2016-01-16
Vakar išsinuomavom Kia Picanto ir patraukėm negyvosios jūros link. Kaip mūsų mašinos nuomotojas sakė „dead sea is really dead. There are no fish” 🙂 tai jausmas tikrai nerealus. Atsiguli ant vandens ir guli tikrąją to žodžio prasme 🙂
aš netyčia paragavau vieną lašiuką vandens, tai galvojau kad išgrauš man burną 🙂 keistai pas juos su paplūdimiais… beieškodami, kur galima išsimaudyti, privažiavom Izraelio bei Palestinos sieną. Kadangi buvome su izraelietiškais numeriais, sienos kirsti nedrįsome 🙂 taip visą laiką ir laviruoji tame Izraelyje tarp galima/negalima ir pavojinga/nepavojinga. Net gps’ais nelabai galima pasitikėti, nes jie gali vesti per Palestinos teritoriją. Iš tiesų, tai nelabai mums buvo aišku, ką reiškia jų „žalioji linija”. Ar tai normali siena, ar kažkokia paliaubų teritorija? Bet grįžkime prie negyvosios jūros:) taigi „laukinių” paplūdymių čia nėra (arba jie uždaryti). Todėl įvažiavome į kariškių saugomą viešbučio teritoriją ir tenai išsimaudėme 🙂 nors saulė jau buvo beveik nusileidusi ir nebuvo baisiai karšta, bet prisiminus tėčio žodžius, kad kažkada negyvosios jūros jau nebebus, įkalbėjau ir Tomą išsimaudyti kartu 🙂 tiesa, ar žinojot, kad negyvoji jūra yra apie 400m žemiau jūros lygio? Taigi šiandien pabuvome pačiame žemiausiame žemės taške.
Tuomet aplankėme Ein Gedi nacionalinį parką, kuriame po valandos ėjimo uolomis, kopimo į kalnus ir bridimo upe pamatėme krioklį. Eidami vis juokėmės su Tomu, kad dar tokiu nesaugiu keliu neesame ėję. Visur, kur buvome kalnuose, buvo apsauginės tvorelės, turėklai ar bent jau laipteliai. O čia… koja truputį pakryps… ir nugarmėsi 😉 krioklys nebuvo įspūdingas, bet kalnai ir atsiveriantys vaizdai gniaužė kvapą 🙂 siunčiame keletą akimirkų ir jums 🙂
