto į vakcinas dedamo gyvsidabrio pavojingumą ir jo sąsają su autizmu.

Aliuminis – dar viena gerai aprašyta neurotoksinė medžiaga, kurios į vakcinas dedama imuniniam atsakui sukelti. Neseniai atliktais tyrimais paneigta viską, ką gydytojai iki šiol apie jį kalbėjo (o CDC tebekalba): aliuminis nepašalinamas iš kūno per kelias valandas ar paras. Jis kaupiasi organizme ir gali migruoti limfa ir į organus – blužnį bei smegenis. Vakcinose esantis aliuminis turi įtakos lėtinio nuovargio sindromo, makrofaginio miofascito, įvairių autoimuninių ligų, Alzheimerio ligos išsivystymui ir staigioms mirtims po skiepijimo, o taip pat autizmui.

JAV maisto ir vaistų tarnyba (FDA) jo toksiškumo neneigia, bet neigia, kad aliuminio vakcinose pakanka toksiniam poveikiui sukelti. Visgi ši tarnyba riziką apskaičiavo remdamasi vartojimu per burną. Bet net ir taip FDA nustatė, kad aliuminis sukėlė atminties sutrikimų laboratorinėms pelėms ir „labai jauniems gyvūnams, kurie atrodė silpnesni ir vangesni bei sutrikusios koordinacijos, jeigu patelės vaikingumo ir laktacijos laikotarpiais buvo šeriamos didelėmis aliuminio dozėmis“.

Vargu ar galima tikėtis, kad tokios medžiagos sušvirkštus ji bus saugesnė. „Turėtų būti aišku, kad vartojimo būdas apeinant apsauginius odos ir virškinimo trakto barjerus, toksinį poveikį sukels skiriant daug mažesnes dozes“, rašoma 2014 m. apžvalgoje, kurioje aliuminis siejamas su autizmo epidemija.

Be toksinių metalų, tokių kaip aliuminis ir gyvsidabris, vakcinose gali būti tokių teršalų kaip abortuotų žmogaus embrionų ląstelių DNR, gyvūnų DNR ir retrovirusų bei įvairių atliekų ir metalų šiukšlių, kurių per neapsižiūrėjimą tarnybos net nematuoja ir kurių poveikis sveikatai niekada nebuvo tirtas.

Sąsaja su ausų uždegimu

Skiepytiems vaikams šioje studijoje kone keturis kartus dažniau gydytojai diagnozuodavo ausų uždegimą nei neskiepytiesiems (ŠR 3,8) ir jiems kilo 700 % didesnė rizika, kad reikės chirurginiu būdu įvesti drenažo vamzdelius dėl kartotinės arba užsitęsusios infekcijos (ŠS 8,0).

Pastaruosius dešimtmečius ūminių ausų infekcijų skaičius išaugo visame pasaulyje, jos tokios dažnos, kad praktiškai jau tapo vos ne normaliu reiškiniu. Ausų uždegimu iki trejų metų amžiaus yra sirgę 80 % JAV vaikų, tai dažniausia priežastis, dėl kurios su vaiku kreipiamasi į gydytoją, skiriama antibiotikų ir atliekama dažniausiai vaikams taikoma chirurginė procedūra – plastikinių vamzdelių įvedimas į ausis. Vaikų ausų uždegimai JAV sveikatos priežiūros sistemai kasmet kainuoja beveik tris milijardus dolerių.

Studijos autoriai atkreipia dėmesį į informaciją apie vidurinės ausies uždegimą, sukauptą per valstybinę vakcinų sukelto nepageidaujamo poveikio pranešimų sistemą (VAERS). VAERS duomenų bazėje ieškant jaunesnių kaip vienų metų amžiaus vaikų, kuriems per savaitę po skiepijimo išsivystė vidurinės ausies uždegimas, pateikiami 438 573 atvejai, apie kuriuos pranešta nuo 1990 iki 2011 metų, nurodant, kad liga „dažnai pasireiškė su karščiavimu ir kitais uždegimo bei centrinės nervų sistemos sutrikimo požymiais ir simptomais“. Jeigu šis skaičius rodo, kiek jaunesnių nei vienų metų amžiaus vaikų suserga per vieną savaitę, kiek gi visokio amžiaus vaikų po skiepijimo suserga ausų uždegimu? Niekas nežino.

Puslapiai: 1 2

6 Komentarai

  • Kristina

    Nu koks sveiko proto žmogus gali parašyti tokį straipsnį?!?! Teigti kažką kas jau seniai įrodyta netiesa? Dar vienas neatsakingo žurnalizmo pavyzdys kai nėra pateikiama nuorodų į mokslinės studijas, be savo trumpaprotiskumu stengiamasi įbauginti visuomenę!

    rugpjūčio 16, 2017 at 10:11
  • Justina

    Tikrai sveikut sveikutelio zmogaus parasyta 😉 kuo daugiau tokiu straipsniu. O jai jus Kristina sakote, kad tai netiesa, pateikite argumentus…..

    rugpjūčio 16, 2017 at 11:09
  • Mindaugas

    Kiek žmonių mirdavo nuo tymų, kokliušo, difterijos. Tik skiepai išgelbėjo gyvybes. Nors gal ir gerai, žemė nepaveža žmonių pertekliaus. O ir juodžiam, besiveisiantiems kaip žiurkėm, nėr ku dėtis…

    rugpjūčio 18, 2017 at 7:46
  • Inga

    Labai gražiai ir susumuotai surašyta tai, ką protingi ir besidomintys, angliškai skaitantys žmones seniai žino esant liūdna tiesa. Tik užmigeliai ir naivuoliai, ir tie, kurie jau yra subade savo vaikus nenori pripažinti, kad tai tiesa ir ieško save pateisinti. Nes kai ėjo pas gydytoja ir pasirašė sutikimą suleisti nuodus savo vaikui nežinojo ir neklausė nei kaip vadinasi vakcina, kiek virusu suleis viena adata, nuo kokios ligos ji, kaip užsikrečiama ir kokie simptomai, kokiam procentui susirgusių is viso pasireiškia simptomai, kaip liga pagydoma, koks ligos dažnumas ir kokia rizika užsikrėsti. O dabar neigia sudėtinga, bet labai akiratį praplečiancia informacija, nes nori bet kokiu būdu pateisinti savo naivumą. Na ir nepamirškime gydytoju, kurie kaip papūgos kartoja, kad skiepai ‘saugus’, bet negali išvardinti net 5 skiepų ingredientu. O didžiausias argumentas skiepų naudingumui įrodyti yra gąsdinimas tomis mirtinomis ligomis, kurios visos yra puikiai pagydomos, ir neužterštas nuodais vaikį organizmas daug lengviau su jomis susidoros, gal net be akivaizdžiu sintomu. Visur net tradicinėje literatūroje rašoma , kad atsparumas ligai ir atsakas i bet kokia liga ir jos gydymą priklauso nuo stiprios žmogaus imunines sistemos, tai kam ja griauti? Imunine sistema yra Dievo dovana- ne skiepai!

    rugpjūčio 18, 2017 at 15:40
  • Mindaugas

    Teisingai viena dalispavadinta- straipsnis- smegenų plovimas. Nesuprantu, kaip žmonės nori grįžti atgalios. Gal be reikalo tas buboninis maras išnaikintas…

    spalio 6, 2017 at 7:00
  • Egle

    Pagaliau ir lietuviu kalba parase visa tiesa! Valio:))

    rugpjūčio 16, 2018 at 21:35

RAŠYTI KOMENTARĄ