KLAJONĖS PO KULINARIJOS IR SVEIKESNIO MAISTO PASAULĮ KARTU SU ALFU IVANAUSKU!

“Virtuvės mitų griovėjai” projekto įkūrėjas ir vadovas, “VMG mokyklos projekto” iniciatorius, kulinarinių laidų vedėjas ir geriausio pasaulyje kulinarinio žurnalo vyr. redaktorius Alfas Ivanauskas neseniai Lietuvos restoranams pasiūlė sveikesnį, tinkamesnį meniu vaikams. Jis veda seminarus moksleiviams ir jų tėvams, yra vienintelis Lietuvoje knygų vaikams ir moksleiviams autorius, pats nuolat kuria ir tobulina įvairius receptus bei noriai dalinasi savo patirtimi. Kviečiame pasinerti kartu su Alfu į klajones po kulinarijos, sveikesnio maisto visai šeimai pasaulį ir žinoma, šiek tiek daugiau sužinoti apie jį patį.

Kokią vietą jūsų gyvenime užima maistas? Pagal ką renkatės, ką valgyti: kreipiate dėmesį į pateikimą, produktų suderinamumą, ingredientus, o gal – į kalorijų skaičių?

Nuo pat vaikystės maistas man – tai tarsi gyvenimo būdas, kuriam skiriu labai daug dėmesio. Ne tik galvoju, ką valgau, bet ir kaip viskas atrodo lėkštėje. Žinoma, būna dienų, kai esu kaip dauguma ir noriu kuo greičiau kažko užkąsti, tačiau visuomet pagalvoju apie pasekmes, tad stengiuosi, kad nesveiki produktai į mano valgiaraštį patektų kuo rečiau. Aišku, tuomet einu ne į bažnyčią atgailauti, o bėgioti ar mankštintis (šypsosi).

Kuo vaikystėje svajojote tapti? Ar potraukis gaminti maistą buvo nuo mažų dienų?

Nuo šešerių metų jau buvau išprotėjęs dėl maisto gaminimo. Ta aistra liko iki dabar. Tik šiuo metu daugiau laiko praleidžiu kurdamas ir strateguodamas, o ne nuo ryto iki vakaro plušdamas virtuvėje.

Būtų įdomu sužinoti, kodėl būtent maistas tapo jūsų pomėgiu, o ne, pavyzdžiui, kokia nors sporto šaka? 

Namuose radau smulkintuvą, kurio mama nenaudojo, o aš išnagrinėjau instrukcijos paveiksliukus ir ėmiausi darbo (šypsosi). Tai man buvo geriausias įrankis vietoje krepšinio ar futbolo kamuolio (juokiasi), nors ir krepšinį visai gerai žaisdavau – gal dėl tinkamo ūgio. Tad rankas treniruodavau ir minkydamas tešlą, ir mėtydamas, kaip tikras lietuvis į, krepšį (šypsosi).

Kaip save tobulinote maisto gaminimo srityje? Iš kur atsirado visos žinios? Padėjo mokslai, seminarai ir kt.?

Žinote, kai eini gulti ir atsikeli su ta pačia mintimi „ką dar išbandyti, ką dar išmokti ir ką perskaityti?“, tai turbūt niekada neatstos nė vienų studijų. Džiaugiuosi, kad nė vienos dienos neleisdavau veltui. Turbūt nemeluočiau, jeigu pasakyčiau, kad kiekvieną dieną pagamindavau mažiausiai po vieną patiekalą… Manau, susidarytų labai gražus skaičius, jeigu sudėtume 26 mano mokslų metų patirtį (šypsosi). Aišku, viskas susideda: seminarai, kelionės, kulinariniai kursai ir pažintys su geriausiais pasaulyje virtuvės šefais. Svarbiausia, kai esi ne verčiamas, o nori mokytis pats – tada ir rezultatas būna kitoks.

Daugelį valgymo įpročių ir tradicijų paveldime iš savo šeimos. Kokia šeimos tradicija, susijusi su maistu, jums pačiam yra pati gražiausia, svarbiausia ir norėtumėte ją perduoti ateities kartoms?

Turbūt mažiausiai laiko mes dabar galime skirti pietums ar vakarienei prie bendro stalo. Tad vienareikšmiškai – bendras Kūčių ir Kalėdų šeimos stalas su visais dekoravimais, tradiciniais mūsų šeimos patiekalais: aš jau daugiau nei 20 metų kepu pyragėlius su kopūstais, gaminu bruknių ragelius… Norėčiau perduoti tą nepakartojamą laukimo jausmą ir šilumą, norėčiau, kad ši tradicija per amžius gyvuotų mano giminėje.

Patvirtinkite arba sugriaukite šiuos stereotipus:

  • norint sveikai maitintis, reikia turėti daug pinigų

Žiemą ir pavasarį – galbūt, tačiau rudenį ir vasarą – tikrai ne. Tačiau jeigu protingai pasiruošiate žiemai, tai ir per ją galima tikrai sveikai maitintis.

  • sveika mityba reiškia, kad nuolatos jausiesi alkanas

Sveika mityba – tai valgyti kas dvi valandas po nedaug, o tai reiškia – kad visuomet būsi sotus, o ne lauksi vakaro, kada gi galėsi už visą dieną prisikirsti, nes visą dieną jautiesi alkanas ir neturi laiko pavalgyti.

Puslapiai: 1 2

RAŠYTI KOMENTARĄ