MUZIKA VAIKAMS IR JOS ĮTAKA VYSTYMUISI

Jau kuris laikas Lietuvoje populiarios muzikos, šokių ir dailės pamokėlės vaikams. Muzikos užsiėmimai siūlomi net dar negimusiems kūdikiams. Ar verta? Kokia muzika vaikams naudinga? Kokia nauda vaikui? Pasidalinti šia informacija maloniai sutiko ankstyvojo muzikinio ugdymo studijos AMUS vadovė Asta Kerulytė-Morkūnienė ir mokyklėlės „Debesėliai” vadovė Danguolė Račienė.

Muzikinis ugdymas — naujovė ar tradicija?

Šiandien specialioje spaudoje mirga muzikinio ir meninio vaikų ugdymo mokyklėlių skelbimai. Siūlomi muzikos užsiėmimai kūdikiams, ūgtelėjusiems vaikams ir besilaukiančioms mamoms. Ar tai nauja lavinimo mada? Kaip teigia Danguolė Račienė, vaiko lavinimas muzika nėra naujas dalykas. Atvirkščiai, jo tradicija siekia senąsias liaudies muzikavimo ir folkloro ištakas. Mūsų proseneliai vaikams dainuodavo lopšines, kūrė specialius žaidimus, kykavo. Į šias patirtis atsigręžia ir šiandieninė, vaikams pritaikyta muzikinė veikla. Pašnekovės nuomone, šeimyninio muzikavimo tradicija yra nutrūkusi, todėl kuriamos specialios mokyklėlės ir mokymo sistemos. Viena populiariausių, naudojamų visame pasaulyje — Gordono sistema. Ją sukūrė ir pagrindė Kalifornijos universiteto profesorius Gordonas L. Šo (Shaw). Šioje sistemoje svarbiausia yra girdėjimas. Naudojamos specialios melodijos ir dainelės, kuriose yra mažai žodžių.

Muzika įsčiose — kokią klausyti?

Girdi jau 16-os savaičių. 24 savaičių susiformuoja ausytė.

Dainavimas nėščiajai egzistavo daugelyje senųjų kultūrų. Specialios dainos ir papročiai yra Lietuvos, Kinijos, Afrikos tautų muzikavimo tradicijoje. 5 mėnesių kūdikis būdamas įsčiose ne tik atpažįsta mamos balsą, bet jį išskiria iš kitų balsų.

Anot Astos Kerulytės-Morkūnienės, besilaukianti moteris gali klausytis įvairios, jai patinkančios muzikos. Muzika turi padėti sukurti motinai ir jos kūdikiui jaukią, ramią ir saugią aplinką. Tačiau daugelio garsių muzikavimo su nėščiosiomis metodikų pagrindas yra klasikinė muzika. Jos klausytis rekomenduojama nuo pat nėštumo pradžios. Populiariausi – W. A. Mocarto, A. Vivaldžio, G. F. Hendelio ir kitų kompozitorių kūriniai. Klasikinė muzika ramina būsimąją mamą, o vėliau, maždaug nuo penktojo nėštumo mėnesio, ją girdi ir mažylis.

Pirmiau išgirsta, po to pamato

Nėštumo laikotarpiu muzika itin svarbi, nes kūdikėlis pirmiausia pasaulį išgirsta ir tik vėliau jį pamato. Gyvendamas mamos įsčiose, mažylis pirmiausia girdi mamos organizmo garsus, širdies plakimą ir jos balsą, vėliau — aplinką. Reikia stengtis, kad vaikutis girdėtų gražius, malonius garsus, ir vengti triukšmo, signalizacijų kaukimo, netikėtų stiprių garsų. Abi pašnekovės sutaria, kad būsimoji mama ir šeimos nariai turi suprasti, jog dar negimęs vaikelis jau girdi. Jam svarbūs ne tik girdimi garsai, bet ir jų keliama vibracija, perduodama oru ir per kūną. Garsinė aplinka tiesiogiai veikia kūdikio bendrą psichofizinę raidą, stimuliuoja, atlieka mikromasažą, gerina vystymąsi.

„Sunki” muzika

O štai ir dilema. Jei mama yra kitokios, sunkesnės muzikos gerbėja (pvz., roko, techno, repo) — gal jai vertėtų atsisakyti tokios muzikos klausymosi? A. Kerulytė-Morkūnienė sako, kad besilaukianti mama gali klausytis ir jai patinkančios sunkesnės muzikos, tačiau turėtų įvertinti garsumą, kad tai nedirgintų vaikelio.

Naujagimis — kokia muzikinė veikla jam tinkamiausia?

Mamos lopšinės ir klasika

Pirmaisiais gyvenimo metais vaikutis išmoksta daugiausiai, sparčiausiai auga jo smegenys. Šiuo laikotarpiu formuojasi jo asmenybė, todėl visos „intelektualinės” investicijos yra itin reikšmingos. Pasak D. Račienės, geriausia muzika naujagimiams — mamos balsas, jos dainuojamos lopšinės ir vaikų dainelės. Taip pat folkloro tradicijoje gerai žinomas kykavimas, jodinimas, pirštukų ir delniukų „šokiai”. Taip pat muzikos klausymas. „Gimusiam vaikeliui geriausia duoti klausytis jau iki gimimo girdėtą „jo muziką”. Tai kūdikiui primins „pilvelio laikus” ir padės jaustis ramiai ir saugiai”, — sako A. Kerulytė-Morkūnienė. „Augant kūdikiui — auga ir jo muzikinė patirtis”, — primena pašnekovė. „Svarbu vaikams parinkti tinkamą, priimtiną ir teigiamai veikiančią muziką, o patiems nepamiršti DAINUOTI, DAINUOTI”.

Muzika miegant

Kartais tėvai vaikelius migdo įjungę muziką, kad po to šie nebijotų triukšmo. Tačiau A. Kerulytė-Morkūnienė sako, kad migdyti vaikus muzikos fone nėra labai gerai. Muzika aktyviai veikia žmogų, plačiai žinomas jos terapinis poveikis: vienokia muzika ramina, kitokia — aktyvina. „Miegas — tai ramybės metas ir jokie tuo metu stimuliavimai nereikalingi, — teigia pašnekovė ir muzikos klausymąsi lygina su vaistų vartojimu. — Saikingas, savalaikis vaisto vartojimas gydo, o perdozavimas ar vartojimas ne laiku, gali turėti net priešingą poveikį”.

Muzikavimo nauda — klausos lavinimas ar šis tas daugiau?

Lavinimas

Muzikos užsiėmimai nėra skirti vien tik klausos lavinimui. Abi mūsų pašnekovės sutaria, kad jie turi daug platesnę naudą. Užsiėmimai bei muzikos terapija teigiamai veikia kūdikių sveikatą ir spartina visapusišką jų vystymąsi. „Žiūrėdama į savo mokinukus, pastebiu ne tik puikius muzikinius duomenis: gebėjimą intonuoti, pakartoti muzikinius ritmus, šokti pagal muziką ir pan., bet stebiu ir bendrą jų „ūgtelėjimą”, geresnius kalbinius bei socialinius įgūdžius”, – pasakoja A. Kerulytė-Morkūnienė.

Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad muzika lavina vaikelių girdimąją atmintį, intuiciją, logiką, komunikabilumą, išlaisvina mažylių kūrybiškumą. Pasak D. Račienės, muzika taip pat padeda vystyti vaikučio kalbą, įveikti „negirdėjimus”. „Jei mažylis „negirdi” mamos raginimų autis batukus, eiti valgyti ar praustis — šį prašymą galima išdainuoti, — pataria D. Račienė. — Pavyzdžiui, „Tomai, Tomai, apsiaukim batukus… Tomai, Tomai, užsiriškim raištukus”. Tuomet vaikas tarsi įsitraukia į žaidimą ir mielai atsiliepia į prašymus.

„Išmatuojama” nauda

Be estetinės vertės muzika teikia ir praktinę, „išmatuojamą” naudą. Pasak D. Račienės, išskirti galima plačiai mokslininkų G. L. Šo, F. Raucheno D. Kembelo ir kitų tyrinėtą W. A. Mocarto muziką. Konkretūs šio kompozitoriaus kūriniai padeda nuraminti verkiančius kūdikius, stabilizuoja psichiką, spartina smegenų vystymąsi. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad W. A. Mocarto „Koncertas fleitai” gerina vaikų virškinimą ir apetitą. Taip pat atitinkami kūriniai gydo neurologinio pobūdžio alergijas.

Yra nustatyta, kad muzika lavintų vaikų intelektas yra aukštesnis. IQ (intelekto koeficientas)= 160. O tai reiškia, jog 3 metų vaikas geba atlikti šešiamečiams skirtus matematikos, kalbų, skaitymo pratimus.

O kodėl Mocartas ir kiti klasikai?

1993 m. Kalifornijos universitete, Irvine F. Rauchenas, G. L. Šo ir jų kolegos atliko neurologinius-muzikinius tyrimus. Tyrimų metu studentai sprendė protinio lavėjimo koeficientą vertinantį testą. Prieš atlikdama testą, viena grupė klausėsi W. A. Mocarto sonatų. Šie studentai testą atliko daug geriau nei tie studentai, kurie muzikos nesiklausė. 1995 m. šis tyrimas buvo pakartotas ir gauti tokie patys rezultatai. Tiriant buvo pastebėta, kad smegenų veiklą ypač suaktyvina klasikinė muzika. Kodėl taip nutinka? Aktyvios, dirbančios smegenys pačios sukuria tam tikrą muzikinį foną. Šį reiškinį tyrinėję mokslininkai pastebėjo, kad „smegenų melodijos” labai panašios į klasikinių, rytietiškų ir liaudies kūrinių intonacijas. Šis atradimas buvo pakrikštytas ,,Mocarto efektu” ir išgarsėjo visame pasaulyje. Būtent todėl dauguma nėščiosioms ir vaikams skirto muzikavimo metodikų remiasi W. A. Mocarto, J. S. Bacho, G. F. Hendelio, A. Vivaldžio, P. Čaikovskio ir kt. klasikų kūriniais.

Pamokėlės — kada galima jas lankyti?

Muzikinio ugdymo studijų galima rasti kiekviename didesniame Lietuvos mieste. Juose organizuojami užsiėmimai skirti kelioms kūdikių ir vaikų grupėms: dar negimusiems vaikeliams bei jų tėvams, kūdikiams ir vaikams iki 18 mėnesių, 1,5-3 metų, 3-5 metų vaikams bei vyresniems. Priklausomai nuo amžiaus grupės, skiriasi užsiėmimų turinys ir pobūdis. Abi pašnekovės vienareikšmiškai sutaria, kad lankyti užsiėmimus arba muzikuoti namuose reikėtų pradėti kiek galima anksčiau.

Muzikiniai gebėjimai

A. Kerulytė-Morkūnienė teigia, kad vaiko muzikinius gebėjimus galima pastebėti gana anksti, tačiau tai labai individualu, priklauso nuo įgimtų vaiko gebėjimų, šeimos muzikinės patirties ir požiūrio į tokį ugdymą. Vaikai gimsta turėdami klausą. Visiškai muzikai negabių, klausos neturinčių vaikų nėra. Reikia pasakyti, kad kryptingas, nuoseklus muzikinis ugdymas visada duoda gerus rezultatus.

Savarankiškas muzikavimas namuose – kas svarbiausia?

Ką klausyti ir dainuoti?

Jei neturite galimybių dalyvauti specialiuose užsiėmimuose, galite muzikuoti ir namuose. Įsigykite specialių kompaktinių plokštelių ar paprašykite, kad jas rekomenduotų specialistai. Nėra labai griežto repertuaro, tačiau puiku jei galite klausytis W. A. Mocarto, J. Bramso ir kitų, jau minėtų kompozitorių muzikos. D. Račienė pataria patiems dainuoti lopšines, vaikiškas daineles. O jei mokate — taip pat ir groti.

Kaip klausytis ir dainuoti?

Muzikuodami stenkitės kartu su vaikučiu dainuoti, su juo kalbėti. Visada žiūrėkite vaikeliui į akis ir šypsokitės. Jokiu būdu nedėkite kūdikiui ausinių – tai gali jam pakenkti. Muzikinis užsiėmimas neturėtų trukti ilgiau kaip 30-45 minutes. Ilgiau trunkančius garsus vaikelis linkęs suvokti kaip triukšmą. A. Kerulytė-Morkūnienė taip pat įspėja, kad klausantis muzikos negalima naudoti jokios papildomos įrangos, nebent taip rekomendavo specialistas. Besilaukiančios moterys neturėtų ant pilvo dėti ausinių, piltuvėlių ir pan.

Akivaizdu, jog mažyliams reikia ne tik tinkamo maisto, gražių rūbelių, bet ir teigiamos garsinės aplinkos, draugiškų namiškių santykių. Muzika (dainavimas, kalbėjimas, grojimas) — vienas iš būdų sukurti gerą atmosferą, perteikti emocijas ir turtinti vaiko dvasinį pasaulį.

RAŠYTI KOMENTARĄ