b740b329026197b890a2a376efe5e381

MOTINYSTĖS ENERGIJA

Moteris yra kaip akumuliatorius. Nes pagrindinė jos veikla yra susijusi su energija. Ji energiją kaupia, perdirba, naudoja. Ir tai vyksta nenutrūkstamai. Energijos būna skirtingos, ir kiekviena jų kaupiama atskirame skyriuje. Štai čia moteris kaupia seksualinę energiją, o čia – mėnulio, čia – Žemės energiją, čia – Vandens energiją….

Yra dar vienas skyrius, kur kaupiama energija, kurios labiausiai trūksta šiuolaikiniame pasaulyje. Labiausiai trūkstama, todėl ir daugelio pati geidžiamiausia. Tai yra Motinystės energija.

Kodėl ji tokia reta ir jos trūksta?

Gatvėje sutinku daug skirtingų moterų. Jos labai seksualios, moteriškos, stilingos, iškankintos, pavargusios, dalykiškos. Jos gali būti su vaikais, vežimėliais, dviračiais. Tačiau labai retai sutinku Mamas.

Jei nusiperkame pianiną, tai dar nereiškia, kad mes tampame pianistais. Jei mūsų rankose atsiranda skalpelis, tai nepadaro mūsų chirurgais. Jei gauname refleksinį fotoaparatą, tai nepadaro mūsų fotografais. Taip ir su vaikais. Jei aš pagimdau vaiką, dar nereiškia, kad tampu Mama.

Bet mums net nekyla tokia mintis. Esame pasirengusios penkerius metus studijuoti universitete, kad teisingai užpildytume buhalterinius dokumentus, tačiau motinystėje mes tikimės, kad viskas įvyks savaime. Būtų keista, jei autobusą vairuotų asmuo, kuris jį ką tik pamatė. Būtų dar blogiau, jei lėktuvo pilotas būtų tas, kuris tik kine matė, kaip šie lėktuvai nusileidžia. Įsivaizduokite chirurgą, kuris žiūrėjo visą „Dr. House“ seriją, bet neturi medicininio išsilavinimo.

Kodėl tuomet šeimyniniame gyvenime ir motinystėje esame tikri, kad viskas pavyks savaime?

Ne taip baisu ką nors sugadinti? Ar atrodo, kad iš viso nėra ką sugadinti? Kažkas būtinai pavyks – iš prigimties, kaip numatyta. Ir kūdikis gims, ir pienas pasirodys. Bet net ir čia, savo protu mes galime įsikišti į natūralų procesą ir įvykių eigą. Galime nuspręsti, kad mūsų krūtys nėra sukurtos tam, kad maitinti (o kam tada jos buvo sukurtos?). Arba, kad mūsų kūnas nėra sukurtas taip, kad gimdytų pats (o kaip jis tada pats pastojo ir išnešiojo?).

Mes norime turėti vaikų, bet nenorime tapti motinomis. Norime atrodyti taip, tarsi niekada negimdėme. Mes norime gyventi taip, lyg neturėtume vaikų. Norime girdėti nustebusiųjų klausimus „nejaugi tu turi vaikų ???“. Mums tai skamba maloniai ir glosto ausį. Tik ar tai tikrai yra komplimentas ir laimėjimas mums?

Vaikai tampa punktais mūsų „pasiekimų sąraše“, tačiau negali tapti mūsų gyvenimo dalimi, mūsų širdies dalimi. Deja. Mes taip ir neišgyvename savo pačių transformacijos, širdies pokyčių, savo energijos pokyčių. Todėl mes taip bijome pasenti, priaugti svorio ir tapti naminėmis perekšlėmis.

Pasaulyje yra garbinamos seksualios moterys, dalykiškos, sėkmingos – kokios norite, bet tik ne motinos. Motinos gauna minimalias išmokas, į jas žiūrima kaip į išlaikytines, sėdinčias namuose ir nieko neveikiančias. Jų negerbia, niekas nenori į jas lygiuotis. Niekas nenori būti mama. Nori – tik turėti vaikų. Turėti vaikų ir išlikti tokia pat kaip anksčiau – seksualia ir dalykiška. Tokios merginos stebi mus iš TV ekranų, skelbimų stendų, iš žurnalų. Jos tampa sektinais pavyzdžiais. Ši moteriška energija yra išnaudojama į dešinę ir į kairę, nes ji gerai parduoda ir įžiebia geismą, taigi ir vartojimą. Vartotojiškumas materialiam pasauliui yra naudingas, kaip ir geismas. O motinystė – ne. Kadangi ši energija atpalaiduoja, daro žmogų laimingą su tuo, ką turi dabar – jokių pardavimų ir spontaniškų pirkimų.

Matome tas, kurios pagimdė vaiką prieš du mėnesius, o šiandien jau dalyvauja apatinių demonstravime. Ir mes tikime, kad tai teisinga, gerai. Mums, kaip pavyzdys, yra pateikiamos tos, kurios grįžta į darbą, kai tik vaikui sueina šeši mėnesiai. Ir mes visomis išgalėmis stengiamės padaryti tą patį.

Bet pasakykite man, ar yra normalu, kai motina 1 mėnesio kūdikį palieka auklei ir „eina mesti svorio “net jei tai kenkia jos pienui?

Kuo yra gerai tai, kad kiti žmonės tavyje nemato motinystės?“ Galų gale, jei jie to nemato, tai to ir nėra…

Ar motina galima laikyti moterį, kuri tik pagimdė vaiką, tačiau nedėjo jokių pastangų jį auklėjant?

Ar tapo mama moteris, kuri praktiškai nemato savo vaiko ir išvis nežino, kas dedasi jo širdyje?

Ar daug motinystės yra tose, kurių protas užimtas tik darbu ir jų pačių išvaizda?

Kaip motinystė gali egzistuoti santarvėje su nenoru sugadinti krūties formą dėl maitinimo krūtimi ar nenoru ištverti gimdymo skausmus, pirmenybę teikiant cezariui?

Jei mama bet kokia kaina nori atrodyti kaip dvidešimtmetė mergina, kas jai nutiks, kai jos dukrai sukaks dvidešimt?

Ar galima motina vadinti tą, kuri sukuria namuose streso, lenktynių ir nuolatinio nepasitenkinimo atmosferą ?

Ar galima motina laikyti tą, kuri abejinga kitų, šalia jos esančių vaikų, poreikiams?

Ar moterį, kuri neatjaučia kitų motinų, galima laikyti tikrąja mama?

Ar normalu, vos pagimdžiusi, jau dalyvauti visuomeniniuose renginiuose, išvykti vienai atostogauti, linksmintis vakarėliuose?
Juk pirmieji vaiko mėnesiai yra ypač vertingi. Tai yra toks sakralus ir šventas laikas motinai, kad neprotinga jį leisti pramogoms ir darbui. Šiuo metu mūsų siela atsiveria ir yra pasirengusi virsmui. Tapti ne tiesiog moterimi, bet mama. Išmokti mylėti visa širdimi. Išmokti tiesiog Būti. Būti motinystės energijos tėkmėje. Gamta suteikia mums tokią galimybę hormonų pagalba. Tik mes net nesiruošiame pasinaudoti šia proga.

Viena iš mano draugių dar labai jauna, bet ji turi pakankamai vaikų. Ji tikrai atrodo labai puikiai. Labai puikiai – kitu aspektu. Ji neatrodo kaip paauglė. Tačiau svarbiausia ne tai, kaip ji atrodo ar rengiasi. Į tai jūs net neatkreiptumėte dėmesio. Kai tik ji įeina į kambarį, atrodo, kad tave kas būtų su meile apgaubęs šilta antklode. Tave asmeniškai. Tarsi tu būtum svarbiausias žmogus čia. Pasidaro labai jauku, šilta, širdinga. Kūnas atsipalaiduoja, sulėtėja. Tuo tarpu ji net nepravėrė burnos, tiesiog įėjo.

Kai moteris paskleidžia motinystės energiją, vyrai nustoja ją suvokti kaip seksualinį objektą. Jie nesąmoningai pradeda elgtis su ja kaip su savo mama (gerąja to žodžio prasme). Padeda, rūpinasi, apsupa dėmesiu. Tai ir gili pagarba ir rūpestis. Moteris gali visa tai gauti, jei yra motinos būsenoje.

Vedų laikais visos moterys buvo vadinamos „motulėmis“ – ir su visoms moterims, išskyrus savo žmoną, buvo reikalaujama elgtis kaip su motinomis. Dabar visos moterys traktuojamos kaip žmogiškosios giminės patelės. Atsiprašau už tokį grubų išsireiškimą, bet nerandu kito žodžio. Mumis nori mėgautis – matyti mūsų gražius nuogus kūnus ir užmegzti santykius su šiais kūnais.

Pasauliui trūksta ne seksualių damų, ne verslo moterų, ne gražuolių su bikini. Ir net ne mokytojų, gydytojų ar virėjų. Šis pasaulis yra išalkęs, tačiau išalkęs tikrųjų Motinų. Šis pasaulis, kaip sako mano mokytojas, yra išsekęs iš troškulio. Bet tai nėra įprastas troškulys ar įprastas alkis. Dauguma žmonių turi maisto ir vandens. Bet štai šviesos sieloje nėra, nėra širdies šilumos. O poreikis – didžiulis. Kad kažkas galėtų savo siela sušildyti mūsų sielą: kad galėtume šalia kažkuo atsipalaiduoti. Būti savimi. Tuo pat metu būti mylimu ir sušildytu. Tarsi kas būtų tave asmeniškai apgaubęs šilta antklode. Tai įmanoma tik šalia tikros moters, o dar tiksliau šalia tikros motinos.

Mes taip įsijautėme į moteriškumo atgimimą, įsitraukėme į seksualines praktikas, pradėjome ugdyti savo patrauklumą, kad nuvertinome motinystę.

Mes tampame moterimis, ir tai puiku, atsižvelgiant į tai, kad anksčiau siekėme tapti vyrais. Bet ar ne laikas mums žengti toliau ir savo moteriškume tapti ne tiesiog moterimis, bet motinomis? Galų gale, tai yra daug sudėtingesnis lygis, labiau išbaigtas ir labiausiai vertingas.

Motina nėra paso įrašas skiltyje „vaikai“, tai yra kažkas daugiau. Tai nėra profesinio mokymo diplomas ir ne įrašas darbo knygelėje. Motina yra minties išraiška ir būdas jausti, tai yra vertybė ir energija. Tai daugiau nei galima apibūdinti žodžiais – net šioje knygoje. Ši energija yra kiekvienoje iš mūsų. Tačiau dažniausiai ji snaudžia. Daugelis ją atmeta, nes tai nėra labai patogu ir ji neatneša reikiamo pelno iš karto. Daugelis negali įvertinti jos gylio ir mato tik paviršinius sluoksnius. Kiti jos tiesiog bijo, ir prikabina jai keistas etiketes. Ir dauguma niekada prie jos neprisilietė, net ir turėdami vaikų.

Motinos energija yra ta energija, kurioje moteris turėtų būti devyniasdešimt procentų savo laiko. Persijungti reikia tik tada, kai esi viena su savo vyru – ir tada jau išleisti savo seksualią katytę (ir tai ne visą laiką). Bet kokiose kitose situacijose būti motina yra saugiau ir naudingiau. Bet, deja, ne prestižas. Už tai joms neskiria apdovanojimų, diplomų, nesveikina ir net nemoka atlyginimo. Koks paradoksas – tai, ko šiame pasaulyje dabar labiausiai reikia, neturi prestižo ir yra nepakankamai apmokama veikla.

Kaipgi pažinti, kuri energija yra tikrai motinystės energija? Kaip ji atrodo, kaip ją pajausti?

💖 Kai esate motinystės energijos tėkmėje, jūs neskirstote vaikų į savus ir svetimus. Jūs esate vienodai gera visiems kūdikiams, kurie pasitaiko jūsų kelyje. Jūs maitinate bet kurį iš jų, niekuo neišskirdami nei vieno nei kito.

💖 Kai esate šiame energijos sraute, jums ir bet kuris suaugęs – kaip jūsų vaikas. Ir jūs elgsitės su juo meiliai, bet nenuolaidžiausit. Suprasti, atleisti, priimti. Vieną dieną jūs pastebėsite, kad niekas net nebando jūsų įžeisti. Nes tikrų motinų trūksta, ir žmonės tai jaučia.

💖 Motinystės būsenoje moteris niekur neskuba. Tai yra „pamatuota“ galingo srauto būsena. Tai nebe audringas kalnų upelis, o plati ir gili upė, turinti nepaprastą jėgą ir galią. Tokios upės paviršiuje nepamatysite nereikalingų bangavimų, ji teka savo žinoma vaga, turėdama tam visas teises ir visas galimybes.

💖 Motina geba nuraminti visą erdvę – tai jos užduotis, jos tėkmė ir savitumas. Ji geba subalansuoti savo mintis ir aplinkinę erdvę užpildyti tekančia ir netgi šiek tiek klampia tyla ir ramybe.

💖 Motinystės energija ateina iš viršaus, todėl negalite jaustis ištuštėjusi, besirūpindama kitais. Jūs dirbate kaip tarpininkas, tampate Dievo rankomis šioje žemėje, mylėdama ir globodama Jo vaikus.

💖 Dėl tos pačios priežasties Motinos būsena visada reiškia, kad šiuo metu esate „prisijungę“ prie Šaltinio. Jei prarandate ryšį, deja, iškrentate ir iš motinystės energijos srauto.

💖 Viskas, ką daro mama, daroma su Meile. Su atvira širdimi. Net jei ji turi nubausti vaiką, jos atvira širdis padaro taip, kad vaikas nejaučia pasipiktinimo. Nes visa iš meilės ir su meile.

💖 Motinos energija atveda moterį prie pusiausvyros tarp kūno ir sielos – ji turi kontaktą su abiem. Yra pusiausvyra, harmonija savęs suvokime, vientisumas, pilnatvė.
Galima dar ilgai pasakoti apie tai, kokios nuostabios yra šios moterys. Prisipažinsiu, kad man pačiai malonu apie jas kalbėti, nes kūne atsiranda tokie malonūs pojūčiai iš prisiminimų. Aš pati esu toli gražu ne idealas, kol kas tai mano siekiamybė.
Mes arba esame šiame sraute, arba ne. Pusiau nebūna. Visose yra ši energija, tačiau ne visose šiai energijai leidžiama būti „puotos karaliene“. Deja.

Ir iš tikrųjų buvimas šiame motinystės sraute nepriklauso nuo to, ar moteris gimdė, ar ne. Daugelis mergaičių vaikystės metais gyvena būtent šioje būsenoje, kol joms pasakoma, kad tai neteisinga. Tuomet visą likusį gyvenimą jos greičiausiai vykdys kitų žmonių nurodymus apie tai, kad būti motina – nepakanka. Nepakanka kam?

Žinoma, nėštumo metu ir po gimdymo gamta mums padeda patekti į šią motinystės srovę. Bet tai tik vienas iš variantų. Kuris tinka ne visiems. Daugybė bevaikių moterų tiesiog turi išlaikyti šį egzaminą – išmokti būti šiame sraute, tapti mama, kol neturi vaiko. Nes tikroji motina negali būti palikta be vaikų. Jei ši energija jumyse sužydi, tikrai turėsite vaikų. Jūs pritrauksit juos, kaip gėlės pritraukia bites. Ir jums bus nesvarbu, ar jie yra jūsų, ar ne – kuriuos jums davė Dievas, visi jūsų.

Motinos būsena yra didžiulė galia, didžiulė jėga. To dabar labai reikia mūsų pasauliui. To ilgisi mūsų sielos, puoselėdamos nuoskaudas dėl savo tėvų.
Visų mūsų vaikystės traumų priežastis yra tik viename – mes neturėjom Tikrosios mamos. Mūsų mamos to neišmoko, nebuvo prie to pratusios. Ir dabar mes visur ieškome tų mamų, vėl „lipam ant to pačio grėblio“. Užuot atradusios šią energiją savyje ir išgydžiusios ne tik savo žaizdas, bet ir šalia mūsų esančiųjų skaudulius.

Būti mama nėra lengva. Būti visada sunkiau, nei tiesiog turėti ar sugebėti. Būti visada yra virsmas, dažnai per skausmą ir „negaliu“. Bet būti – tai didžiulė jėga, galia, didžiuliai ištekliai.
Ir jei mes kalbame apie motinystę, tada būti mama yra ne tik svarbu, bet dabar ir gyvybiškai svarbu. Svarbu visam pasauliui. Mūsų vaikams. Ir mums patiems.

Olga Valiajeva (vertimas – Živilė Žliobienė)
Ištrauka iš knygos – Ольга Валяева „Предназначение быть мамой“

RAŠYTI KOMENTARĄ