„Virtuvės mitų griovėjai” projekto įkūrėjas ir vadovas, „VMG mokyklos projekto” iniciatorius, kulinarinių laidų vedėjas ir geriausio pasaulyje kulinarinio žurnalo vyr. redaktorius Alfas Ivanauskas neseniai Lietuvos restoranams pasiūlė sveikesnį, tinkamesnį meniu vaikams. Jis veda seminarus moksleiviams ir jų tėvams, yra vienintelis Lietuvoje knygų vaikams ir moksleiviams autorius, pats nuolat kuria ir tobulina įvairius receptus bei noriai dalinasi savo patirtimi. Kviečiame pasinerti kartu su Alfu į klajones po kulinarijos, sveikesnio maisto visai šeimai pasaulį ir žinoma, šiek tiek daugiau sužinoti apie jį patį.
Kokią vietą jūsų gyvenime užima maistas? Pagal ką renkatės, ką valgyti: kreipiate dėmesį į pateikimą, produktų suderinamumą, ingredientus, o gal – į kalorijų skaičių?
Nuo pat vaikystės maistas man – tai tarsi gyvenimo būdas, kuriam skiriu labai daug dėmesio. Ne tik galvoju, ką valgau, bet ir kaip viskas atrodo lėkštėje. Žinoma, būna dienų, kai esu kaip dauguma ir noriu kuo greičiau kažko užkąsti, tačiau visuomet pagalvoju apie pasekmes, tad stengiuosi, kad nesveiki produktai į mano valgiaraštį patektų kuo rečiau. Aišku, tuomet einu ne į bažnyčią atgailauti, o bėgioti ar mankštintis (šypsosi).
Kuo vaikystėje svajojote tapti? Ar potraukis gaminti maistą buvo nuo mažų dienų?
Nuo šešerių metų jau buvau išprotėjęs dėl maisto gaminimo. Ta aistra liko iki dabar. Tik šiuo metu daugiau laiko praleidžiu kurdamas ir strateguodamas, o ne nuo ryto iki vakaro plušdamas virtuvėje.
Būtų įdomu sužinoti, kodėl būtent maistas tapo jūsų pomėgiu, o ne, pavyzdžiui, kokia nors sporto šaka?
Namuose radau smulkintuvą, kurio mama nenaudojo, o aš išnagrinėjau instrukcijos paveiksliukus ir ėmiausi darbo (šypsosi). Tai man buvo geriausias įrankis vietoje krepšinio ar futbolo kamuolio (juokiasi), nors ir krepšinį visai gerai žaisdavau – gal dėl tinkamo ūgio. Tad rankas treniruodavau ir minkydamas tešlą, ir mėtydamas, kaip tikras lietuvis į, krepšį (šypsosi).
Kaip save tobulinote maisto gaminimo srityje? Iš kur atsirado visos žinios? Padėjo mokslai, seminarai ir kt.?
Žinote, kai eini gulti ir atsikeli su ta pačia mintimi „ką dar išbandyti, ką dar išmokti ir ką perskaityti?“, tai turbūt niekada neatstos nė vienų studijų. Džiaugiuosi, kad nė vienos dienos neleisdavau veltui. Turbūt nemeluočiau, jeigu pasakyčiau, kad kiekvieną dieną pagamindavau mažiausiai po vieną patiekalą… Manau, susidarytų labai gražus skaičius, jeigu sudėtume 26 mano mokslų metų patirtį (šypsosi). Aišku, viskas susideda: seminarai, kelionės, kulinariniai kursai ir pažintys su geriausiais pasaulyje virtuvės šefais. Svarbiausia, kai esi ne verčiamas, o nori mokytis pats – tada ir rezultatas būna kitoks.
Daugelį valgymo įpročių ir tradicijų paveldime iš savo šeimos. Kokia šeimos tradicija, susijusi su maistu, jums pačiam yra pati gražiausia, svarbiausia ir norėtumėte ją perduoti ateities kartoms?
Turbūt mažiausiai laiko mes dabar galime skirti pietums ar vakarienei prie bendro stalo. Tad vienareikšmiškai – bendras Kūčių ir Kalėdų šeimos stalas su visais dekoravimais, tradiciniais mūsų šeimos patiekalais: aš jau daugiau nei 20 metų kepu pyragėlius su kopūstais, gaminu bruknių ragelius… Norėčiau perduoti tą nepakartojamą laukimo jausmą ir šilumą, norėčiau, kad ši tradicija per amžius gyvuotų mano giminėje.
Patvirtinkite arba sugriaukite šiuos stereotipus:
- norint sveikai maitintis, reikia turėti daug pinigų
Žiemą ir pavasarį – galbūt, tačiau rudenį ir vasarą – tikrai ne. Tačiau jeigu protingai pasiruošiate žiemai, tai ir per ją galima tikrai sveikai maitintis.
- sveika mityba reiškia, kad nuolatos jausiesi alkanas
Sveika mityba – tai valgyti kas dvi valandas po nedaug, o tai reiškia – kad visuomet būsi sotus, o ne lauksi vakaro, kada gi galėsi už visą dieną prisikirsti, nes visą dieną jautiesi alkanas ir neturi laiko pavalgyti.
- gyventi sveikai – tai valgyti neskaniai
Dažnai taip būna, kol supranti, jog gali naudotis VMG sukurtais receptais – tuomet pamatai, kad gali būti skanu. Dažnai mums skanu būna tik tai, kas saldu ir sūru, tačiau skonių yra tiek daug, ir mūsų komanda visuomet stengiasi, kaip ir leisdama naująjį VMG geriausio pasaulyje kulinarinio žurnalo numerį, parodyti ir sugriauti stereotipą, kad sveika – tai neskanu. Šiame numeryje rasite daugiau nei 150 receptų, tarp kurių ir sveiki desertai. Suteikėme savo skaitytojams galimybę keliauti po įvairiausių skonių pasaulį, kuriame jie sutiks įdomiausius herojus ir išbandys originalius receptus.
Daug keliaujate po pasaulį, palyginkite, kuo skiriasi lietuviškos ir užsienietiškos šeimų valgymo tradicijos? Galbūt užsienyje dažniau einama į kavines, daugiau ar mažiau eksperimentuojama, dažniau ar rečiau valgoma, ir pan.
Būtų melas, jeigu sakyčiau, kad viskas skiriasi. Žinote, kiekviena Lietuvos šeima skirtinga, o mums dažnai atrodo, kad mes visi esame vienodi. Lygiai taip pat ir pasaulyje – yra visokių šeimų ir tradicijų, todėl daryti vienokias ar kitokias išvadas būtų netikslu. Gal tik galėčiau pabrėžti, jeigu šeima daugiau keliauja, daugiau skaito, daugiau domisi maistu, ji daugiau ir eksperimentuoja, nori paragauti kuo įdomesnių skonių. Tuomet ir joje augantys vaikai būna ne tokie kompleksuoti, atviresni naujovėms, žingeidūs ir norintys visuomet paragauti kažko naujo. Taip ugdomas skonis. O žinote, kas svarbiausia? Nebijoti nei ragauti, nei gaminti, nes kai virtuvėje nejauti baimės, kūryba tampa paprasta ir lengvai įgyvendinama.
Daug dėmesio skiriate sveikai vaikų mitybai. Kas ir kodėl paskatino domėtis, ką patys mažiausieji deda į burnas?
Manau, tai daryti skatina aplinka. Taip pat – noras ne burbėti su dauguma, o imtis priemonių, nes tiek aš, tiek visa mano komanda yra be galo iniciatyvi bendruomenė, kuri stengiasi ne žodžiais, o darbais keisti aplinką… Matydami varganą kulinarinių klasių būklę Lietuvos mokyklose, iniciavome projektą „VMG mokykla“. Su šiuo projektu rengiame modernias kulinarines klases. Per trejus projekto gyvavimo metus įrengėme jau 4 klases, o šių metų planuose – dar 4 klasės.
Dažnai tėvai, norėdami, kad vaikai maitintųsi sveikiau, griebiasi kraštutinumų: apie cukrų ir „McDonald’s“ mažyliai sužino nebent iš jau kalbančių bendraamžių. Ką apie tai manote? Ką patartumėte tėvams, norintiems vaikams įdiegti sveikos mitybos įpročius?
Vedu labai daug seminarų, konferencijų tiek tėvams, tiek vaikams, taip pat – moksleiviams ir studentams. Tėvams visuomet pabrėžiu: neizoliuokite savo vaiko nuo visuomenės. Kiekvienas šiuolaikiškas vaikas ne turi, o net privalo žinoti, kas yra kokakola, kas yra „McDonald’s“. Juk nė vienas draudimas neužkerta kelio išvengti problemos. Prisiminkite savo vaikystę: kai tau draudžia, tai dar labiau norisi. O kaip jaustis, kai visi aplink žino, kas yra ta kokakola, tik tu vienintelis – balta varna, kuri sako: „Kas tai?“ Vaikai kartais yra labai negailestingi ir toks vaikas gali būti pasmerktas vaikų būryje, nes jis nežino šiuolaikinės visuomenės atributų. Todėl aš visuomet siūlau duoti paragauti, tačiau nuolatos kalbėti apie pasekmes konkrečiais pavyzdžiais ir iliustracijomis. Ir nėra nieko smagesnio, kai toje pačioje kompanijoje matai vaiką, kuris sako ir aiškina kitam vaikui, kas būna, kai kiekvieną dieną geri tokius gėrimus ar valgai nesveiką maistą. Jo autoritetas iškart išauga. Priešingai nei to „nežiniuko“, kurio tėvai jį visais būdais bando izoliuoti nuo šiuolaikinių pagundų. Be to, ir vaikams sakau, jeigu vieną ar du kartus per mėnesį išgers ar suvalgys nesveikų dalykų, tai nieko nenutiks. Svarbu, kad tai netaptų kiekvienos dienos tradicija. Juk kartais tiesiog labai labai norisi – tai tą norą tikrai galima patenkinti, tik vietoje dviejų stiklinių pasirenku vieną. Tik tiek. Kraštutinumai ir draudimai – vieni vaiko kūrybiškumo blokatorių.
Neseniai Lietuvos restoranams pateikėte meniu, skirtą būtent vaikams, ir siūlėte nemokamai jį įtraukti į restorano valgiaraščius. Kokia buvo maitinimo įstaigų reakcija? Ar kas nors įsidiegė jūsų siūlomą meniu?
Iš maitinimo įstaigų sulaukėme didelio susidomėjimo. Šiuo metu keliuose restoranuose jau diegiame pakeitimus. Tiesa, kai kurie restoranai į tai nepažiūrėjo rimtai, sakydami, kad jiems svarbiau verslas, o ne sveika mityba. Aišku, džiaugiamės, kad atsirado ir atsakingų verslininkų. Mes patys esame pasirengę bendradarbiauti su visais, kurie parodo iniciatyvą.
Kaip manote, ar Lietuvoje restoranai yra draugiški šeimoms? Kur dar reikėtų pasitempti?
Vėlgi, vienareikšmiškai negali į tai atsakyti. Svarbu abi pusės. Restoranuose esu matęs šeimų, kurie leidžia vaikams daryti viską. Todėl labai svarbus ir tėvų indelis. Dažnai matau pasipiktinusius tėvus, kurie sako, kad į vieną ar kitą restoraną vaikai neįleidžiami. Žinoma, reikia atskirti tam tikras vietas, kuriose vaikai gali būti, nes kai kur vaikams, o ypač kūdikiams, nesudarytos sąlygos. Bet čia labai svarbu, kaip tėvai moko elgtis viešose vietose savo vaikus, nes visi kaltina restoranus, tačiau pripažinkite, kiek esate perskaitę literatūros apie stalo etiketą viešoje erdvėje būnant su vaikais? Kiek kartų namuose žaidėte su vaikais restoraną ir mokėte juos kaip elgtis? Tad prieš kaltindami restoranus dėl draugiškumo iš pradžių pabandykite sukurti namuose restoraninę aplinką ir pasiskirstyti vaidmenimis, kad kiekvienas vaikas žinotų, kuo restorano aplinka skiriasi nuo vakarienės namuose.
Gal galėtumėte pasiūlyti sveikų ir sočių pusryčių receptą, tinkamą visai šeimai?
Miežiniai perliukai su kokosų pienu ir mangu
100 g miežinių kruopų perliukų
2 stiklinių vandens
1 stiklinės pieno
½ stiklinės kokosų pieno
2 šaukštų medaus
1 šaukšto sviesto
1 prinokusio mango
druskos
- Kruopas perplaukite šaltu vandeniu.
- Puode užvirinkite vandenį, pasūdykite ir suberkite plautas kruopas. Nuolatos maišydami virkite ant vidutinės ugnies apie 20 min.
- Kai vanduo beveik išgaruos, supilkite pieną ir kokosų pieną, pagardinkite medumi ir pavirkite dar 5 min.
- Nulupkite ir kubeliais supjaustykite mangą.
- Mangą su sviestu įmaišykite į košę.
- Košę galite papuošti mėtų lapeliais ir uogomis.
Autorė Dovilė Palubinskienė
