Pirmasis dantukas dažnai tampa didele švente šeimoje – fotografuojame, džiaugiamės, rodome artimiesiems. Tačiau kartu tai yra ir momentas, nuo kurio prasideda visiškai naujas kasdienis įprotis: dantų priežiūra.
Kada iš tiesų pradėti valyti vaiko dantis? Ar mažyliui jau reikia dantų pastos su fluoridais? Kiek jos dėti? Ar pieninius dantis tikrai reikia prižiūrėti taip pat kruopščiai kaip nuolatinius? Ir ką daryti, kai vaikas kategoriškai atsisako valytis dantis?
Apie svarbiausius vaikų burnos priežiūros principus kalbamės su daugiau nei 15 metų patirtį turinčia burnos higieniste Giedre Stonkuviene, kuri pabrėžia: didžiausia problema dažnai būna ne priemonių trūkumas, o kasdienės rutinos ir disciplinos stoka.
Viskas prasideda nuo pirmojo dantuko
Pasak Giedrės Stonkuvienės, laukti, kol vaikui išdygs keli dantys ar sueis dveji metai, tikrai nereikia.
„Dantis vaikams prižiūrėti reikia vos išdygus pirmajam dantukui. Šiandien priemonių yra labai daug, tačiau nereikėtų persistengti – svarbiausia pasirinkti tai, kas tinkama pagal vaiko amžių ir naudoti taisyklingai“, – sako burnos higienistė.
Vienas dažniausiai tėvams kylančių klausimų – dantų pasta. Ar jos reikia nuo pirmojo danties? Ir ar ji turi būti su fluoridais?
Giedrė aiškina, kad pagal Europos vaikų odontologijos akademijos rekomendacijas dantų pasta su fluoridais naudojama jau nuo pirmojo dantuko, o ne tik nuo 2–3 metų, kaip vis dar kartais manoma.
„Nuo pirmojo dantuko rekomenduojama 1000 ppm fluoridų turinti dantų pasta. Pastos kiekis turi būti labai nedidelis – maždaug ryžio grūdo dydžio“, – pabrėžia specialistė.
Nuo maždaug dvejų metų pastos kiekį galima didinti iki žirnio dydžio ir tokį kiekį naudoti iki šešerių metų. Nuo šešerių metų fluoridų koncentracija jau gali būti tokia pati kaip suaugusiųjų dantų pastoje – apie 1450 ppm.
„Išimtiniais atvejais, jeigu vaiko dantys labai dažnai genda, suaugusiųjų dantų pasta gali būti rekomenduojama ir anksčiau“, – priduria Giedrė.
Fluoridų baimė – vienas dažniausių mitų
Dalis tėvų vis dar vengia dantų pastos su fluoridais bijodami jų toksiškumo. Tačiau, anot specialistės, čia labai svarbu atskirti faktus nuo mitų.
„Reikia suprasti, kad dantų pastose nėra gryno elemento fluoro. Jose naudojami fluoridų junginiai, pavyzdžiui, natrio fluoridas, alavo fluoridas ir kiti. Jų savybės yra patikrintos tyrimais“, – aiškina burnos higienistė.
Fluoridų paskirtis – stiprinti dantų audinius, padėti jiems atsistatyti ir apsaugoti nuo žalingo bakterijų poveikio.
Kitaip tariant, problema nėra pats fluoridų naudojimas, o netinkamas jų kiekis. Todėl mažam vaikui svarbiausia neatsisakyti fluoridų, o naudoti amžiui tinkamą pastą ir labai mažą jos kiekį.
Kada vaikas jau gali valytis dantis pats?
Daugeliui tėvų pažįstama situacija: vaikas paima šepetėlį, kelis kartus pabrauko per dantis ir išdidžiai pareiškia, kad jau išsivalė.
Tačiau savarankiškumas dar nereiškia kokybiško išvalymo.
„Vaikas pilnai savarankiškai pradeda valyti dantis tada, kai susiformuoja motorika – kai jis išmoksta taisyklingai laikyti šaukštą, valdyti pieštuką ir atlikti tikslesnius judesius“, – sako Giedrė.
Vis dėlto net ir tada suaugusiųjų kontrolė išlieka labai svarbi.
„Iki maždaug 12 metų, o esant reikalui ir ilgiau, tėvai turėtų kontroliuoti dantų valymo kokybę“, – pabrėžia specialistė.
Tai reiškia, kad vaikui verta leisti valytis pačiam, tačiau tėvai vis tiek turėtų patikrinti rezultatą ir, jei reikia, dantis pervalyti.
Du kartai per dieną – be išimčių
Pasak Giedrės Stonkuvienės, viena svarbiausių taisyklių yra labai paprasta: vaikų dantis būtina valyti du kartus per dieną.
„Čia neturėtų būti išlygų. Vaikų emalis nėra pilnai mineralizuotas, jis daug silpnesnis ir mažiau atsparus bakterijų poveikiui“, – aiškina burnos higienistė.
Ypač svarbus vakarinis dantų valymas.
„Naktį nevyksta toks savaiminis burnos apsivalymas kaip dieną. Nebegeriame vandens, sumažėja seilėtekis, todėl likę maisto likučiai ir apnašos tampa puikia terpe bakterijoms daugintis“, – sako Giedrė.
Bakterijos burnoje sukuria rūgštinę terpę, kuri ilgainiui gali pažeisti tiek dantis, tiek gleivinę.
Todėl vakarinis valymas nėra tas, kurį galima „šiandien praleisti, nes vaikas jau mieguistas“. Būtent jis yra vienas svarbiausių.
Pas odontologą – ne tada, kai jau skauda
Dar viena dažna klaida – pirmasis vizitas pas odontologą tik atsiradus skausmui ar pastebėjus skylutę.
Giedrė rekomenduoja pirmą kartą vaiką atvesti daug anksčiau.
„Vaikutį pas odontologą rekomenduoju atvesti jau išdygus pirmiesiems dantukams. Internete informacijos yra labai daug, tačiau apie taisyklingą priežiūrą patikimiau informuos odontologas ar burnos higienistas“, – sako specialistė.
Tokio ankstyvo vizito tikslas nebūtinai yra gydymas.
Vaikas po truputį susipažįsta su kabinetu, kėde, specialistu, o tėvai gauna individualių patarimų.
„Taip po truputį vaikutį pratinate prie gydymo kabineto aplinkos“, – sako Giedrė.
Profilaktinės apžiūros, jos teigimu, rekomenduojamos maždaug kas šešis mėnesius arba bent kartą per metus, net jeigu dantys atrodo visiškai sveiki.
„Juk jie vis tiek iškris“ – pavojingas požiūris į pieninius dantis
Vienas atkakliausių mitų apie vaikų dantis – kad pieninių dantų neverta labai saugoti, nes jie vis tiek iškris.
Giedrė su tuo kategoriškai nesutinka.
„Pieninius dantis privaloma prižiūrėti taip pat atsakingai kaip nuolatinius, nes po jų šaknimis slepiasi nuolatinių dantų užuomazgos“, – sako burnos higienistė.
Jeigu pieniniuose dantyse atsiranda rimtų pažeidimų, jie gali turėti įtakos ir nuolatiniams dantims.
Be to, sugedę pieniniai dantys vaikui gali kelti skausmą, trukdyti valgyti, kalbėti, miegoti ar net lemti sudėtingesnį gydymą.
Todėl argumentas „vis tiek iškris“ nėra priežastis jų neprižiūrėti – veikiau priešingai.
Ne tik saldainiai: dantims kenkia ir dažnas užkandžiavimas
Kalbėdami apie vaikų dantų problemas dažniausiai pirmiausia pagalvojame apie saldainius. Tačiau Giedrė atkreipia dėmesį, kad problema yra gerokai platesnė.
„Viena didžiausių problemų vaikų dantų priežiūroje yra mityba: anksti duodamos saldžios sultys, tyrelės, lipnūs sausainiai ir kiti užkandžiai“, – sako specialistė.
Šiuos produktus, jos teigimu, reikėtų vartoti kuo rečiau ir kuo mažesniais kiekiais.
Svarbu suprasti, kad dantims kenkia ne tik tai, kiek cukraus vaikas suvalgo, bet ir kaip dažnai jis su juo susiduria.
Jeigu vaikas kas pusvalandį kažką užkandžiauja, gurkšnoja sultis ar valgo tyreles, burnoje nuolat palaikoma rūgštinė aplinka.
Todėl vienas paprasčiausių dalykų, kuriuos tėvai gali pakeisti – mažinti nuolatinį užkandžiavimą ir tarp valgymų dažniau rinktis vandenį.
Ką daryti, jei vaikas kategoriškai nenori valytis dantų?
Tai bene vienas dažniausių tėvų galvos skausmų.
Pasak Giedrės, čia labai daug lemia tai, kaip anksti dantų valymas tampa rutina.
„Svarbu jau nuo pirmųjų dantukų laikytis disciplinos ir nepraleisti nė vieno valymo. Taip dantų valymas pavirs kasdieniu įpročiu“, – sako burnos higienistė.
Su mažais vaikais ji rekomenduoja pasitelkti vaizduotę.
„Dantų valymą galima paversti žaidimu: įtraukti mylimą žaisliuką, leisti vaikui jam valyti dantis, nuolat rodyti savo pavyzdį, kad ir mama, ir tėtis visada valosi dantis“, – pasakoja Giedrė.
Su vyresniu vaiku jau galima daugiau kalbėtis apie dantų svarbą ir galimas pasekmes jų neprižiūrint.
Tačiau Giedrė pastebi, kad kartais tai, ką vaikas ignoruoja išgirdęs iš tėvų, visai kitaip priima iš specialisto.
„Trečia specialisto nuomonė ir įžvalgos dažnai veikia labiau nei pikti tėvų grasinimai. Nebijokite užregistruoti vaiko pas savo burnos higienistą. Mes mokomės, kaip edukuoti ir motyvuoti vaikus dantų priežiūrai, ir dažnai pokalbis su specialistu iš tikrųjų suveikia“, – sako ji.
Didžiausia klaida – tikėtis, kad viskas susitvarkys savaime
Per savo praktiką Giedrė dažnai mato tas pačias problemas: praleidžiamus valymus, nepakankamą tėvų kontrolę, saldžius gėrimus, dažną užkandžiavimą ir vizitą pas odontologą tik tada, kai jau skauda.
„Manau, viena dažniausių klaidų yra disciplinos stoka, įpročių nesuformavimas ir nenoras ieškoti sprendimo“, – sako specialistė.
Jeigu tėvams nepavyksta motyvuoti vaiko, ji ragina nebijoti kreiptis pagalbos.
„Kai turime problemų dėl plaukų, odos ar kitų dalykų, kreipiamės į specialistus. Tai kodėl nepasikreipus pagalbos ir dėl dantų valymo ypatumų?“ – klausia Giedrė.
Ir turbūt čia slypi pati svarbiausia mintis.
Vaikų dantų priežiūra neturi būti tobula nuo pirmos dienos. Tačiau ji turi būti nuosekli.
Du kartai per dieną, tinkama pasta su fluoridais, tėvų pagalba, mažiau užkandžiavimo ir reguliarūs profilaktiniai vizitai – nedideli kasdieniai dalykai, kurie ilgainiui gali padėti išvengti labai didelių problemų.
