Atkaklumas arba kada MES NUSTOJAME STENGTIS.

Vis negaliu atsistebėti kaip greitai auga mano mažylis. Dabar jam jau metukai ir dabar jam pats atradimų ir savo jėgų išbandymų metas. Su kiekviena diena vis daugiau jis išmoksta ir vis labiau man nedrąsu nuo jo pasitraukti.

Dabar juk norisi viską imti, darinėti, visur lipti. Štai ir šiandien stebiu jį ir pagaunu save žavintis jo neblėstančiu atkaklumu. Kad ir kaip toli ar aukštai jo norimas ir siekiamas daiktas bebūtų – jis nepailsdamas, griūdamas, verkdamas ir vėl lipdamas stengiasi jį pasiekti. O jis juk toks atkaklus, nes nežino, jog jam gali nepavykti. Tik vėliau, augant, mes patiriam nesėkmes ir vis greičiau nuleidžiame rankas.

Aš vairuotojo teises išsilaikiau iš šešto karto. Vis drovėdavausi kam tai pasakyti. Bet vienas pažįstamas man kartą pasakė – tai neparodo, kad tu nevykėlė, atvirkščiai, tai parodo, kad tu atkakliai siekei savo tikslo. Nepasidavei nesėkmėms ir galiausiai tai pasiekei. Ir iš tikrųjų, jei nepasiduodi, anksčiau ar vėliau – pavyksta. Jau aštuoneri metai aš sėkmingai vairuoju.

O juk taip dažnai mes net nedrįstam pabandyti, iš karto save pasmerkdami blogiausiam scenarijui. Bijom pradėt sportuot, atsiduoti hobiui, keisti darbą ar net pradėti naują gyvenimą.

Taigi neseniai su drauge oficialiai pradėjom naują verslą. Nauji metai – pats laikas kažką, senai svajoto, pradėti ir jums. Pirmadienis – pati geriausia diena. Pradėkit. Su tuo vaikišku tikėjimu ir entuziazmu. Paimkim pavyzdį iš jų – stenkimės tol, kol pavyks, nes vėliau jie pavyzdį juk ims iš mūsų ❤

Su meile,

Deimantė