Sveikas maistas visada siejasi su šviežiomis daržovėmis, vaisiais ar žalumynais. Sezono metu visada galima užsiauginti, nusipirkti pas ūkininkus ar iš bėdos parduotuvėje. Ne sezono metu maistas ant mūsų stalo patenka nukeliavęs tūkstančius kilometrų, praradęs savo maistinę vertę ir apdorotas ne pačiais geriausiais žmonijos išradimais.
Alternatyva – pasiruošti atsargas, todėl visi dažniausiai krauname pilnus ir didelius šaldiklius daržovių (brokolių, kalafiorų, šparaginių pupelių ir t.t.) ir uogų (braškių, aviečių, mėlynių, serbentų ir gervuogių) bei papildomai prisidžioviname pilną spintelę visokio gėrio (obuolių, kriaušių, slyvų, pomidorų ir t.t.). Konservavimas kažkaip visai negundo, o kaip su džiovinimu ar šaldymu? Kuris būdas pranašesnis? Šiek tiek teorijos ir asmeninės patirties.
Šaldymas
Šaldant prarandama mažai maistinių medžiagų. Esminiai nuostoliai susidaro blanširavimo metu (nuplikymas verdančiu vandeniu ar garais, siekiant išlaikyti spalvą) – prarandami karščiui neatsparūs vitaminai, pvz., B1 ar C. Jei visgi blanširuosite, geriau blanširuoti garais – taip prarasite mažiau maistinių medžiagų.
Kadangi vitaminas C prarandamas ir sąlyčio su oru metu, kuo ilgiau šaldysime, tuo daugiau prarasime, todėl kuo šaltesnis šaldiklis ir kuo mažiau šaldomo maisto, tuo geriau. Vidutiniškai vitamino C prarandama apie 50%. Palyginimui – šviežios daržovės praranda 10-75% vitamino C po savaitės laikymo.
Užšaldžius maistas tinkamas naudoti apie metus
Nors populiariausia šaldymo tara yra plastikinė, plastikas nėra pati sveikiausia medžiaga, todėl galima šaldyti ir stiklainiuose. Tik reikia nepamiršti palikti laisvos vietos stiklainyje, jei šaldote skysčius, kad jis nesutrūktų.
Atšildymui geriausiai tinka šaldytuvas arba šaltas vanduo. Taip atšildant mažėja bakterijų augimo rizika. Nors tam tikro šaldyto maisto, pvz. daržovių, galima ir neatšildyti – dedam tiesiai į puodą ar keptuvę ir gaminam.
Džiovinimas
Džiovinant daugiausiai prarandama vitamino C – dėl sąlyčio su oru ir karščio. Džiovinimas taip pat stabdo bakterijų, esančių šviežiame maiste, augimą. Džiovintą maistą reikia saugoti nuo drėgmės, todėl sandarūs ir drėgmei nelaidūs stiklainiai ar maišeliai yra geriausias pasirinkimas. Laikyti geriausiai tamsioje ir vėsioje vietoje – maistas praras mažiau šviesai jautraus vitamino A. Saugokitės kandžių – jos ypatingai mėgsta džiovintą maistą 🙂
Džiovintas maistas pradeda prarasti savo maistinę vertę po metų, nors yra šaltinių teigiančių, kad net ir po kelių metų džiovintas maistas išlaiko savo pirmines savybes.
Prieš vartojant džiovintą maistą, geriau jį pamirkyti – tai pagerins skonį ir palengvins virškinimą.
Džiovinto maisto privalumai – sumažėja maisto tūris ir jam laikyti (priešingai nei šaldytam maistui) nereikalinga elektra. Dingus elektrai ilgesniam laikui atsiranda rizika prarasti visas savo atsargas. Aišku tai retas atvejis, bet įmanomas. Uogas (avietės, mėlynės, šaltalankiai ir t.t.) džiovinti galima, tačiau vėliau geriau naudoti kepiniuose ar kokteiliuose – valgyti vienas bus nelabai skanu. Išimtis yra braškės – nuostabus džiovintas saldėsis, kuris bus puikus skanėstas vaikams . Tačiau dėl didelio vandens kiekio ir „žievelės“, uogų džiovinimo procesas bus labai ilgas.
Žaliavalgiai, siekiant išsaugoti maksimalų maistinių medžiagų kiekį, siūlo džiovinti ~45°C temperatūroje. Taip pat galima pradėti džiovinti ~65°C temperatūroje, nes maistas iš karto neįkaista, o džiovinimas pasidaro efektyvesnis.
Patogiausia džiovinti specialiai tam skirtoje džiovyklėje – orkaitėje sunku palaikyti žemesnę temperatūrą.
Išvados
Jei neblanširuojate, maistinių medžiagų praradimas tiek šaldant, tiek džiovinant yra minimalus. Galime rinktis tiek šaldymą, tiek džiovinimą, priklausomai nuo maisto tipo ir nuo to, kaip jis bus vartojamas. Pavyzdžiui, jei brokolius planuojame virti ar troškinti, galima drąsiai blanširuoti ir šaldyti – juk vis tiek prarasim nemažai visokio gėrio gaminant maistą. Ir atvirkščiai, džiovinti brokolius nepatogu – procesas užtruks ilgai arba teks labai smulkiai supjaustyti.
Nors daržoves patogiau šaldyti, tačiau paprikas ar pomidorus galima ir džiovinti – vėliau išmirkius aliejuje gaunami puikūs „saulėje džiovinti“ pomidorai. Paprikos – tinka troškiniams ar sriuboms gardinti.
Uogas patogiausia šaldyti, tačiau žaliems kokteiliams labai gerai tinka džiovintos mėlynės ar avietės.
Vaisius geriau džiovinti – obuoliai, slyvos, abrikosai puikiai džiūna. Džiovinti bananai ar kriaušės – gera alternatyva saldainiams.
Žalumynus vienareikšmiškai geriausia džiovinti, ypač jei planuojate dėti juos į žalius kokteilius. Šiuo atveju galima sudžiovintas žoles sumalti blenderiu – žolių „miltai“ užims 3 kartus mažiau vietos.
Šaltinis www.ieskantysmenulio.lt
