AKUŠERĖS ANTIREKOMENDACIJA – GINA FORD „SVEIKO KŪDIKIO DIENOTVARKĖ”. KODĖL NEREKOMENDUOJAME ŠIOS KNYGOS?
ANTIREKOMEDACIJA
Esame ne tik akušerės, bet ir, palyginti, „šviežios” mamos. Lygiai taip pat kaip ir Jūs, mes nuolat skaitome, domimės ir ieškome atsakymų. Ir juk čia viskas gerai – žinios yra galia. Tačiau ne kiekviena perskaityta knyga ar straipsnis yra naudingi – kartais tai, ką perskaitome, gali mums ir kenkti. Dar dirbant ir nesilaukiant savo mažylių susidūrėme su konkrečia knyga – Gina Ford „Sveiko kūdikio dienotvarkė”. Ją matydavome ant gimdyvių naktinių staliukų, draugių lentynėlėse. Kodėl ji mums kelia tokius neigiamus jausmus? Leiskite paaiškinti.
Kaip akušerės, esame tik už žindymą ir vadinamą „prieraišią tėvystę”. Mes norime, kad moterys užmegztų kuo stipresnį ryšį su savo mažyliu, o žindymas tiek nuo pirmojo priglaudimo, tiek vėliau – būtų sėkmingas. Būtent todėl perskaitę šią knygą supratome, kad tai yra dar vienas šaltinis, kuris dezinformuoja naujas mamas. Knygoje aprašomi metodai ir auklėjimas nėra palankūs nei žindymui, nei mažyliui, nei Jums. Na, galbūt pamiegotumėte šiek tiek ilgiau, turėtume laiko sau truputėlį daugiau, tačiau vėliau susidurtumėte su lavina bėdų, kylančių iš žinių trūkumo. Šiuo metu niekas neberekomenduoja žindyti pagal grafiką (tai yra visiškai nepalanku naujagimiui ir mamai – laktostazės grėsmė, teks nusitraukinėti pieną, jeigu norima užtikrinti tinkamą laktaciją, trumpalaikis žindymas dėl nepakankamos pieno gamybos, per mažai svorio priaugančio naujagimio ir t.t.), migdyti griežtai pagal laiką, nepalaikant ryšio su mažyliu, nežiūrint į akis ir t.t. Neberekomenduojama naujagimio migdyti vieno, atskirai lovelėje, toliau nuo savęs (tai nepalanku žindymui ir naujagimio emociniam vystymuisi, didesnė „staigios kūdikių mirties sindromo” rizika), o vėliau, kūdikystėje, jau ir atskirame kambaryje. Negalima leisti „išsiverkti” – tai veikia ne tik vaiko emocinį vystymąsi, bet ir fizinį (vėliau kyla bėdų dėl emocinių protrūkių, stipraus nesaugumo jausmo, nepaaiškinamų baimių). Visi šie dalykai rekomenduojami Ginos Ford „Sveiko kūdikio dienotvarkėje”, kuri yra tikrai populiari. Gal dėl pavadinimo? Juk kiekvienai mamai rūpi, kad jos kūdikis būti SVEIKAS. Tačiau neapsigaukite – jeigu laukiatės ar ant rankų sūpuojate pirmąjį savo mažylį, ir mamystės pasaulis Jums dar yra visiškai naujas – rinkitės naudingesnę ir palankesnę literatūrą, kurios tikrai gausu!
Kam vis dėlto ši knyga bus naudinga? Mamoms, kurios planuoja anksti grįžti į darbą ir daug dirbi, dažnai palikti mažylį kažkam kitam. Taip pat toms, kurios nenori praktikuoti ilgalaikio žindymo, nori griežto ir aiškaus grafiko (tai prieštarauja kūdikių prigimčiai, tik primename!).
P.S. Ši antirekomendacija – tai mūsų asmeninė nuomonė. Suprantame, kad kažkam ši knyga galbūt yra tinkama, jos filosofija patinka. Tačiau su apmaudu atsižvelgiame į tai, kad labai daug mamų, turinčių žindymo sunkumų ir pasimetusių savo naujagimio poreikiuose yra skaičiusios būtent šią knygą. Mūsų pagrindinis tikslas visada toks pats – padėti Jums būti laimingoms, ramioms ir užtikrintoms savimi mamoms.
Jeigu kyla klausimų – visuomet kreipkitės!
Daugiau apie šią knygą galite skaityti čia: VAIKO MIGDYMAS: KĄ DERĖTŲ ŽINOTI APIE VAIKŲ MIEGO EKSPERTUS
https://www.vaikui.lt/idomybes/vaiko-migdymas-ka-deretu-zinoti-apie-vaiku-miego-ekspertus/
Nesąmoningas niekinis straipsnis visiškai nepasigilinus į tai kas rašoma knygoje.Ten juk dar pačioj pradžioj pažymėta,kad visada žiūrėti PAGAL SAVO KŪDIKĮ ir kad griežto grafiko nepavyks laikytis,bet ritmas reikalingas.Ir tik nereikia aiškinti,kad suaugęs ritmo neturi, einam miegoti tuo pačiu laiku, išalkstame taip pat pagal valandas ir t.t.
Knyga tikrai ne blogesnė už žindymo nacio Vitkausko paistalus. Štai ją kartais iš tiesų buvo baisu skaityti. Kita vertus, nustūmus vidinį kritiką, abiejose galima atrasti teisingų ir tinkamų patarimų.
O šitos „akušerės” ka baigė? Visur kaip tik jau akcentuojama, kad grafikas gerai, tas „pagal poreikį” yra nesąmonė. Isauginau 2 vaikus pagal visas jos knygas ir neturėjau nė menkiausios problemos. Tai kad tai kad parašyta- tiesiog paistalai
Tikriausiai kaip kam. Aš pagimdžiusi pirmą vaikutį, kuris pateko iškart į reanimacinę, taigi begalė streso ir nežinomybės ligoninėje gavau Vitkausko knygą ir skaitydama ją ieškojau, ką gi daryti mūsų atveju, kai negaliu glausti mažylio bet kada, o esu tik stebėtoja, kol jam paliks geriau. Radau tik pusę knygos apie tai, kad taip būdavo sovietiniais laikais ir koks tai yra blogis vaikui, tad išvis norėjos prasmegti skradžiai žemę. Kai jau vaikutis grįžo pas mane iš reanimacinės bandžiau vadovautis Vitkausko knygos patarimais ir glausti vaikutį kiek tik jam reikia, duoti valgyt kada tik nori, o jis norėjo būt prisiglaudęs non stop. To pasekoje visos naktys bemiegės, palikau tikru zombiu, pieno gaminosi vis mažiau, žodžiu siaubas. Ir tada po kelių mėnesių kankynės draugė atnešė Ginos Ford knygą ‘Sveiko kūdikio dienotvarkė’. Taip yra ten ir keistų patarimų, kuriuos turi perleist per savo filtrą ir kas netinka išmest. BET….tai buvo knyga kurioje aiškiai ir paprastai parašyta, kad pavargusiai mamai gaminasi mažiau pieno, tad pradėjau duot vakarais po truputī mišinuko, kad bent keloas valandas numigt. Kad ryšys priklauso ne vien nuo to, kiek tu vaiką glaudi prie krūties- jam jau 5 metai, ir jis absoliutus mamos vaikas💖. Ten buvo surašytos konkrečios dienotvarkės, kiek turėtų miegoti vaikas. Aš jas sekdama ( bet su protu, ne žodis į žodį), pradėjau matyti ir suprasti, kada reiktų dar pabūdrauti, o kada jau laikas miegoti. Ir svarbiausia man, ten buvo aprašytas pieno didinimo planas, taip kelių savaičių bėgyje man pavyko pasididint pieno gamybą, prisišaldyt savo pienuko tiems vakarams, kai jam truputį trūkdavo pienuko ir duoti jo vietoj mišinuko ir taip nuo 4 mėnesio nebereikėjo duoti nieko papildomai, užtekdavo mano pačios pienelio. Maitinau iki 2 metukų.
Taip kad, man ji buvo išsigelbėjimas sudėtingoje situacijoje.
Turiu tikriausiai pasakyti ir tai, kad jos visiškai nereikėjo antram vaikui- pienas liejosi upėmis, vaikas miegodavo kaip meškutis, apie jokią dienotvarkę pradžioj net negalėjo būt kalbos, bet jis nuo gimimo kėlėsi naktį tik 1 kart, tad tikrai nebuvau pervargusi ir nemačiau prasmės dienotvarkei. Tad suvokiu, kad patirčių gali būti visokių, bet taip paimt ir nurašyt šią knygą, jokiu būdu nedrįsčiau. Man ji buvo išsigelbėjimas
Tokio lygio „ekspertės”, kaip pandemijos valdymo. 🙂