Niekas jums nepasakys, kad abortas moteriai yra netektis. Tai yra mylimo ir brangaus žmogaus netektis, kurią anksčiau ar vėliau teks išgedėti. Net jeigu tai buvo sąmoningas ir legalus pasirinkimas – tai vis tiek yra netektis.

Niekas jums nepasakys, kad gedulas, kurį išgyvensite, bus daug sunkesnis, nei netekus artimojo dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo. Nes apie šį gedulą jūs negalėsite kalbėti. Abortų šalininkai jums sakys, kad nėra čia ko gedėti. Abortų priešininkai jus smerks, nes pati taip pasirinkote. Ir šį netekties skausmą jums reikės nešti vienai. Paslaptyje ir gėdoje.

Niekas jūsų neperspės, kad mūsų visuomenėje nutraukti nėštumą yra legalu, tačiau kentėti dėl šio laisva valia padaryto pasirinkimo moterys neturi teisės.

Jums niekas nepasakys, kad palengvėjimas, kurį galbūt pajusite nutraukusi nėštumą, yra tik laikinas. Po jo ateis pyktis ir depresija. Ir šie du palydovai jus lydės tol, kol nepriimsite savo netekties, jos neišgedėsite ir už ją sau neatleisite. Gal tai truks metus, gal dešimtmečius. O gal nepaleis jūsų iki gyvenimo pabaigos.

Martin Hudáček paminklas negimusiems vaikams

Niekas jūsų neperspės, kad ramiai bėgant metams, vieną gražią dieną liūdesys jus užklups iš pasalų. Galbūt parduotuvėje pamačius vaiką, kuris dabar kaip tik tokio pat amžiaus, koks būtų jūsų prarastasis vaikelis. Galbūt sužinojus, kad jūsų gera draugė laukiasi ar pamačius, kaip ji džiaugiasi pirmaisiais savo vaikučio žingsniais. Galbūt tiesiog vėjui nešiojant lapus taip pat, kaip ir tą dieną, kai iš ligoninės išėjote po „procedūros“.

Puslapiai: 1 2