LAIŠKAI IŠ IZRAELIO. Dvyliktoji diena
2016-01-20
Rytas buvo lietingas, bet pagaliau išlindo saulutė ir vėl +18. Iš ryto palydėjom Tomą į kursus ir ėjom pasivaikščioti. Vėlgi didžiulės bangos, jūroje pilna banglendininkų, o gelbėtojų bokšteliai apsemti…
Vėliau ėjome į kitą prekybos centrą, kuriame vaikų žaidimo aikštelė daug didesnė. Kaina 10 NIS, bet jei perki parduotuvėse už daugiau nei 100NIS, gali būti nemokamai. Man pasisekė, nes viena žydaitė nusiaubė parduotuves už nepadoriai didelę sumą ir „pavaišino” mus nemokamu įėjimu. Motiejukas vėlgi linksmai pasibuvo su kitais vaikais. Susipažinau su vokiete, kuri čia dviem mėnesiams atvyko su savo mažyle. Jos draugas žydas ir čia, kaip supratau, laikinai dirba. Ji guodėsi man, kad viskas Izraelyje labai brangu. Sakė, jog jai atrodo, kad per tuos du mėnesius išleis visas savo santaupas:) čia žydų jaunimas dažnai gyvena su tėvais, kadangi neišgali išsinuomoti būsto… Tomas sakė, kad minimalus atlyginimas čia 4000nis, o vieno kambario buto nuoma Tel Avive apie 5000nis. Vidutinis atlyginimas apie 8000nis.
Dar vėliau ėjome valgyti (kaip mes su Tomu vadinam) „prišikamų” ledų ir įdėmiau apžiūrėti vakar atrasto parko. Parkas nedidelis ir labiau skirtas šunų mylėtojams. Jame galima laisvai paleisti šuniukus pasibėgioti. Dar niekur (ne parodoj) nesu mačiusi šitiek šunų vienoj vietoj! Na o dabar, kol Motiejukas miega, rašau jums laišką ir grožiuosi audringa jūra!
Dovilė