2016-07-13
Vienas iš didžiųjų motinystės iššūkių – tai sergantis vaikelis. Dėkoju Dievui, kad nepagailėjo mums (tiek man, tiek Motiejukui) sveikatos ir per pirmuosius sūnaus gyvenimo metus išsisukome su keliomis nedidelėmis slogomis ir dviem kartais, kai aukštai kilo temperatūra. Nežinau kodėl, galbūt dėl sveiko organizmo, o gal stipraus imuniteto, bet mažyliams labai dažnai sergant kyla tikrai aukšta temperatūra. Dažnai karščiavimas tampa pačiu pirmuoju artėjančios ligos ženklu. O tada nelieka nieko kito, kaip laukti, kokio pavidalo siaubūnas išlįs į paviršių…
Taigi per antrąjį Motiejaus gyvenimo mėnesį (o jis gimė gegužės pabaigoje, tai reiškia vasarą prasidedant karščiams) Motiejukui pakilo temperatūra. Na ji nebuvo labai aukšta – siekė 37.4 ir aukščiau 38 nekilo. Ką darė ką tik nuostabiausio ir pačio trapiausio kūdikėlio tėveliai? Žinoma, panikavo, bet kartu ir aklai pakluso gydytojų rekomendacijai – laukti. Na ir mes laukėme, koks gi baubas išlįs, bet… po trijų parų laukimo vis dėlto niekas ir neišlindo. Matomai kūdikio organizmas nepajėgė susitvarkyti su termoreguliacija, todėl į lauke vyraujančius karščius, sureagavo lygiai taip pat – pakeldamas ir kūno temperatūrą.
Antrąjį kartą apie artėjančią ligą vėlgi pranešė termometro stulpelis. Tą kartą jis kilo gan aukštai – virš 38. Mes vėlgi laikėmės gydytojų rekomendacijų ir nemušėme temperatūros, jei ji būdavo mažesnė nei 38.5. Tik prieš miegą, jei mažylis jausdavosi negerai ir temperatūra būdavo aukštesnė nei 38 – visuomet stengdavomės palengvinti mažylio kančias ją numušdami. Taigi vėl prasidėjo nerimo kupinos dienos, spėlionės, ligų paieškos. Mes netgi kaltinome dantis (kurie dygti pradėjo tik po gerų poros mėnesių). Kai po dviejų parų neišlindo jokių ligos simptomų, vis dėlto pradėjome galvoti, kad Motiejus bus susidūręs su pirmąją vaikiška liga – tridiene karštine. Nors šiai ligai būdinga aukštesnė temperatūra, bet jau slapta tikėjausi, kad gal tai ir bus atsakymas… nes laukimas ir nežinia sekina, vargina, išsunkia emociškai… na ir po trečios paros pasirodė nedideli raudoni spuogiukai, kurie patvirtino mūsų spėliones!
Šįkart Motiejus blogai pasijuto visiškai staiga. Pradėjo ieškoti mamos, glaustytis, o aš pajutau, koks karštas jo kūnelis. Termometras rodė 39.5 ir ne juokais mus išgąsdino… kadangi buvome ne namuose, pirmiausiai šiek tiek numušėme temperatūrą ir važiavome namo… laukė tragiška, pilna spėlionių, panikos ir nemigos naktis… paguldžius Motiejų pati dar nuveikiau kelis darbelius ir atėjus miegoti patikrinau jo temperatūrą – 39.7! Pasitarus su daktarais, pažadinau sūnelį ir sugirdžiau vaistų… nebuvo net kalbos, kad jis galėtų vienas miegoti savo lovoje! Juk tik jausdama jo kūnelį šalia, galėčiau būti bent šiek tiek ramesnė… gulėdama lovoje šalia karščiuojančio ir visiškai vaistams nepasiduodančio mažylio jaučiausi beviltiškai.. tiesiog glosčiau jį ir… verkiau.. kaip siaubinga būti šalia ir niekuo negalėti padėti. Kaip skaudu klausytis mažylio aimanų, inkštimo ir padažnėjusio kvėpavimo… Ką reiškia būti slaugančia mama?
- tai suprasti, kad pati tinkamiausia mažylio miego vieta – tavo kūnas. Nes net tie keli jus skiriantys centimetrai yra per didelis atstumas!
- visą naktį budėti ir jausti kaltę netyčia užsnūdus
- susirangyti kamputyje, kad tik mažyliui būtų daugiau vietos
- tvirtai patikėti, kad jūsų bučiniai, rankos, maldos ir prašymai turi gydančios galios.
Noriu pasidalinti kukliomis savo žiniomis, kurios man padėjo orientuotis ir atmesti ligas, kuriomis mažylis gali sirgti bei keliais patarimais:
- kai mažylį kankina angina, dažniausiai jis atsisako valgyti, nes ryjant skauda;
- ausų uždegimą paprastai lydi sloga;
- šlapimo pūslės uždegimą nurodo retas šlapinimąsis arba kūdikio verksmas šlapinantis;
- jeigu vaikučiui pakilusi aukštesnė nei 38.5 laipsnio temperatūra, ją būtina numušti net jei vaikelis ramiai miega!
- jeigu įprasti vaistukai (pvz. Ibuprofenas) neveikia temperatūros, reiktų vaistus kaitalioti;
- esant aukštai temperatūrai, duoti mažyliui labai daug skysčių.
Visiems vaikučiams linkiu stiprios sveikatos, o mamoms – kantrybės!
Mama Dovilė
