ČIULPTUKAS arba “neatiduok savo vaiko gumai”.

Tikriausiai visos mamos, dar beplanuodamos šeimos pagausėjimą, pasvarsto apie tai, kaip auklės savo vaikutį. Ką jam leis ir ko stengsis privengti, kaip elgsis tam tikrose situacijos ir kokiais principais vadovausis. Ne išimtis ir aš. Skaitydama krūvas knygų, nusprendžiau, jog savo vaikui tikrai neduosiu to bjaurybės čiulptuko. Juk vaikas prie jo pripranta, gadinamas sąkandis, o paskui būna tikras iššūkis nuo jo atpratinti.

Tačiau gimus kūdikiui, mano žodžiai atsisuko prieš mane pačią. Mūsų mažylis labai mėgo žysti, maitinti tekdavo po beveik trisdešimt kartų per parą. Ir aš tikrai buvau nieko prieš tai daryti, tik bėda ta, kad jo skrandukas – mažutis, greit užsipildydavo, o čiulpimo refleksą patenkinti mažylis vis tiek norėdavo. Tai tapo bėda vakarais. Jis užmigdavo žysdamas, o pakėlus atsirūgti, atpildavo ir vėl prašydavosi prie krūties. Ir taip 3-4 kartus, kol galiausiais užmigdavo. “Duok mažiukui čiulptuką” girdėjau ir iš mamos, ir iš anytos, ir iš draugių. “Čiulptukas nepadės, jei jis nuolat alkanas” atsakydavau joms, o iš tikrųjų man ausyse skambėdavo vienoj knygoj perskaityta frazė “Mažylis nieko nežino apie čiulptuko egzistavimą. Tai tu jam į burnytę sukiši jį, kai tavo pareiga pačiai jį nuraminti. Neatiduok savo vaiko gumos gabalui, neatimk iš savo vaiko savęs”. Kraupokai skamba, ar ne?
Tačiau vieną vakarą po valgau-užmiegu-atpilu-prabundu, kelias valandas trukusio maratono, išėjau virinti čiulptuko.

Prisipažinsiu, stovėjau prie viryklės ir verkiau. “Neatiduok savo vaiko gumos gabalui…”

Vos padavus vaikui čiulptuką, jis iškart užmigo. Nuo to laiko, jis pradėjo valgyti rečiau. Svoris augo puikiai. Ir vaikas, ir mama tapo ramesni.

Mažyliui čiulptuko nereikia nuolat, jo kartais prireikia migdantis, kartais kai tiesiog nori nurimti. O aš suvokiau, kad neatidaviau savo vaiko gumai. Kaip ir neatiduodu jo žaislams, kuriuos jis dabar įnirtingai kišasi į burnytę.

Tad auginant vaikučius tikriausiai svarbiausia vadovautis mažylio poreikiais, o ne knygomis. Juk mamos (ir tėveliai) žino geriausiai, ko reikia jų vaikams

Deimantė Šmitė