MANDAGUMAS arba milijonas priežasčių šypsotis.

Mūsų mažylis jau turi vieną dantuką ir nebeturi temperatūros. Tai yra pagrindinė mano šypsenos priežastis. O jis, sugebėdavo šypsotis, net ir tada, kai temperatūra pakildavo aukščiau 39.

Apskritai mūsų mažius yra pozityvumo užtaisas ir aš mokausi iš jo į gyvenimą žiūrėti smagiai. Kad ir šiandieną, pagaliau išėję į lauką, mes drožiam abu išsišiepę ir žinote ką? Mums irgi visi šypsosi. Dažnai girdžiu frazes „lietuviai nuolat susiraukę”, „va užsieny tai visi tokie mandagūs, nuolat šypsosi”. Bet juk mes ir esame tie lietuviai. Ir šiandieną dar kartą įsitikinau – kaip šauksi, taip atsilieps. Kadangi esu beproto laiminga dėl pasveikusio vaiko, šypsausi visiems ir visi šypsosi man. Kavinėje nepažįstamas vyriškis pribėga palaikyti durų, kai keberiojuosi su vežimėliu ir kavos puodeliu. Manikiūristė nubega į vaistinę nupirkt čiulptuko, kai atvažiuoju su vaiku, pamiršus jį pasiimti (taip, mano manikiūristė – nereali!). Nepažįstama moteris užleidžia parkingo vietą, nes suprantam, kad blogai prisiparkavom ir abi toje vietoje netilpsim. O vyras anksti atsikėlęs išeina su mažium iš kambario, kad leistų man pamiegoti. Ir tai tik kelios priežastys iš milijono, kurios mane verčia šypsotis.

Tie maži, nesugadinti žmogeliukai yra geriausias pavyzdys, kad reikia džiaugtis smulkmenomis. Ir aš džiaugiuosi, kad ne tik pati galėsiu pažindint mažąjį su pasauliu, bet šio to išmoksiu iš jo ir aš pati. Ir šventai tikiu, kad jo optimizmas neišblės, o dėka jo nerealios šypsenos, pasaulis šypsosis ir jam.

Neužsikaskim karjerų, darbų ir varžymosi maratone. Pasidžiaukim šiandiena

Deimantė