LENKTYNĖS arba „mūsų vaikas tai jau sėdi, o jūsų ką, dar ne?”

Pamenu tą jaudinantį pasiruošimą motinystei, kai internete ieškai vaiko kraitelio sąrašų, bandai klausinėtis draugių, ko tikrai tikrai prireiks, o kam geriau pataupyti. Ir labai labai gerai prisimenu tą jausmą, kai pradėjus susipirkinėti viską, susidūriau su, kaip aš juokauju, „mamų madomis”.

Darbe pasidžiaugusi, kad jau turiu vežimėlį mažyliui, iš karto sulaukiau klausimo „KOKĮ?”, o atsakiusi, kad paprastutį, lenkišką, sulaukiau kilstelto antakio ir atsakymo „M, aš tai turėjau Emmaljunga”. Pasijutau gerokai atsilikus, nes man šis, kaip ir vėliau išgirsti kitų, žinomų firmų pavadinimai, nieko nesakė. Tačiau supratau, kad su savo karietaite ryškiai nepataikiau į madas. O ir vėliau, atsakius į klausimą „KOKĮ?”, jausdavau lengvą „na to iš tavęs tai nesitikėjom”.

Supratau, kad mamystėje egzistuoja mados ir, nesumeluosiu, „lengvutė” konkurencija. Ir kol ji liečia tik vežimėlius, lovytės ir rubelius, tai – nieko baisaus.

Bet kaip baisu suvokti, jog slapta konkurencija vyksta ir tarp mažųjų raidos ir pasiekimų. „Mūsiškis tokiam amžiuje jau ropojo”, „Jis ką, dar nekalba?” „Jūs jai dar duodat soskę? mūsų mažoji pati jos atsisakė dar neturėdama metų” tikrai girdėjo ne viena mama.

Kaip sakė ne viena mano draugė, tu didžiuojiesi savo vaiku tol, kol nenuvedi į darželį. Tada pamatai, kad tavo vaiko amžiaus vaikai jau sugeba žymiai daugiau. Ir pradedi graužti save galvodama, ar tu prasta mama, ar su tavo vaiku kažkas blogai.
Mielosios, mūsų visų vaikučiai tobuli! Jie saviti, unikalūs, jie – asmenybės. Ir jeigu norisi turėti mandriausią vežimėlį visame rajone – tebunie. Bet neužkraukim atsakomybės būti lenktyninku raidos trasoje savo vaikučiui. Niekas nenori būti lyginamu. Niekas nenori būti nuviliančiu. Jie visi viską išmoks, anksčiau ar vėliau.
Tad nebūkime nei tos, kurios kraipo galvas, stebėdamos kitų vaikučių vystymąsi, nei tos, kurios verčia savo mažąjį vytis ir lenkti kitus

Su meile,

Deimantė Šmitė