Aš prarandu ryšį su savo vaiku…

Ar atpažįstate save šiame sakinyje? Kiek skausmo šiuose žodžiose ir nevilties… Ne mažai mamų patiria labai daug beviltiškumo, kai viskas tampa nebevaldoma. Kai vaikas pradeda meluoti ir ignoruoti viską.

Kaip išspręsti tai? Kaip susigrąžinti švelnumą santykiuose ir pasitikėjimą?

Mano nuoširdžiausias patarimas – NUSTOKITE VAIKUS KRITIKUOTI. Pagalvokite, kokie pirmi žodžiai Jūsų būna, kai grįžtate namo?

„Ir vėl kurpinė ant žemės?!!!”

„Kodėl nesusitvarkei daiktų?!!!”

„Žinai kokią pastabą parašė mokytoja?”

„Ką valgei?”

„Tavo kambary jovalas!”

Ar neprimena kalėjimo prižiūrėjotojos monologo? Kaip vaikui gyventi su tokiu spaudimu? Kas belieka? TOLTI. Užsidaryti kambaryje, pasinerti į virtualią erdvę, būti su draugais… Ten kur juos priima. Visokius.

Vietoje kritikos protingai patylėkite, pažiūrėkite į veidrodį ir paklauskite savęs: „O kuo aš geresnis už savo vaiką, kad turiu teisę jį nuolat kritikuoti? O gal viskas ką sakau, yra viso labo tylios pastabos sau?”.

Kai atprasite kritikuoti, pažiūrėkite į savo vaiko kito žmogaus akimis, taip kaip žiūri Jūsų akys į kitų žmonių nuostabius vaikus ir patirkite palaimą, kad šie vaikai yra JŪSŲ. Ir kai tik sukyla geras jausmas, pasidalinkite su savo vaiku tuo.

„Kaip man gera į Tave žiūrėti”

„Kaip man patinka būti su Tavimi”

„Ačiū už pagalbą”

„Ačiū už atvirumą”

„Koks originalus pasiūlymas”

„Kaip Tu mane nustebinai..” ir t.t.

Be jokių „šaunuolis” kartojimo papūgos lūpomis. Kai vaikas yra giriamas tik tada, kai kažką padaro gero ir baramas, kai kažką padaro blogo – jis išmoksta BŪTI KAŽKUO išskyrus savimi, tik tam, kad būti mylimu.

Ritualai su vaiku – pats geriausias dalykas ką mes galime jiems duoti. Vakarinis pasivaikščiojimas, arbatos gėrimas, apsikabinimas. O gal tai gali būti dienoraščio rašymas sugriuvos ant lovos tarp pagalvių? Dalinimasis savo jausmais? Patirtomis dienos akimirkomis? Kai visi šeimos nariai užrašo savo svajones ir kartu sprendžia užduotis?

Nepastebėsite, kai Jūsų vaikai skubės namo ir lauks vakaro pabūti kartu. Atsiras bendrumo jausmas ir abipusė šiluma. Taip nutiko ir mano šeimoje. Buvo šalta. Tada dar nebuvo svajonių kūrėjo, pasiėmiau pirmą pasitaikiųsį sąsiuvinį ir kviečiau rašyti kartu prieš miegą ir kalbėti. Tai tapo ypatinga ir gilu. Aš tarsi iš naujo susipažinau su vaikais, patyriau kokie jie išmintigi ir beribiai. Taip gimė dienoraštis „Svajonių kūrėjas”.

Šiandien galima įsigyti jau atnaujintą dienoraščio versiją.

Drąsiai dalinuosi, nes puikiai žinau kokį poveikį šis procesas daro šeimoms ir kiek nuostabių istorijų įvyko. Pirmasis tiražas palietė labai daug šeimų ir sukūrė labai gražų ryšį.

Daugiau informacijos ir ką rasite dienoraštyje rasite čia:

https://www.svajoniukurejas.lt/…/knyga-seimos-dienorastis/

Šiuo metu vyksta išankstinis užsakymas ir tam taikoma speciali kaina. Nepraleisk progos.