MOTINYSTĖS IR GYVENIMO YPATUMAI AMERIKOJE
Ar pamenate, visai neseniai bendravome su prekinio ženklo „Day Dreamer World” įkūrėjomis, o viena jų, Ringailė, jau penkerius metus gyvena Amerikoje. Mums pasidarė labai smalsu kaip ir kas vyksta tokioje tolimoje, legendomis apipintoje šalyje, kaip Amerika. Juk tiek visko tenka girdėti, kaip gerai arba kaip blogai ten yra auginti vaikus, o be to visada įdomu palyginti savo šalį su kita, ar ne? Šiandien Ringailė mums sutiko išsamiai papasakoti visą tiesą apie tai…
Pradėkime viską nuo pradžių… Kas paskatino jus pakelti sparnus ir išvykti gyventi į Ameriką?
Mūsų sprendimą išvykti į Ameriką lėmė daug skirtingų faktorių – norėjome su vyru pakeisti aplinką, pagyventi svetimoje tolimoje šalyje, patirti ką reiškia gyventi kitokioje kultūroje. Taip pat buvo įdomu išbandyti savo jėgas naujoje ir kitokioje darbo rinkoje, įgyti naujį žinių ir įgūdžių. Kuomet mano vyras gavo darbo pasiūlymą ir persikelti dirbti į Silicio Slėnį, nedvejodami apsisprendėme pasiūlymą priimti ir išvažiuoti. Tiesa, planavome pabūti tik keletą metų ir grįžti atgal, bet esame išvykę jau beveik penkerius metus (šypsosi).
Ar ėmėtės kažkokios veiklos apsigyvenus ten?
Iš pradžių dirbau nuotoliniu būdu Lietuvos kompanijai, kurioje dirbau ilgą laiką dar prieš išvažiuodama į Ameriką. Po kelių mėnesių gavau ir priėmiau įdomaus projekto vadovės darbo pasiūlymą dideliame „start up’e” San Franciske. Po kelių metų darbo ten, nusprendžiau išbandyti savo jėgas didelėje koorporacijoje ir perėjau dirbti į kompaniją „Oracle”. Esu veiklus ir vietoje nenustygstantis žmogus, man visuomet norisi visą savo laisvą laiką ir savo jėgas išnaudoti maksimaliai, tad prieš daugiau nei metus su savo labai gera drauge, grafikos dizainere Goda Bačiuliene, įkūrėme vaikišką prekinį ženklą „Day Dreamer World”. Pagrindiniai veiksniai, kurie įkvėpė „DAY DREAMER WORLD” atsiradimą – tai jog mes norime, kad visi vaikai gyventų kūrybingai, žaismingai bei natūralių ir kokybiškų daiktų apsuptyje. Mes visada galvojame apie estetiką, dizainą, savo produktams keliame aukštus kokybinius standartus. Mums svarbios visos detalės, visi mūsų produktai yra pagaminti su pačia didžiausia meile. Kaip tik neseniai mūsų įkurtą prekinį ženklą ir pristatėme jūsų skaitytojams. O dabar, su kodu VAIKUI10, norime padovanoti 10proc. nuolaidą visiems pirkiniams!
Papasakokit apie socialinę sistemą Amerikoje. Kiek trunka gimdymo ir motinystės atostogos? Kokia apmokėjimo tvarka?
Socialinė sistema Amerikoje nėra tokia dosni palyginus su Europa ar pačia Lietuva. Gimdymo ir motinystės atostogos bei apmokėjimas visada priklauso nuo darbdavio, nuo pasirašytos darbo sutarties su kompanija ir valstijos, kurioje gyvena būsima mama. Yra moterų, kurios išeina motinystės atostogoms dviems savaitėms ar net mažiau prieš gimdymą ir grįžta po 8 – 10 savaičių po gimdymo. Tačiau yra moterų, kurios išeina atostogų mėnesį ar net daugiau prieš planuojamą gimdymo datą ir grįžta po 3 – 4 ar net 6 mėnesių po gimdymo. Apmokėjimas irgi yra labai skirtingas – kai kurios kompanijos apmoka 100% tik vieną savaitę, o kai kurios moka 100% ir kelis mėnesius. Viskas priklauso nuo darbo stažo ir uždirbamos algos, būna atvejų kada yra gaunamos papildomos kompensacijos ir garantijos iš valstijos. Kiekvienas atvejis labai individualus. Mano atveju, motinystės atostogos prasidėjo 4 savaites prieš numatytą gimdymo datą ir baigėsi po 4 mėnesių po gimdymo, bet 100% kompensaciją gavau vos porą pirmų savaičių.
Kokia Amerikoje situacija su lopšeliais – darželiais? Vyrauja privatūs ar valstybiniai? Ar visi vaikai garantuotai gauna vietą? Nuo kokio amžiaus yra įprasta vaikus leisti į ugdymo įstaigą? Koks jūsų asmeninis požiūris į tai?
Lopšelių/darželių yra tikrai nemažai. Dauguma jų yra privatūs ir brangūs, tačiau dažniausiai vis tiek tenka laukti eilėje, kad gautum savo vaikui vietą jame, o į geresnius tenka laukti net 6 mėnesius ir daugiau. Tokie lopšeliai/darželiai priima vaikučius jau nuo 6 savaičių amžiaus, viena auklytė dažniausiai prižiūri 4-6 mažylius. Visos šeimos ir mamos priima skirtingus sprendimus, kada leisti savo mažylius į lopšelius/darželius ar samdydi auklę – viskas priklauso nuo mamos karjeros ambicijų, finansinės padėties, šeimyninės padėties ir t.t… Yra moterų, kurios leidžia savo mažylius į lopšelius jau nuo 6 savaičių, kitos leidžia nuo 8-10 savaičių, o kai kurios nusprendzia pačios likti namuose ir auginti vaikučius bent iki pusės metų (jei darbas saugo joms darbo vietą), kitos, tokios kaip aš, pasirenka ne karjerą, o buvimą su vaiku ilgėliau – apie metus ir daugiau. Tikrai yra ir tokių mamų, kurios pagimdžiusios nebegrįžta į darbus ir lieka namuose auginti vaikų.
Kokius pagrindinius vaikų auklėjimo skirtumus pastebite tarp lietuvių ir amerikiečių?
Manau, kad amerikiečiai augina vaikus liberaliau. Aktyviau įsitraukia į vaikų veiklas, būrelius ir sporto užsiėmimus (dalyvauja ir palaiko visose varžybose ir t.t.).
Kokias vertybes puoselėja amerikiečių šeimos?
Individualumą – nebijoti būti savimi, nebijoti būti kitokiu nei visi ir toleranciją. Visi vaikai priimami tokie, kokie yra, nesvarbu kokios jie rasės, išvaizdos ar su kokia nors negalia, dėl to visiems vaikams lengva integruotis ir pritapti, nesijausti išskirtinais ar jaustis kažkokiais blogesniais.
Kaip apibūdintumėte mamas amerikietes (visuomet atsipalaidavusios, nuolat skubančios, sunerimusios ir pan.)?
Nėra vieno atsakymo į ši klausimą, nes čia tiek daug skirtingų mamyčių (skirtingų rasių, etninių grupių, kitokios realigijos ir tradicijų). Silicio Slėnyje gyvenančios mamytės yra labai aktyvios. Dirbančios mamytės yra nuolat skubančios, bet puikiai susiplanavusios kiekvienos dienos darbus. Nedirbančios mamytės labiau atsipalaidavusios, bet ne mažiau veiklios – jos eina net su labai mažais vaikučiais į įvairius būrelius, užsiėmimus, vežioja vyresnius vaikus po įvairius būrelius, skiria daugiau laiko buičiai ir namams.
Ar mamos amerikietės leidžiasi į draugystes, bendrauja tarpusavyje, daro kažkokius susitikimus ir pan.?
Amerikiečiai apskritai yra labai draugiška tauta – čia dauguma žmonių yra atvykėliai, tad visi yra atviri bendravimui. Mamytės tikrai daug bendrauja tarpusavyje – organizuoja įvairius susitikimus kartu su vaikais, lanko daug užsiėmimų, po kurių visos eina pietauti, o dažnai tai išauga į gražias ir tvirtas draugystes ir net bendravimą šeimomis, dalyvavimą vaikų gimtadieniuose, važiavimą kartu atostogauti ir t.t.
Ar amerikietės maitina krūtimi? Ar baidosi to?
Nemažai amerikiečių mamų maitina krūtimi. Tai labai skatinama jau per būsimų mamyčių kursus ar po gimdymo ligoninėje (yra specialios maitinimo pamokos, žindymo specialistai). Kadangi, jau po 8- 10 savaičių, nemažai mamų grįžta į darbus, vis daugiau ir daugiau kompanijų įrengia mamytėms specialius ir patogius maitinimo kambarius (juose būna ir patogūs krėslai nusitraukti pienui ir šaldytuvai pienui laikyti).
Kokį maistą renka savo mažiausiems? Atkreipia dėmesį į tai ką vaikai deda į burną ar ne? Vertina sveiką gyvenseną?
Vėlgi, daug kas priklauso nuo mamos etninių šaknų, religijos, tradicijų bei mitybos įpročių. Bet dauguma mamų tikrai rūpinasi savo vaikų mityba, stengiasi pirkti tik organišką ir sveiką maistą.
Kaip dažniausiai amerikiečiai mėgsta leisti laisvalaikį kartu su šeima?
Kalifornijoje, Silicio Slėnyje gyvenančios šeimos mėgsta aktyvų laisvalaikį: užsiima įvairiais sportais, daug laiko praleidžia gamtoje ar būdami prie vandenyno, taip pat daug keliauja, vaikšto į muziejus.
Kokia situacija ir visuomenės požiūris Amerikoje dėl atpratinimo nuo sauskelnių, čiulptuko?
Tai – labai individualu. Vieni pradeda atpratinti savo vaikus nuo sauskelnių ir sodinti ant puoduko jau nuo pusės metų, kiti tėveliai tai daro žymiai vėliau – nuo metų ir daugiau. Dėl čiulptuko – nemažai tėvų išvis atsisako duoti čiulptukus savo vaikams. Tie, kurie nusprendžia duoti čiulptuką, dažniausiai pradeda atpratinti vaikus gana vėlai, apie 1.5 – 2 metus.
Papasakokite apie Amerikos gydymo įstaigas, kaip viskas vyksta ten, jei vaikutis suserga?
Dauguma dirbančių žmonių turi privačius draudimus, dėl to patys tėveliai išsirenka visas gydymo įstaigas ir gydytojus. Visos gydymo įstaigos ir medikai yra labai aukšto lygio. Susirgus vaikui, profesionali pagalba suteikiama labai greitai. Yra priskiriamos medicinos sesutės, kurioms galima skambinti ir gauti konsultaciją betkuriuo paros metu.
O kokia nėščiųjų priežiūra? Taip pat labai įdomu išgirsti ir apie patį gimdymą, skatinama gimdyti natūraliai ar „ant bangos” Cezario pjūvis? Kaip buvo jūsų atveju?
Neščiųjų priežiūra tikrai gera, gydytojai labai atidūs ir dėmesingi – yra atliekami visi reikalingi tyrimai, apžiūros ir ultragarsai. Taip pat suteikiama informacija apie mitybą, sporto apribojimus ir t.t… Jei tik būna kokių nors neatitikimų, nėščiosios visada yra siunčiamos papildomiems tyrimams ir stebėjimui. Amerikoje moterys yra skatinamos gimdyti natūraliai, tačiau net apie 30% moterų pasirenka planinį Cezario pjūvį. Net 95% nėščiųjų nusprendusių gimdyti natūraliai – renkasi epidūrą. Mano atveju, bandžiau gimdyti natūraliai, bet mano mergytė paskutinę minutę pasuko galvytę į šoną, tad teko daryti Cezario pjūvį.
Ar būdama ten nepasigendate Lietuvoje likusių draugų, artimųjų? Ar buvo lengva adaptuotis, prisitaikyti, susikurti gerbūvį?
Žinoma pasigendu ir labai smarkiai! Šeima, artimieji ir draugai yra patys svarbiausi žmonės mano gyvenime. Tikri draugai yra užgyvenami per ilgą laiką. Aš tikrai turiu nemažai naujų draugų ir Amerikoje, bet tikrais draugais pavadinčiau vos keletą…
Adaptuotis ir prisitaikyti buvo tikrai nesunku, kaip jau minėjau anksčiau – dauguma čia gyvenančių yra atvykėliai, tad visi visus gerai supranta, visi yra draugiški ir nusiteikę bendrauti. Man padėjo dar ir tai, kad as esu anksčiau gyvenusi ir lankiusi mokyklą Danijoje, tad gyventi svetimoje šalyje man nėra nauja.
Gerbūvį susikurti nėra labai sunku, bet tam reikia nemažai laiko. Atvykus viskas prasideda nuo nulio – turi susikurti gerą kredito istoriją, kad galėtum geresnėmis sąlygomis nuomotis ar pirkti būstą, mašiną, ar kitus daiktus. Mes su vyru čia atvažiavome su dviem lagaminais, tad teko viską pradėti nuo nulio – rasti kur gyventi, nusipirkti mašiną, susipirkti visus daiktus reikalingus namams (nuo stalo įrankių iki buitinės technikos).
Ko labiausiai pasigendate gyvendama Amerikoje?
Lietuviško maisto, aukšto lygio kultūros renginių ir pastatų, miestų su istorija (Europos).
Ar jūsų planuose yra grįžimas į Lietuvą?
Kolkas planai yra grįžti arčiau namų, anksčiau ar vėliau manau, kad sugrįšime ir į Lietuvą.
Kadangi pati esate mama ir Amerikoje auginate vaikelį, labai įdomu pasiklausyti apie jūsų vaiko auklėjimo ypatumus… Tarkime apie kalbos mokymą, kokiomis kalbomis mokysite kalbėti savo dukrą? Nuo kada planuojate leisti į darželį/lopšelį? Kaip jūs pati auklėjate savo vaiką?
Aš ir mano vyras esame lietuviai, todėl namuose tikrai šnekėsime ir vaiką mokysime kalbėti lietuviškai. Anglų kalba bus neišvengiama bendraujant su kitais vaikais, kieme ar lankant darželį. Mano mergytė dar labai maža, tad artimiausiu metu (bent iki metų) planuoju auginti ją pati, po to spręsime ar samdyti auklę, ar leisti į darželį.
Ar labai išsiskiriate nuo amerikiečių moterų-mamų? Kokia jūsų nuomonė?
Nemanau, kad labai išsiskiriu. Galbūt tik vengiu visos tos perdėtos amerikietiškos „pompastikos” – milžiniškų rožinių ir žydrų kūdikio sutiktuvių vakarėlių ir vaikų gimtadienių, visų rožinių ir barbiškų vaikiškų apdarų.
Kaip jūsų šeima leidžia laisvalaikį? Ką labiausiai mėgstate veikti visi kartu?
Mėgstame aktyvų poilsį – su vaiku daug visur vaikščiojame, būname gryname ore, nemažai keliaujame. Stengiamės veikti viską, ką veikėme iki vaiko atsiradimo mūsų šeimoje.
Na ir pabaigai, įprasta, jog kažką palinkėtumėte mūsų skaitytojoms – esamoms ir dar tik būsimoms mamoms.
Esamoms mamos linkiu neišsenkančios kantrybės ir daugiau laiko sau, o būsimoms mamoms – vertinkite turimą laisvą laiką ir išnaudokite jį protingai.
Mūsų skaitytojams DAY DREAMER WORLD su kodu VAIKUI10 dovanoja 10proc. nuolaidą pasirinktiems gaminiams įsigyti!