Prisipažinsiu, niekad nebuvau pamišusi dėl švaros, ypač kai kalba pasisukdavo apie vaikų žaidimus. Nebijojau, kad mažylis paropos keturiom ar pasiridens per smėlį, ar, jei jam taip norisi, rankom iškas duobę savo žaisliukams paslėpti. Mano tolerancija purvui, žemėms ir suteptiems drabužėliams žaidimų metu turbūt buvo ir yra kažkas, ką atsinešiau su savo patirtimi iš vaikystės – didesnė laiko dalis praleista kieme, kasant, statant, laipiojant medžiais, kepant purvo pyragus ir visiškai nesirūpinant (niekas nepriekaištavo ir nebarė) drabužių švara. Drabužiai yra drabužiai ir tiek. Vieni laukui, kiti į parduotuvę ar svečius. Paprasta.

Tad ir dabar esu šventai įsitikinusi, kad vaikystė – purvinas reikalas. Jei nepabūsi laisvai ir nevaržomai išsitepęs vaikystėje, tai kada daugiau? Šiuo klausimu specialistai bei visokie tyrėjai ir mokslininkai teigia tą patį – vaikams reikia purvinų žaidimų: smėlis, žemės, vanduo, klijai, dažai, košės ir makalošės,… Užsienyje yra net toks terminas – purvo žaidimai (mud play), o taip pat yra ir tarptautinė purvo diena – ji švenčiama birželio 29.

Bet gal apie viską nuo pradžių? Vaikai turi, atrodo, įgimtą norą ir gebėjimą žaisti purvo žaidimus. Beje, kuo purvinesni tie žaidimai, tuo daugiau džiaugsmo. Ir tai, pasirodo, susiję ne tik su taškymosi malonumu ir laisvės jausmu, bet ir su tuo, kad purve yra bakterijų, kurios skatina smegenyse išsiskirti serotoniną. 

Mokslininkų jau įrodyta, kad vaikai tiesiog privalo turėti sąlyčio su įvairiais mikroorganizmais, nes būti sterilioje aplinkoje nėra sveika. Leisdami vaikams būti vaikais, leisdami jiems tyrinėti ir išsitepti, suteikiame galimybę natūraliai formuotis ir stiprėti imuninei sistemai. Tai galioja tiek žaidimams lauke, tiek ir namų aplinkoje, pvz. sodinam kartu gėles ir šluojam grindis, tapydami nesibijom išsiteplioti ir išpiešti rankų ir kojų pirštų ir t.t.

Žinoma, dar viena iš galimybių leisti vaikams žaisti žaidimus, kurių metu susitepama, yra žaidimai lauke, gamtoje, grynam ore. Tai priartina vaikus prie gamtos ir suteikia ne tik smagumo, bet ir pažinimo: koks lapelis, kaip gėlė auga, krūmas pražydo ir sukrovė vaisius, akmenys, smėlis, žvyras ir t.t. Daugybė praktinių patirčių, kurios praturtina ir supažindina vaiką su gamta iš arti, o ne enciklopedijos ar interneto puslapiuose. Taip pat tai ir skirtingus pojūčius stimuliuojančios patirtys: kvapas, klausa, lytėjimas ir t. t.

Iš pastarosios pastraipos išplaukia ir dar viena žaidimų su purvu savybė – purvas yra puiki priemonė kūrybiniams žaidimams, nes jis neapibrėžia ir neįrėmina žaidimo. Galima daryti, ką nori. Kūrybiškumas įjungiamas maksimaliai.

Keletas idėjų smėlio/ purvo žaidimams

Puslapiai: 1 2