Kas aš? Esu Dovilė, socialiniame kontekste mane galima apibūdinti šiais daiktavardžiais: mergina, sesuo, dukra, anūkė, draugė, kolegė, magistrantė, žmona ir mama. Taip, esu nuostabaus mažylio, kuris mudviejų su vyru gyvenimui suteikė prasmę, mama. Kaip žmogus esu kūrybinga, nenustygstanti vietoje, ieškanti teisybės, iš prigimties romantikė, nuolatos ieškanti, stebinti, jausminga ir mylinti. Labai tikiuosi, kad šiame dienoraštyje kiekvienas ras sau kažką artimo, pažįstamo, o gal kažką visiškai naujo. Būsiu labai laiminga, jei mano patirtis padės ir kitoms šeimoms.

Su rašymu mano pažintis prasidėjo jau mokyklos laikais. Iki 10-tos klasės neabejojau būsianti žurnaliste, tačiau vėliau nusprendžiau pasirinkti žemiškesnę specialybę ir tapau ekonomiste. Rašymas iš mano gyvenimo niekur nedingo, tačiau tai būdavo labiau sielos gydymo priemonė, savotiška meditacija. Tai, ko negalėdavau išreikšti balsu, ranka parašydavo. Sunkiomis akimirkomis pasilikdavau tik aš, puodelis karštos arbatos ir baltas popieriaus lapas. Tačiau pasaulyje ir taip daug melancholijos, liūdesio ir piktumos. Tad kam publikuoti skausmą, neigiamas emocijas?

Gimus vaikui, viskas pasikeitė. Mamos mane supras – juk vaikų auginimo tema yra bene labiausiai kontraversiška. Daugybė kardinaliai skirtingų teorijų, prieštaringų nuomonių ir gausybė patarimų. O kaip išsirinkti, kuo vadovautis? Kaip neišsigąsti? Tai viena iš priežasčių, kodėl nutariau pradėti rašyti dabar. Nes jaučiu, kad turiu, ką pasakyti. Noriu kalbėti garsiai, aiškiai ir plačiai. Noriu būti išgirsta. Dalintis savo patirtimi. Rodyti pavyzdį, kad tiek nėštumas, tiek vaiko auginimas gali praeiti sklandžiai, be vidinių dramų, jaučiant balansą, pasitenkinimą, emocinį stabilumą ir besąlyginę meilę. Kiekvienai mamai būtent to ir linkiu!

Dovilė