Televizorius vaikams – tik mirganti dėžė, daug spalvų, garsų ir judėjimo. Tai tikrai labai traukia vaikų akis ir jiems atrodo itin įdomu, tačiau vaikams iki 3 metų televizoriaus žiūrėjimas tikrai jokios naudos neduoda. Televizorius gali plėsti akiratį, jei vaikas žiūri lavinamuosius filmukus ar laidas, tačiau turi būti ne jaunesnis nei 3 metų vaikas, kad tikrai suprastų jų turinį. Taigi pasistengėme surinkti ir sutalpinti visus įdomiausius faktus, kodėl reikėtų vengti televizoriaus žiūrėjimo.
- Pirmieji treji vaiko metai yra svarbiausi kalbos raidai. Kad vaikas išmoktų kalbėti, turi klausytis suaugusiojo ir jį mėgdžioti, ne tik žiūrėti į lūpas, bet ir sekti žvilgsnį, gestus, palaikyti pokalbį ir atsakinėti. Televizija yra auklė, kuri tik kalba, bet nesiklauso ir nebendrauja, todėl ilgai žiūrint televizorių mažylių kalbos raida gali būti lėtesnė nei bendraamžių.
- Vaiko pasaulio pasaulio pažinimas turėtų būti natūralus. Rega natūraliai lavėtų, vaikas turi įprasti žiūrėti įvairiais atstumais – iš toli ir iš arti, iš viršaus ir iš apačios. Daug laiko leidžiant prie televizoriaus, akys tiesiog gali aptingti.
- Daug sėdint prie televizoriaus ekrano, veltui eikvojamas vaiko brangus laikas. Tokiu amžiaus periodu jis turėtų laiką leisti kitaip: lakstyti, vaikščioti, laipioti, žaisti, eksperimentuoti, tyrinėti aplinką. Visą tai yra iškeičiama į sėdėjimą, mažiau vertingą už natūralų judėjimą (nors tėveliams pavargusiems nuo mažylio judrumo ir nesibaigiančių žaidimų, gali atrodyti ir kitaip).
- Per televizorių dažnai rodomas smurtas ir prievarta, visa tai gali išgąsdinti mažylį.
- Formuojamas iškreiptas požiūris į daugumą dalykų. Net įprastuose animaciniuose filmukuose veikėjai stengiasi iškrėsti kuo didesnę šunybę vienas kitam. Vaikas gali imti manyti, kad tokie dalykai iš tiesų nėra blogai.
- Ribojama vaiko fantazija – žiūrėdamas televizorių jis mato vaizdą, jau sugalvotą kažkieno kito. Tuo tarpu klausydamas pasakos, vaikas gali viską įsivaizduoti ir lavinti vaizduotę.
- Nuo mažų dienų formuojamas blogas įprotis tuščiai leisti laiką. Mūsų visuomenėje per daug laiko skiriama televizijai užuot bendravus su žmonėmis, skaityti ar aktyviai leisti laisvalaikį. Be to, šis įprotis skatina ne tik per didelį sėslumą, bet ir nesveiką užkandžiavimą prie televizoriaus ekranų.
Tik kelios laidelės ar keli filmukai (keletą pusvalandžių per savaitę) gali būti kažkiek naudingi mūsų patiems mažiausiems. Tačiau mūsų televizija tikrai labai skurdi ir turi labai mažai pritaikytų laidų ar filmukų tokio amžiaus vaikams. Taigi, nors ir mažus vaikus televizorius tarsi užhipnotizuoja, tačiau jo tikrai reikėtų vengti…
