Vaikai paprastai kandžiojasi iki dviejų ar dviejų su puse metų. Vaikai gali kandžiotis dėl kelių priežasčių: kai dygsta dantys, jiems niežti ir kąsdami kasosi; pasaulį vaikai pirmiausia pažįsta per burną, todėl kandimas irgi yra bandymas tyrinėti; vaikai, kąsdami komunikuoja – išreiškia savo nepasitenkinimą, kažkokį norą, nes kalbėti aiškiai dar gali nemokėti. Vaiko kandžiojimas gali nesiliauti, jei jis kąsdamas pasiekia savo tikslų, pvz.: atkreipia mamos dėmesį ar iš kito vaiko atima žaislą.

Pirmiausia ko nedaryti, kai vaikas kanda:

• Neignoruoti. Ignoruojamos elgesio problemos savaime nesibaigia.
• Nesijuokti. Juoką vaikas gali suprasti kaip kandžiojimosi palaikymą. Jei mama ar tėtis juokiasi, vadinasi aš smagiai  padariau.
• Nepalaikyti tokio elgesio. Nesidžiaugti, kad Jūsų vaikas toks mažas, o moka už save pakovoti arba vaikui įkandus jį sudrausminti, o ne duoti norimą daiktą ar malonų dėmesį.
• Nekąsti atgal. Smurtas gimdo smurtą. Pirmiausia mes auklėjame vaiką savo pavyzdžiu, o kandimas atgal yra netinkamas pavyzdys..
• Neliepti vaikui įsikąsti sau. Stiprios emocijos apimtas vaikas gali nepajusti skausmo ir įsikąsti pernelyg skaudžiai.

Ką galima daryti:

Puslapiai: 1 2