MITAI IR TIESA APIE VAIKIŠKAS LIGAS

Ar neteko girdėti, o gal ir matyti atvejų, kai tėveliai savo mažylį veda prie kito, sergančiojo viena iš vadinamųjų „vaikiškų” ligų — vėjaraupiais, kiaulyte, tymais, raudonuke ar skarlatina — kad užsikrėstų ir būtinai persirgtų ta liga vaikystėje? „Mokslas dirba ne tam, kad grįžtume į viduramžius, — sako vaikų ligų gydytoja, infektologė docentė Irena Narkevičiūtė apie tokį gimdytojų elgesį. Dabar daugybę ligų, tarp jų — ir „vaikiškas” — galima kontroliuoti vakcinų pagalba. Taigi mokslas ir medicina žengia į priekį, o klausimų ir abejonių vis dar daug — apie tai pokalbis su I. Narkevičiūtė.

– Kada mažyliai skiepijami nuo vadinamųjų „vaikiškų” ligų?

– Vaikučiai vakcinuoti pradedami nuo antros, trečios gyvenimo dienos. Pirmoji vakcina — nuo tiuberkuliozės ir nuo hepatito B — tai nėra vaikiškos ligos, jomis gali sirgti ir suaugusieji. Nuo vaikiškų ligų vaikai skiepijami nuo dviejų mėnesių amžiaus — tai yra nuo difterijos, kokliušo, stabligės, poliomielito ir — Haemaphilus influenzae b. Pastaroji bakterija ypač pavojinga iki penkerių mėtų amžiaus vaikams, ji sukelia tokias sunkias ligas kaip meningitą, epiglotitą. Visų skiepų kalendorių rasite čia.

– Nuo kokių ligų skiepai vaikams yra valstybės kompensuojami?

– Nuo tuberkuliozės, hepatito B, difterijos, kokliušo, stabligės, poliomielito, Haemophilus influenzaea b, tymų, raudonukės, parotitinės infekcijos. Valstybė kol kas negali kompensuoti vakcinos nuo vėjaraupių — ji yra brangi, bet efektyvi. Būtent vėjaraupiais iš vaikiškų ligų dabar yra sergama daugiausia — registruojama keliolika tūkstančių vaikų per metus.

– Ar užtenka nuo konkrečios vaikiškos ligos pasiskiepyti vieną kartą gyvenime, ar skiepus reikia kartoti?

– Kiekvienai ligai yra numatytas laikas, kada reikėtų atnaujinti skiepus. Tarkim, kad vaikas įgytų imunitetą difterijai, kokliušui ir stabligei, iš viso reikia skiepyti tris kartus — dviejų, keturių ir šešių mėnesių kūdikį. Po to — dar vienas skiepas sulaukus aštuoniolikos mėnesių. Vėliau — kas penkerius- dešimt metų priklausomai, nuo kokios infekcijos skiepijama. Manoma, kad retai, bet ir persirgus galima ta pačia liga susirgti dar kartą.

– Jei vaikutis susirgtų vėjaraupiais, kaip reikėtų elgtis?

– Vėjaraupiai — labai laki infekcija, virusas gana gerai plinta aplinkoje. Žinoma, trečias asmuo šio viruso neperneša, užsikrečiama tiesioginio kontakto metu — per orą, kalbant, čiaudint, kosint. Toje pačioje aplinkoje, pabuvus valandą ar dvi, jau galima užsikrėsti. Sergantieji vėjaraupiais turėtų būti namuose, retais atvejais, kai yra komplikacijų — ligoninėje.

– Ar tiesa, kad vyresni žmonės vėjaraupiais serga sunkiau nei mažyliai?

– Taip, vyresni nei 13 metų vaikai, paaugliai ir suaugę vėjaraupiais serga sunkiau nei jaunesni. Taip pat labai sunkiai gali sirgti ir naujagimiai bei pirmų mėnesių kūdikiai. Jiems dažnesnės komplikacijos — nervų sistemos pažeidimai, plaučių uždegimas, pūlingos odos ir poodžio ligos.

– Ar kitomis bakterinėmis vaikiškomis ligomis galima užsikrėsti taip pat tik tiesiogiai nuo sergančiojo?

– Nebūtinai. Pavyzdžiui skarlatiną sukeliančias bakterijas keliolika procentų vaikų ir suaugusiųjų tiesiog nešioja, t.y. jie patys neserga, bet jie gali perduoti (užkrėsti) aplinkiniams.

– Jei vaikas lanko darželį, ir grupės draugai suserga viena iš vaikiškų ligų — gal geriau kurį laiką mažyliui pabūti namuose?

– Tai priklauso nuo “pasirodžiusios” darželyje ligos. Svarbu žinoti ar mažylis yra paskiepytas nuo tos ligos, ar ne. Paskiepytiems vaikams jokių apribojimų nereikia.

– Iš vaikystės daugelis turbūt atsimename, kad, susirgę vėjaraupiais, vaikščiodavome išteplioti žalumos taškeliais nuo galvos iki kojų. Ar tokį gydymą reikia naudoti ir šiandien?

– Pavadinčiau jį neteisinga taktika — neva svarbu ištepti žaliai, violetiniai ar pan. Svarbiausia vėjaraupių atveju yra kūno švara. Visi dažantys, ir ypač spiritiniai, dezinfekuojantys tirpalai, netinka, nes jie ištepa skalbinius, apatinius rūbelius, o, be to, spiritiniai tirpalai labai gerai rezorbuojasi per odą ir vaikutis gali net apsinuodyti alkoholiu. Taigi, nuo pirmos dienos vaiką reikia maudyti — geriausia po dušu drungnu vandeniu ir po to su švariu, dar geriau — išlygintu rankšluosčiu lengvai nusausinti — tik netrinti. Galima vaiką išmaudyti ir vonioje: Įpilkite dezinfekuojančio tirpalo, pavyzdžiui, kalio permanganato, ir labai lengvai nuplaukite vaikutį. Jei taip darytume kasdien, nereikėtų jokių dezinfekuojančių tirpalų. Jų prireiktų nebent tose odos vietose, kur prasidėjusi antrinė bakterinė infekcija. Vaikučiui susirgus vėjaraupiais nepamirškite kirpti jam nagučius, kad nesikasytų, taip pat kiekvieną dieną keisti drabužėlius ir lovos patalynę. Temperatūros bijoti neverta — jei vaikas gerai ją toleruoja — 38 laipsniai nėra nieko baisaus, jei 39 — paprastai duodama temperatūrą mažinančių vaistų, vaikas prakaituoja ir temperatūra krenta.

– Kada vėjaraupiai jau nebeužkrečiami?

– Po paskutinio atsiradusio bėrimo penkias dienas dar galima užsikrėsti nuo sergančiojo. O berti gali dvi — šešias dienas.

RAŠYTI KOMENTARĄ