DEIMANTĖS DIENORAŠTIS: Laikas sau, arba Nieko Nėra Neįmanomo.

Laikas sau, arba Nieko Nėra Neįmanomo.

Pirmąjį mėnesį mano mažylis norėjo žįsti taip dažnai ir taip ilgai, kad vyrui kartais tekdavo mane pamaitinti šakute, kad nors kiek pavalgyčiau. Tuo metu žindymas dar buvo skausmingas ir aš galvojau, kad viskas. Dabar jau turiu pamiršti savo net menkiausius poreikius, nes jų patenkinti tiesiog nebėra galimybės. Ir tai mane po truputį gniuždė. Visose tose “to negalima valgyt, pūs pilvelį”, “tu turi būt tvirta, nes dabar tu mama” ir panašiose aplinkybės aš tiesiog pasigedau savęs.

Tačiau po gero mėnesio pavyko nustatyti šiokį tokį ritmą, o vyras atsakingai tęsėjo savo pažadą pabūti su mažyliu ir leisti man skirti laiko sau. Apsilankymas kirpykloje ar pas manikiūristę buvo ir džiugus ir šiek tiek įtemptas tuo pačiu. “O jei jam pritrūks palikto pienelio ar tiesiog mamos?..” Ir tada supratau – mažylis juk nėra kliūtis tenkinti savo mažyčius moteriškus poriekius. Tiesiog man reikia išmokti juos tenkinti su mažyliu ant rankų. Nuo šiol aš ir į kirpyklą, ir pas drauges, ir nagų tvarkytis – kartu su juo. Ir nėra bėdos, jei mažylis užsimano valgyti. Kai nori, randi būdų jį pamaitinti ir tokiose vietose kaip pedikiūro kėdė. Tačiau panaikinus susikurtas kliūtis “negaliu niekur išeiti iš namų, jis taip dažnai nori valgyt”, pasišalino ir stresas iš kasdienybės. O kai nestresuoja mama, nestresuoja ir mažylis.

Tad mielos mamos, skirkite laiko sau, net ir su mažyliu ant rankų. Nes atsipalaidavusi, sau pačiai graži mama, mažylį tik padaro laimingesniu

Deimantė Šmitė

RAŠYTI KOMENTARĄ