3-Questions-Your-Child-Wants-Dad-to-Answer-Orig-e1559930286959

O KAM TĖTIS?

“Esu už mamą ir už tėtį, moku susitvarkyti viena pati“ – frazė, kurią teko ne sykį girdėti praktikoje. Ir, nors, suprantama, kad moterys, net ir sunkiausiomis gyvenimo aplinkybėmis tikrai geba prisitaikyti, rasdamos būdus „išgyventi“, – visgi jos lieka moterimis. Stipriomis, užsispyrusiomis, daug darančiomis dėl savo vaikų – bet moterimis.

Kokia gera mama bebūtumėte savo vaikui, tėvo vaidmens vaikų gyvenime nepaneigsi: jo figūra svarbi tiek besivystančiam berniukui, tiek mergaitei. Būti tėvu nemažiau sudėtingas uždavinys, nei būti mama. Norite žinoti kodėl?

Panagrinėkime kokį reikšmingą įnašą daro tėvas vaiko gyvenimui bei kam vis dėl jis yra reikalingas

Jeigu priimta manyti, kad vaikui jo motina yra – „pradžia”, atverianti duris į pasaulį, tai tėtis yra – „pabaiga“, nurodanti kelią į suaugusiųjų gyvenimą.

Būtent tėvas pasakoja vaikui apie pasaulį ir jo dėsnius, padeda suprasti, kas jame turi vertę, o, kas yra nereikšminga. Vaikai labiau įsiklauso į tėčius ir labai jais tiki. Labiau nei tuo, ką sako mama.

Kodėl?

  • Nes tėtis yra – autoritetas. Asmuo, kuriam norisi prilygti. Netgi tėčio aiškinamos taisyklės ir reikalavimai skamba vaikams kitaip, nei mamos (nors abu kalba apie tuos pačius dalykus). Tėčiai padeda suprasti vaikams kodėl svarbu laikytis taisyklių, bei kokių pasekmių laukti, kai joms nusižengi.
  • Savo asmeniniu pavyzdžiu jie moko įveikti kliutis bei ieškoti nestandartinių ir kurybinių būdų situacijoms išspręsti. Kol mama palaiko vaiką savo nuoširdumu ir meile , tėtis mokina susitelkti ne į pačią problemą, bet į jos įveikimo būdus. Būtent toks kontaktas ir įsitraukimas papildo vaiko turimas kompetencijas ir įgūdžius, leidžia pasitikėti savimi ir savo vidiniais resursais.
  • Nors vyrams būna sunkiau parodyti savo tikruosius jausmus – jau mylimai moteriai pastojus jam atitenka nelengvas vaidmuo, kuomet reikia prižiūrėti ir būsimą vaiką ir moterį, juk dabar ji yra „du viename“. O tai reiškias, kad reikia bent laikinai prislopinti savo prigimtinį norą vadovauti, ir, išmokti būti tiesiog šalia, suprasti, ir palaikyti, juk dabar nuo busimos mamos norų ir nuotaikų priklausys tolimesnė neštumo eiga.
  • Nors vaikui gimus tėčiai neretai įvardija save, kaip „nepakankamai reikalingais“, jie nepastebi kaip nepaprastai svarbūs jie yra. Juk būtent jie suteikia saugumo ir rūpesčio jausmą, globodami ir pasirūpindami ką tik tapusia mama, kuriai svarbu, kad kas nors pasirūpintų jos fiziologiniais poreikiais, leistų atsikvėpti ir pailsėti. Taigi padėdamas mamai sunkiu metu, ypač po gimdymo, vyras šeimoje tampa atrama ir saugumo garantu.
  • Mamos rūpinimąsis mergaite, kad ir kiek ji stengtųsi ,niekada neatstos tėvo – pirmojo ir paties reikšmingiausio vyro dukters gyvenime. Būtent tėtis kloja pamatą mergaitės moteriškumui – per gerus žodžius, žavėjimąsi, įteikiamas dovanas. Mergaitėms svarbu žinoti ir jausti, kad jos yra gražios ir mylimos, kad tėčiai jomis didžiuojasi.

Šias tėčio nuostatas savo atžvilgiu – mergaitės sugeria ir įsimena visam savo gyvenimui.

Tad patirdama tokią būtiną meilę iš tėčio pusės – mergaitė užauga žinodama, kad ji yra verta dėmesio bei gražaus, pagarbaus elgesio su savimi iš vyrų pusės. Priešingu atveju, jeigu mergaitė nusivilia tėčiu ir jo elgesiu su ja, ji gali užimti „gynybinę“, vyrišką poziciją savo gyvenime, slopindama savo moteriškumą.

Na, ir, žinoma, tėčiai formuoja bręstančių berniukų požiūrį į moterį. To neišmokysi jokiais žodžiais. Tėčiai tą daro nebyliai rodydami asmeninį pavyzdį.

Taip, kaip tėtis bendrauja ir elgiasi su mama – daro tesioginę įtaką bręstančio berniuko ir busimo vyro elgesio modeliui: jis perima tėčio puoselėjamas vertybes, jo bendravimo kultūrą ir įpročius.

Stebėdamas mamos ir tėčio bendravimą– berniukas įgauna pirmąją santykio su priešingąją lytimi patirtį, kurią nesamoningai anksčiau ar vėliau ima atkartoti.

Galimas ir atvirkštinis scenarijus – matydamas silpną arba mažai besirūpinantį ir įsitraukusį į šeimos gyvenimą tėtį – augantis sūnus nuspręndžia perimti „estafetę“ ir visą savo gyvenimą stengiasi tapti „idealiu“ vyru savo mamai, gelbėdamas ją visose situacijose.

Kaip bebūtų, nors tėčio įnašas į vaikų auklėjimą yra itin svarbus, geresnis ar reikšmingesnis nėra nei vienas – vaikui reikalingi abu tėvai. Ir abiems svarbu paklausti savęs: ko mokosi mano vaikai, stebėdami mane kiekvieną dieną?

Autorė: vaikų ir paauglių psichologė, „Vaikų Psichologija Tėvams“ FB puslapio kūrėja – Natalja Kulakovskaja.

https://www.facebook.com/VaikuPsichologijaTevams

RAŠYTI KOMENTARĄ