alergy

KAIP PADĖTI ALERGIŠKAM MAŽYLIUI

Vis daugiau žmonių visame pasaulyje – ir vaikų, ir suaugusiųjų – kenčia nuo alerginių ligų. Neaplenkia jos ir kūdikių. Alergines ligas dažniausiai išduoda oda: ji tampa labai sausa, parausta, patinsta, ją išberia, niežti. Kiek rečiau alergija pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimais: pykinimu, pilvo skausmu ir pūtimu, viduriavimu, ryklės bei liežuvio niežėjimu ir pan. Taip pat gali sutrikti kvėpavimo organų sistema – pradedama kosėti, čiaudėti, dusti. Galimi ir nervų sistemos sutrikimai: galvos skausmas, padidėjęs dirglumas. Kūdikiai tampa irzlūs, be aiškios priežasties verkia, sutrinka jų miegas.

Alergija – paveldima liga

Paveldimų ligų, tarp jų ir alergijos, išvengti neįmanoma, bet tikrai galima ir būtina nustatyti ligos priežastį ir pasirūpinti, kad būtų kuo mažiau kontaktuojama su alergenais.

Paprastai aplinkos alergenams (namų dulkių erkutėms, žiedadulkėms) jautrūs tie vaikai, kurių motinos ar kiti artimi šeimos nariai turi polinkį į alergiją, o kontaktiniai alergenai (metalai, lateksas, kvapiosios medžiagos, cheminės medžiagos, sintetika) dažniau pažeidžia paauglių ir suaugusiųjų odą. Jeigu alergiškų artimųjų nėra – greičiausiai alergiją sukelia tam tikri maisto produktai. Alergija maistui – tai pati dažniausia alergijos rūšis. Ji būna tuomet, kai žmogaus organizmas pernelyg stipriai reaguoja į tam tikrus maisto produktus.

Svarbiausia – tinkama dieta

Profilaktikos priemonės priklauso nuo alergiją sukėlusių medžiagų rūšies. Ne visi produktai vienodai pavojingi žmogaus organizmui. Kai kurie maisto produktai išsiskiria labai stipriomis alergizuojančiomis ypatybėmis ir yra vadinami tikraisiais alergenais. Tai kiaušiniai, citrusiniai vaisiai, braškės, šokoladas, riešutai, žuvis, karvės pienas ir kt. Tačiau alergiją gali sukelti ir įprasti produktai: bulvės, obuoliai, cukrus, miltiniai patiekalai ir kt.

Visi gydytojai mamytėms vieningai pataria kuo ilgiau pačioms maitinti kūdikius, tik mama turėtų laikytis dietos – nors jos pienas alergijos nesukelia, bet tokį poveikį gali turėti medžiagos, kurias ji gauna su maistu. Alergiškiems kūdikiams rekomenduojama neduoti karvės pieno. Jie turėtų būti kuo ilgiau maitinami motinos pienu.

Jeigu mama savo pienu maitinti negali, rekomenduojami hidrolizuotų baltymų adaptuoti pieno mišiniai. Adaptuoti sojų mišiniai taip pat gali kelti alergiją, be to, dėl jų sudėtyje esančių moteriškųjų lytinių hormonų poveikio jie visai netinka berniukams. Pradėjus maitinti košėmis, reikia turėti galvoje, kad dažnai alergiją sukelia grūdinės kultūros, ypač kviečiai. Perkant jau paruoštas košes, reikėtų atkreipti dėmesį, kad jų sudėtyje nebūtų nei citrusinių vaisių, nei morkų, nei kitų alergiją sukeliančių produktų.

Atsisakykite alergiją sukeliančių produktų

Vaikams pirmasis pagalbos ir gydymo metodas yra dieta be alergiją sukeliančių produktų. Dieta skiriama atsižvelgiant į tai, kam vaikas alergiškas. Jeigu tai dar nenustatyta, reikėtų laikytis bendrų rekomendacijų: vartoti rūgščius pieno produktus (kefyrą ar rūgpienį), baltą sūrį, sriubas, iš mėsos – kiaulieną, jautieną, triušieną, kalakutieną bei nutrijų mėsą.

Reikėtų atsisakyti varškės, šokolado, chalvos, medaus, riešutų (ypač dažnai alergizuoja žemės riešutai, migdolai), žuvies ir jos produktų, paukštienos (vištienos, antienos, žąsienos ir kt.), veršienos, pieniškų dešrelių, negerti karvės pieno. Iš grūdinių kultūrų mažiau alergiją kelia miežiai ir avižos. Būtina atsisakyti aštrių padažų, traškučių, limonadų, kramtomosios gumos, citrusinių vaisių ir jų sulčių (apelsinų, mandarinų, taip pat melionų, ananasų), kai kurių uogų (žemuogių, braškių), mielinės tešlos gaminių.

Dažnai alergiją kelia raudonos spalvos vaisiai ir uogos, todėl geriau vaikui duoti šviesių vaisių ir daržovių: gelsvų obuolių, baltųjų serbentų, žiedinių kopūstų, brokolių ir kt.

Jei alergiją keliantis produktas nustatytas, būtina nedelsiant iš valgiaraščio jį pašalinti. Jei tas produktas tikrai „kaltas“, ligos požymiai blėsta ir visai išnyksta. Vėl pradėjus vartoti tą produktą, ligos simptomai pradeda ryškėti. Gydytojai griežtai draudžia eksperimentuoti su maistu namuose – gali prasidėti labai stiprios organizmo reakcijos, kurioms numalšinti reikės labai skubios profesionalų pagalbos. Su gydytoju būtina tartis ir norint surasti alergiją sukeliantį produktą nepakenkus savo organizmui.

Gydymas vaistais

Bet kuriuo alergijos atveju – esant ir lengvam, ir vidutiniam, ir sunkiam atopiniam dermatitui (alerginiam odos uždegimui) – pirmiausia reikia rinktis įvairius tepamuosius preparatus, kurių rūšių tikrai daug. Reikšminis kriterijus – ligos sunkumo laipsnis, tačiau visus vaistus, jei tik pakanka, dėl pašalinio jų poveikio visada patartina naudoti kuo silpnesnius ir kuo trumpesnį laiką.

Lietuvoje neseniai pasirodė nehormoniniai preparatai, kurie ne tik neturi hormonams būdingų šalutinių poveikių bei yra veiksmingi apie 70 proc. atopinio dermatito atvejų, bet ir skatina organizmo imuninės sistemos veiklą, didina jo atsparumą.

Jeigu gydymo tepalais neužtenka, specialistai parenka ir paskiria kitus preparatus. Vaistai turi būti vartojami ilgą laiką, dažnai neužtenka savaitės ar dviejų, kai kuriems ligoniams juos tenka vartoti metų metus, nes, vos nutraukus gydymą, liga iš karto paūmėja. Gerai nors tai, kad modernūs vaistai slopina laisvo audinių hormono išsiskyrimą arba visiškai nutraukia jo veiklą, be to, nesukelia šalutinių poveikių net vartojami ilgą laiką.
Dar sunkesniais ligos atvejais ligoniai gydomi trumpais geriamųjų steroidinių hormonų kursais arba, jei reikia, vaistais, didinančiais ligonio imuninės sistemos aktyvumą. Taip pat yra alternatyvių gydymo būdų, pavyzdžiui, naudojant biologinius dirgiklius (specialias vakcinas), tačiau tai itin sudėtingas ir daugiau šalutinių poveikių galintis sukelti gydymas, todėl skiriamas ne kiekvienam, o tik patiems sunkiausiems ligoniams.

Į pagalbą – emolientai

Visiems sergantiesiems alergija būtini emolientai – tai tepamos riebalinės medžiagos, kurios drėkina, minkština ir saugo odą bei gleivines nuo išorinių dirgiklių. Šie dažniausiai pusiau riebūs kremai naudingi net sveikiems žmonėms, nes slopina pleiskanojimą, niežėjimą, malšina uždegimus, o juk odos išsausėjimas gali sukelti atopinį dermatitą, kurio gydymas yra ilgas ir labai daug kantrybės reikalaujantis procesas.

Emolientus reikia vartoti dažnai, kelis kartus per dieną, ilgą laiką, nes odą jie sudrėkina maždaug trims keturioms valandoms. Būtina odą tepti ir po kiekvieno maudymo – iškart, kol ji dar drėgna (per tris minutes).

Išgydyti alergiją visiškai kol kas neįmanoma. Vaistus reikia vartoti tol, kol būklė pagerėja. Maždaug du trečdaliai sergančių vaikų šią ligą „išauga“ iki 5–7 metų amžiaus. Trečdalį vaikų alergija gali varginti visą gyvenimą. Dažnai kartu su atopiniu dermatitu pasireiškia ir kitos ligos, arba paauglystėje kurį laiką alergijos požymių nebūna, o ligoniui suaugus alergija vėl pasireiškia, bet galbūt jau kita forma, pavyzdžiui, bronchų astma, alerginiu rinitu (nosies gleivinės uždegimas).

Vis dėlto pagelbėti kenčiantiems nuo alergijos mažyliams tikrai galima. Pastebėję nerimą keliančių požymių, tėveliai privalo kreiptis į gydytoją, pasikonsultuoti ir tvirtai laikytis gydymo rekomendacijų.

Už suteiktą informaciją dėkojame Karoliniškių poliklinikos Pilaitės filialo pediatrei A. Dešukienei ir Vilniaus universiteto Antakalnio ligoninės Vaikų alergologijos skyriaus vedėjai R. Kuzminskienei.

RAŠYTI KOMENTARĄ