SKIEPYTI PRIEŠ NESKIEPYTUS: MAWSON VYKDYTAS NAMIE MOKOMŲ VAIKŲ TYRIMAS RODO, KAS SERGA DAŽNIAU

Sumaištis mikrobiome

Aiškindami galimą vakcinų sukelto ausų uždegimo mechanizmą studijos autoriai A. Mawson ir kt. cituoja 2006 m. tyrimą, kuriuo nustatytos bakterijų, esančių pneumokokų vakcina skiepytų vaikų nosies kanaluose, padermės, palyginti su „istorine kontrolės grupe“ – eros prieš konjuguotos 7 pneumokokų padermių vakcinos (PCV7) įvedimą vaikais. Tuo tyrimu nustatyta padidėjusi Moraxella catarrhalis bakterijų kolonizacija skiepytųjų grupėje. Pasirodo, M. catarrhalis susijusi su padidėjusia ausų infekcijų rizika.

Todėl nenuostabu, kodėl skiepyti studijos vaikai daugiau kaip dukart dažniau turėjo vartoti antibiotikų (ŠS 2,4). Jiems taip pat dažniau tekdavo gultis į ligoninę (ŠS 1,8).

Plataus spektro antibiotikai, kurie paprastai skiriami sergant ausų uždegimu, mikrobiomą veikia kaip napalmo bomba. Jie nušluoja piktuosius mikrobus, galinčius sukelti ausų infekcijas, tačiau lygiai taip pat ir geruosius, iškreipdami mikrobiomo sudėtį taip, kad mokslas šiandien tik pradeda suprasti, kokį svarbų poveikį tai turi sveikatai. Nauji tyrimai sieja mikrobiomo pokytį su ilgėjančiu ligų sąrašu – nuo dirgliosios žarnos sindromo, nutukimo, Krono ligos, diabeto ir išsėtinės sklerozės iki nuotaikos sutrikimų, tokių kaip nerimas ir depresija, bei psichikos ligų kaip šizofrenija ir autizmas.

Neseniai tyrimą atlikę Danijos mokslininkai priėjo išvadą, kad pneumokokų vakcina „turi daug didesnį poveikį <…> mikrobiomo sudėčiai, nei manyta iki šiol, todėl reikia pabrėžti, kad įgyvendinant vakcinavimą <…> būtinas atidus stebėjimas“.

2011 m. Lancet tyrimu nustatyta, kad vietoj vakcinos paveiktų pneumokokų tuščias vietas kolonizuoti puola įvairių netikėtų tipų infekciniai mikroorganizmai.

Tad koks tikrasis 69 vakcinų poveikis besivystančiam vaiko mikrobiomui? Visuomenės sveikatos pareigūnai tokio klausimo dar net neuždavė.

Švokščiantys ir apsisnarglėję

JSU studija rodo, kas skiepytiems vaikams trisdešimt kartų dažniau nustatomas alerginis rinitas – šienligė – nei neskiepytiesiems (ŠS 30,1).

Ši sąsaja netgi stipresnė nei rūkymo ryšys su plaučių vėžiu. Skiepytiems vaikams taip pat dažniau pasitaiko visų alergijų apskritai (ŠS 3,9) bei tris kartus dažniau diagnozuojama egzema (ŠR 3,1). Dėl visų šių ligų reikėjo vartoti daugiau vaistų. Šios studijos skiepytiems vaikams vaistų nuo alergijos reikėjo vartoti 22 kartus dažniau nei neskiepytiesiems.

Alerginis rinitas – tai dar viena iš rykščių, šiandien varginančių nepaaiškinamai daug vaikų; 2012 m. ja sirgo 6,6 milijonai vaikų. Šienligė stipriai susijusi su kita vis dažniau pasitaikančia vaikų liga – astma. Daugiau kaip trys milijonai Amerikos vaikų turi alergijų maistui, o vienas iš keturių serga egzema. Alerginių susirgimų daugėja visame pasaulyje, JAV tokios ligos kamuoja kone pusę mokyklinio amžiaus vaikų.

Kaip ir kalbant apie autizmą, visuomenės sveikatos tarnybos imuniteto sukeliamų alerginių susirgimų sprogimo paaiškinti negali. Tačiau mokslininkai nuolat sukelia alerginės ligos modelius tiriamiesiems gyvūnams veikdami juos adjuvantu aliuminiu – būtent tokiu, kurio dedama į vakcinas – ir skirdami jo kartu su alergenais. Naujuose eksperimentuose (pvz., šiame, šiame ir šiame) aprašoma, kaip mokslininkai naudoja aliuminį alerginiam rinitui pelėms sukelti.

Šiame 2014 m. tyrime aprašoma, kaip tyrėjai naudojo aliuminio hidroksidą, sujungtą su Bordetella pertussis (kokliušą sukelianti bakterija, esanti kiekvienoje dviejų, keturių, šešių ir 18 mėnesių amžiaus kūdikiams leidžiamoje DTaP vakcinoje, kurioje yra ir aliuminio), ir davė žiurkėms ėsti alergeno (maisto produktų, tokių kaip žemės riešutai arba soja), kad gyvūnams kiltų alergijos ėdesiui.

Tokiuose tyrimuose kaip šis ir šis aprašoma, kaip aliuminio hidroksidas, sujungtas su kiaušinio baltymo proteinu (dar vienas vakcinų ingredientas), naudojamas astmos gyvūnų modeliams sukurti.

Tad kodėl CDC atsisako tai pripažinti – juk jeigu mokslininkai kažką naudoją alergijai gyvūnams sukelti, tai tas pats dalykas sukelia alerginę ligą ir vaikams?

Paaiškinti negalima?

„Pasekmių sveikatos būklei, stebėtų skiepytų ir neskiepytų vaikų grupėse, negalima paaiškinti kitaip, išskyrus kaip veiksnį nurodant patį skiepijimą“, padarė išvadą studijos autoriai. Nors studijos pobūdis riboja priežasčių interpretavimą, prideda jie, matomas aiškus dozės ir atsako ryšys tarp vakcinavimo ir lėtinių ligų, nes netgi iš dalies skiepytiems vaikams nustatytas vidutinė galimybė susirgti vėjaraupiais ir kokliušu, bet taip pat ir ausų uždegimu, plaučių uždegimu, alerginiu rinitu, DSHS, egzema arba turėti mokymosi negalią.

„Mastą, kuriuo šie radiniai taikytini namie mokomų vaikų populiacijai ar bendrajai populiacijai, dar reikia nustatyti tiriant skiepytus ir neskiepytus vaikus“, rašo A. Mawson ir kt. „Būtina moksliškai ištirti netikėtas nespecifines vakcinacijos išdavas ir nustatyti jų biologinę priežastį norint užtikrinti, kad vakcinavimo strategijos ir sprendimai būtų pagrįsti įrodymais“.

Visgi yra silpnų įrodymų, kad medicinos elitas kažkiek suinteresuotas perprasti netikėtas išdavas. Jų skelbiama žinia aiški: vakcinos yra didžiausias moderniosios medicinos stebuklas – intervencija, išgelbėjusi milijonus gyvybių ir pagerinusi milijonų gyvenimo kokybę. Įrašas smulkiu raštu, tai, kas nustatyta pradėjus skiepyti, kukliai nurodo, kad keliems vaikams vakcinos sukels rimtas pasekmes, įskaitant mirtį, tačiau jų gyvybės esą tėra menkutė auka kilmingam tikslui apsaugant žmoniją nuo infekcinių ligų rykštės.

Daugiau kaip šimtą metų mintis, kad vakcinų nauda didesnė už riziką, buvo laikoma visuotinai pripažinta visuomenės sveikatos dogma. Dar daugiau – nuo 1995 m. įvedus penkias naujas vakcinas, reiškiančias darželinio amžiaus vaikų užkrėtimą 35 patogenais, kombinuoto vakcinų poveikio tyrimų niekada taip ir nebuvo atlikta. Faktas vienas: reali vakcinų nauda yra teorinė, o reali vakcinų rizika nežinoma.

Kylantis „karas su vakcinomis“ iš tiesų yra didėjanti armija dogma nebetikinčių tėvų (ir gydytojų praktikų), abejojančių CDC skiepijimo planu. Ir ne be priežasties. Kodėl gydytojai, besipelnantys iš vakcinų, atstovauja visuomenės sveikatai? Ar tikrai galima pasitikėti valstybinėmis sveikatos priežiūros tarnybomis, kad jos dirba mūsų vaikų naudai, kai jos taip atsidavusios farmacijos pramonei? Kodėl vakcinose yra toksinų? Kam iš tikrųjų reikia tokios vakcinos – mano vaikui ar jos pardavėjui, kaip kokios „Coca Cola“ ir vaizdo žaidimų? Kodėl priimtina sąmoningai aukoti tam tikrus vaikus visuotiniam labui? Ar tas visuotinis labas realus, o gal tai tik miražas?

Galbūt vakcinos gali pažaboti tam tikras natūralias infekcijas, kaip vėjaraupių. Ar tai, į ką atsakymų neduodama, ir yra reikalo kaina? Kaip dar veikia vakcinos? Ir, jeigu jos toks stebuklas, kodėl Amerikos vaikai tokie pasiligoję?

Šis bandomasis tyrimas gali parodyti, kad jeigu akademinė medicina ir mūsų visuomenės sveikatos priežiūros institucijos tikrai suinteresuotos mūsų vaikų sveikata, o ne tik vakcinų nešamu pelnu arba skiepų religijos ginimu nuo šventvagių, jos sieks ne priversti visus įtikėti, tačiau norės išsiaiškinti.

Originalus straipsnis: A. Mawson vakcinų studija

Vaikų medicinos saugumo tyrimų institutas (CMSRI) – tai medicininė ir mokslinė bendrija, įkurta finansuoti nepriklausomas mokslines studijas tiriant priežastinius veiksnius, skatinančius lėtinių ligų ir negalios epidemiją.

Vertė ir komentavo Loreta Hoffmann

Šaltinis www.infa.lt