IŠ TIKRŲJŲ VAIKAI PAKLUSNŪS. NETGI LABIAU, NEGU REIKĖTŲ
Įdomu, kad ganėtinai dažnai, jeigu šeimoje daugiau nei vienas vaikas, mažieji pasidalina tarpusavyje reakcijas į tėvų lūkesčius.
Štai priešais mus labai “teisingi” tėvai. Jų gyvenimo devizas: “Yra toks žodis – REIKIA!!!” Jie sunkiai dirba, užsiima namais, neleisdami sau atsikvėpti, didžiuojasi savo organizuotumu, sugebėjimu tramdyti visus savo asmeninius troškimus šeimos labui. Jie turi dvi dukras.
Vyresnioji – tėvų kopija. Atsakinga, gyvenanti pagal principą, kad pirma reikia atlikti pareigą, o jau paskui… Pasirinko tėvų profesiją, sėkmingai baigė universitetą, tapo vertinga darbuotoja firmoje, tikru darbiniu arkliuku. Namuose pavyzdinga tvarka, ji puikiai gamina, stengiasi išlaikyti save formoje. Nežiūrint į visa tai, asmeninis gyvenimas nenusisekė, nes moteris labai reikli partneriams, mėgsta išrėžti pamokslus ir paaiškinti, kaip reikia teisingai gyventi. Sulig amžiumi charakteris tapo sunkesnis, ji dažnai kivirčijasi su seserimi ir įsižeidinėja kiekviena proga.
O štai jaunylė. Tėvų numylėtinė, nors tuo pat metu nuo pat vaikystėje erzino tėvus savo neorganizuotumu, visais būdais išsisukinėjo nuo pareigų namuose, amžinai kėlė netvarką išmėtydama daiktus, nenorėjo valgyti naudingo, rūpestingai mamos pagaminti maisto. Mokėsi savotiškais šuoliais – tai konkursą laimi, tai dvejetą trimestre užsidirba.
Įvarė tėvams siaubo, rinkdamasi profesiją – visiškai nepatikimą, žvelgiant “uždirbti duonos kąsniui” aspektu. Tėvai aršiai pasipriešino, visgi privertė pasirinkti “normalų” universitetą, tačiau jau antrame kurse dukra susidėjo su neaiškia kompanija, parūkė žolytės, pradėjo dingti iš namų, paskui paaiškėjo, kad universitetą jau seniai metė.
Tėvai aimanavo iš nevilties, tačiau vėliau viskas kažkaip susireguliavo: jaunesnioji galiausiai nuėjo mokytis, kur iš pat pradžių norėjo. Ištekėjo. Pamatę ant slenksčio būsimą žentą su dredais ir nutampytu megztiniu, tėvai vos negavo infarkto, tačiau paskui paaiškėjo, kad viskas ne taip baisu – jaunuolis mokėsi filosofijos fakultete ir anaiptol nebuvo narkomanas, kaip tėvams iš pradžių pasirodė. Dabar jaunesnioji augina sūnų, skundžiasi, kad su juo sunkoka. Savo profesija patenkinta, nors dažnai konfliktuoja su viršininkais ir apskritai nervinga.
Vyresnioji labai pyksta ant tėvų už tai, kad labiau mylėjo jaunylę, nors toji pastoviai gadino vyresnėlei gyvenimą. Jaunesnioji pyksta už tai, kad tėvai jos nepriėmė ir visą vaikystę “kniso protą”. Tėvai įsitikinę, kad abi dukros – “nedėkingos karvės” ir nerealizavo jų tėviškų lūkesčių.
Nors iš tikrųjų viskas atvirkščiai – realizavo iš visų jėgų. Abi.
Vyresnioji, nebūdama tikra, kad tėvai ją išties stipriai myli, nedrįso net piršto pajudinti prieš tėvų valią ir visą gyvenimą paaukojo, kad patiktų tėvams ir taptų į juos panaši, kad šitokiu būdu visgi pagaliau nusipelnytų jų meilės ir pritarimo lašelį.
O labiau mylėta jaunesnioji nejautė reikalo “aukoti gyvenimo”, tačiau ir saugi nesijautė, dėl to visą laiką “tampė pavadėlį”, už kurio jie ją laikė tėvai, ir kuo toliau, tuo labiau atitiko tėvų nuogastavimus: “į ką tu tokie niekam tikusi atsigimei?!”
Dažnai priekaištaujame vaikams, kad jie neklauso. O iš tikrųjų jie, deja, itin paklusnūs. Daugiau negu reikia. Mes nepakankamai įvertiname vaiko charakterį formuojančius tėvų lūkesčius. Taip, vaikai neklauso mūsų raginimų ir kritikos, tačiau į mūsų nuotaiką, jausmus ir būsenas jie reaguoja ypatingai jautriai.
Tai ar žmoniška naudotis mums duota didžiule galia savanaudiškais ir egoistiškais tikslais? Kas mes tokie, kad lipdytume ir perlipdytume vaiką tarsi molio statulėlę pagal savo norus ir kaprizus?
Mes negalime žinoti kokius juos, mūsų vaikus, sumanė gamta. Kokia jų gyvenimo prasmė. Ir kaip jiems gyvenime padės ar sutrukdys vienas ar kitas mūsų ugdomas bruožas. Nereikia užsikrauti sau Dievo, Kūrėjo, Gamtos, Visatos vaidmenų. Kiekvienas vaikas – unikalus. Perdarinėti ir perkonstruoti vaiką savo nuožiūra – tas pats, kas paėmus nuo lentynos įdomią knygą, neperskaityti jos net iki vidurio, o iš karto pulti taisyti tekstą raudonu pieštuku, ieškant autoriaus padarytų klaidų ir kaitaliojant siužetą.
Šaltinis