skati

VAIKŲ SKATINIMAS

Skatinimas – vienas iš vaiko elgesio korekcijos metodų. Jis padeda vaikui skirti gėrį nuo blogio, leidžiamą nuo draudžiamo. Suaugusiųjų pritarimas, pagyrimas yra teigiamų poelgių, savo galimybių patvirtinimo stimulas. Tai, ką vaikai patiria vertinami, lydi juos visą gyvenimą ir ateityje iš esmės nulemia jų gebėjimą mokytis. Vertinimas gali pakylėti arba sugniuždyti, jis kelia baimę arba susijaudinimą ir tik retai būna neutralus.

Kodėl reikia skatinti?

Svarbiausias paskatinimo bruožas yra tas, kad gerai įvertinamas vaiko poelgis bei veiksmas pripažįstamas pasiekimais ir tuo suteikiamas moralinis pasitenkinimas. Taigi paskatinimas yra viena svarbiausių asmens veiksmo bei elgesio teigiamo įvertinimo formų. Paskatinimai vėl skatina vaikus pakartoti panašius veiksmus ir vėl patirti malonumą. Paskatinimas yra veiksminga auklėjimo priemonė gerosioms asmens savybėms formuoti ir įtvirtinti. Ši priemonė labai reikšminga ikimokyklinio amžiaus vaikams auklėti. Sumaniai jas panaudojant, galima sutelkti vaiko norą ir energiją kas kartą vis geriau veikti, remiantis pasiekimais. Šiuo būdu gali būti sėkmingai formuojamas vaiko charakteris ir vystymo valia. Tačiau galima nukrypti ir į kraštutinumą – per daug sukelti vaiko pasitikėjimą savimi, dėl to gali kilti grėsmė vaikui tapti savimyla ar net įžūliam. Todėl skatinant vaiką, reikia nurodyti ir tai kas yra negerai, kaip nereikia elgtis ir panašiai.

Vaiką reikia girti

skatinDažnai ieškome įvairiausių būdų, kaip priversti vaiką kažką daryti, kaip pavyzdžiui, tvarkytis, mokytis ar pan., ypač vaiką, kuris yra pasyvus viskam. Visiems gerai žinoma, kad vaikus reikia girti. Pagyrimas vaikams suteikia jėgų, drąsos, bet turi būti saikingas nes priešingu atveju vaikas taps priklausomas nuo kitų nuomonės. Gražiausią sėkmę vaikui išgyvename ne klausantis liaupsių, o suvokiant, kad pavyko kažką nuveikti. Labiausiai vaiką apima džiaugsmas, kad darbas pasisekė, kad jis kažkam yra naudingas.

Skatinimo motyvas yra visa tai, kas vaiko asmenybę skatina veikti, siekti. Tai nuostatų, poreikių ir idealų visuma, kuri apibūdina vaiko veržlumą ir kryptingumą.

Vaikų vertinimas

Norėdami padaryti prasmingą ir efektyvų vertinimą, pirmiausiai reikia išsiaiškinti kokia yra esminė vertinimo paskirtis. Vertinimas pirmiausiai suprantamas kaip pagalba vaikui. Vertiname tam, kad padėtume vaikui augti ir tobulėti, bei tam, kad jam geriau sektųsi. Reiktų paminėti, kad vertinimo veiksmingumui didelę reikšmę turi pedagogo kompetencija, jo vertybinės nuostatos, taktas, empatiškumas, lankstumas, kūrybiškumas, profesionalumas.

Privalome gebėti „atsidurti vaiko kailyje“, įsivaizduoti, kokį poveikį vaikui turės vienoks ar kitoks jo vertinamasis sprendimas. Pedagogas turi vaikuose ugdyti pasitikėjimą savo jėgomis:

  • Skatinkime vaikus, pripažinkime, kad kiekvienas vaikas kurioje nors srityje yra stiprus, todėl reikia stengtis atrasti ir pabrėžti stipriąsias vaiko puses, remtis jomis ir grįsti ugdymą tuo, ką vaikas moka, geba, žino, o nepradėti nuo jo problemų sprendimo, bei mokymosi spragų lopymo.
  • Kelkime individualius vaiko prigimtinių gabumų, įgytų žinių, gebėjimų ir įgūdžių lygį atitinkančius reikalavimus, ir vertinkime pagal tai ko buvo tikėtasi ir kiek pavyko pasiekti.
  • Supraskime ir pripažinkime, kad kiekvienas vaikas yra individualus, auga, mokosi ir tobulėja savaip – savo tempu ir ritmu, stenkimės kuo geriau pažinti vaiką (jo raidos ypatumus, savimonę, savivertę, jo charakterį ir temperamentą, jo gebėjimus, polinkius ir poreikius) tam, kad galėtume tinkamai individualizuoti vaiko ugdymą ir ugdymąsi.

Įvertinimo testukas vaikams

skatinimO geriau pažinti vaikus ir jų savęs vertinimo lygį gali padėti linksmas testukas vaikams, kuris vadinasi kopetėlių testu. Šis testas tinkamas 3,5 m ir vyresniems vaikams. Nupieškime ant popieriaus lapo kopetėles iš dešimties laiptelių ir paaiškinkime vaikams, kad ant žemiausios pakopos stovi tik labai pikti ir blogi vaikai. Ant aukštesnės pakopos šiek tiek geresni ir taip toliau. Savaime aišku, kad ant aukščiausios pakopos stovi tik patys geriausi ir sumaniausieji vaikai. Paaiškinus reikėtų vaikų paklausti, ant kurios atsistotų jis? Jei tai bus viena iš trijų viršutinių pakopų, tai vaikas save vertina per daug gerai, kita vertus, toks savęs vertinimas dažnai pastebimas ikimokyklinio amžiaus vaikų testuose. Jei vaikas pastatys save ant 7-tos pakopos, galima kalbėtis apie normalų, adekvatų savęs vertinimą. Tačiau jei vaikas pastatys save ant vienos iš 3-jų žemiausių pakopų, tai ryškus ženklas, kad vaikas nepasitiki savimi ir nuvertina savo sugebėjimus.

Dar keli svarbūs vaikų paskatinimo principai

  • Svarbiausiai ne skatinimo dydis, o būdas. Tai yra vaiko skatinimas turi būti specifinis (atsižvelgiant į vaiko gabumus ir poreikius).
  • Paskatinimas neturi būti atidėliojamas. Visada stenkimės atkreipti dėmesį į gerai atliktą darbą ir tuojau pat paskatinkime, pagirkime vaiką (tai gali būti žodis, žvilgsnis ar kitokia, pačio pedagogo sugalvota ir pritaikyta vaikams skatinimo priemonė).
  • Paskatinimas turi būti pasiekiamas (tai galėtų būti lipdukas su šypsenėle ar kas kita). Apdovanokime vaiką už nedideles pergales. Visada pasistenkime įžvelgti vaiko darbe net grūdelį teigiamumo ir pagirkite jį už tai.
  • Netikėti paskatinimai vaiką veikia geriau. Pavyzdžiui: jeigu mes reguliariai ir vienodai skatinsime vaiką, jis greit pripras ir jau nebereaguos į šį paskatinimą, ilgainiui vaikai pradės reikalauti vis didesnio apdovanojimo.
  • Jei norite paskatinti vaiką, girkime jį viešai, o kritikuokime už blogą elgesį – individualiai ir tik už konkrečius veiksmus.

Taigi neneigdami išorinės motyvacijos svarbos, norėtume pabrėžti didesnę vidinės motyvacijos, paskatinimo svarbą mokymuisi. Viso to galima pasiekti tik tuomet, kai tėvų ar pedagogo ir vaiko santykiuose vyrauja teisingumas, atvirumas, abipusis supratimas ir kūrybiškumo atmosfera. Paskatinimas kartu su dėmesingumu yra meilės ženklas, kuris skatina vaiko siekius nuveikti kažką prasmingo, be to ugdo mūsų vaikų asmenybes.

RAŠYTI KOMENTARĄ