ABEJOJI SAVO AUKLĖJIMO IŠMINTIMI? SKAITYK, DARYK IR MYLĖK
Šalva Amonašvilis yra žinomas visame pasaulyje gruzinų pedagogas, psichologas, mokytojas. Jo knygų galime pasiskaityti ir lietuvių kalba, o visi veikalai rusų kalba yra laisvai prieinami išminčiaus internetinėse svetainėse. Šalva Amonašvilis yra ne tik mokytojas, bet ir tėvas. Jis dalinasi savo sėkminga patirtimi. O tris taisykles mums dovanoja jo sūnus, Paata Amonašvilis, kuris ne vieną kartą su savo tėvu lankėsi ir Lietuvoje. Mokykimės ir taikykime tai savo gyvenimuose su vaikais.
1. Įsivaizduok savo vaiką ateityje.
Labai daug tėvų nerimauja dėl savo vaiko ateities. Nerimas į niekur neveda, tik sukuria nereikalingų problemų. Laimei, vis daugiau tėvų renkasi sąmoningą gyvenimą, todėl daro tam tikrus dalykus, kas sąlygoja vaikų laimę ir sėkmę ateityje. Ar gali įsivaizduoti savo vaiką, kai jam bus 30 metų? Kokio charakterio jam linki? Kokias stiprybes jame matai? Kokias vertybes jis puoselėja? Psichologas, rašytojas, darželio ir kūrybinės studijos vadovas Paata Amonašvilis teigia, kad tėvai nuo pat vaikų gimimo privalo įsivaizduoti savo vaiką ateityje ir gyventi taip, kad diegtų visa tai, ką vaike jie nori matyti po daugelio metų. Man patinka analogija, kurioje vaikas vaizduojamas kaip gėlių pieva. Kokias gėles mes norime joje matyti? Kaip manai, kas turi tas gėles sėti? Taip, žinoma – mes. Kas gi daugiau? Mūsų deficitiniai protai linkę koncentruotis į tuos „augalus”, kurie nėra pageidaujami. Tačiau mums tereikia atkakliai, nuosekliai sėti tinkamas sėklas. Visa kita – įvyks savaime.
2. Mokai to, kas esi.
Savo vaikus ne moralais turtinkime, o savo elgesio pavyzdžiu. Paata mėgsta juokauti: tai, ką darome, kai nemato vaikai, vaikai daro, kai nematome mes. Turime rūpintis, ne ką ir kaip vaikui pasakyti, o kaip elgtis su meile ir tapti tuo įkvepiančiu pavyzdžiu, kurį vaikas norės atkartoti. Neužtenka būti vaiko biologiniais tėvais, jei norime tapti autoritetais. Autoriteto, lyderio statusas reikalauja daug daugiau iš mūsų. Ką tai reiškia? Mylėti vaiką išmintingai. Tai įmanoma tik taikant viengubą standartą. Viską, ko norime išmokyti vaikus, turime mokėti patys. Arba bent jau mokytis. Jei norime vaikus išmokyti kantrybės, turime tapti kantrūs jiems. Jei norime vaikus mokyti pareigų, turime patys būti atsakingi. Ir ne su prievarta daryti tai, ką privalome daryti, o su meile. Nė vienas vaikas nenorės gyventi autoritaro gyvenimo. Dabartiniai vaikai yra dideli išminčiai mažuose kūnuose. Tik todėl jie ir nesiklauso, ką sako meluojantys ir nereiklūs sau suaugę: nei tėvai, nei pedagogai. Svarbu įsisąmoninti, kad bet koks mūsų elgesys liks vaike kaip elgesio pavyzdys ir darys vaikui įtaką. Jei mes norime ko nors gero išmokyti vaiką, bet rėkiame ir kritikuojame jį, išmokysime tik rėkimo ir kritikos Ar tikrai to norime? Išminčiai moko: ko mokai, tas esi, kaip mokai, to ir išmokai.
3. Rodyti vertybes apsimoka.
Jei nori vaikui perduoti aukštesniąsias žmogiškąsias vertybes, apie jas nereikia kalbėti. Jas reikia rodyti. Tai reiškia, kad jomis reikia vadovautis savo asmeniniame gyvenime. Todėl nesitikėk, kad etikos mokytojai ar klasių vadovai mokyklose įdiegs į tavo vaiką meilę, gerumą, atjautą, tikėjimą, viltį, dvasingumą, drąsą, sąžiningumą. Jei jie to nerodo, o tik kalba apie tai, tai ir bus tik dar vienas ugdymo turinys. Todėl tik tu šeimoje gali rodyti vaikui meilę, gerumą, atjautą, tikėjimą, viltį, dvasingumą, drąsą, sąžiningumą. Ir visa tai išliks tavo vaike visam laikui. Kurk savo vaikams šiuos vertybinius vaizdinius. Lai tavo kasdienis bendravimas su vaiku palieka tik tokius pėdsakus vaike. Turtink jais save ir savo vaikus. Jei ne tu, tai kas?
Autorė: Ramunė Murauskienė