Tai, kas daugelyje tautų praktikuojama nuo senų senovės ir ką intuityviai daro daugelis būsimų Lietuvos mamų, Vakaruose mandrai vadinama prenataliniu ugdymu. Tai yra vaikelio „auklėjimas“ jam esant įsčiose. Ši tema domina net mokslininkus, kurie aktyviai tiria nematomą ryšį tarp būsimos mamos ir jos dar negimusio kūdikio.

Truputėlis istorijos

Lao tautose tikima, kad jei nėščioji jaučiasi gerai, tai vakelio laukia ilgas gyvenimas ir atvirkščiai, jei būsimą mamą kankina neramūs sapnai ir bloga savijauta, tai žada pavojus vaiko gyvenime. Nėščioms moterims draudžiama valgyti bičių lervas (vaikas bus neramus kaip bitė), skirti per daug dėmesio savo šukuosenai ir drabužiams (vaikas bus per daug išdidus, pasipūtęs), sėdėti ant paskutiniojo laiptų laiptelio (gimdymas bus labai ilgas) ir t.t.
Galbūt kai kurie šių prietarų atrodo juokingi, tačiau juose yra prasmės. Juk mama su dar negimusiu kūdikiu yra surišta nenutraukiamais saitais – viską, ką jaučia ji, jaučia ir mažylis; viskas, apie ką ji galvoja, vienaip ar kitaip veikia vaisių.
Nusipraususi vakare Lao tautos nėščioji turi masažuoti pilvuką ungurių uodegomis, kad vaikas, kaip ungurys, be sunkumų išvystų šviesą. Ir kaip naivu jums tai beatrodytų, bet tai yra ne tik masažas, bet ir puikus savitaigos seansas!

Šiaurės Indijoje nėščiai moteriai rekomenduojama žavėtis mažais sveikais vaikais, o kiekvieną rytą žvilgtelti į savo vyrą, kad vaikelis būtų panašus į jį. Jei vyro nėra šalia – žiūrėti į save veidrodyje.

Senovės Kinijoje vos pastojusi moteris turi atlikti tik gerus darbus. Vengti bjaurių vaizdų ir kalbų, tramdyti nešvankias mintis, nieko neprakeikti ir nebarti, netuščiažodžiauti, nesijaudinti ir nebijoti, neliūdėti, nepervargti, nejodinėti, nevalgyti per daug sūraus, aštraus, šalto, karšto ar purvino maisto, nevartoti nemirtingumo eliksyro, nenaudoti akupunktūros ir t.t. Visais atvejais būsimoji mama privalo išlikti rami širdimi, skaidriomis mintimis ir pamaldi. Besivadovaudama visais šiais nurodymais moteris pagimdys protingą, teisingą, išmintingą, stiprų ir ištikimą vaikelį.
Šiais laikais mokslininkai vis dažniau tiria, kaip vaikelis per glaudų ryšį su mama sugeba suvokti pasaulį ir net mokytis tam tikrų dalykų.
Meilės akto metu būsimoji mama ir tėtis jaučia labai stiprius išgyvenimus, generuodami stiprų energijos lauką, kuris priverčia vibruoti kiekvieną jų kūno ląstelę, o tarp jų – gametas, kurios susiliejimo metu ima formuoti embrioną. Ši vibracija turi didžiulę įtaką būsimam vaikeliui. Todėl viskas svarbu – ar mylinti pora sąmoningai planavo vaikelio atsiradimą, ar tai buvo tik vienos nakties nuotykis; ar sueitis buvo iš didžiulės dviejų žmonių meilės, ar prievartinė ir pan. Mokslininkų teigimu, vaiko tapatybė pradedama formuotis jau tada ir gali būti, kad tėvai jau tada jam suteikia pradinę informaciją – meilę, švelnumą, neviltį, neapykantą ar dar kažką, kas tuo metu yra būsimų tėvų galvose.

Protingi būsimieji tėvai iš anksto galvoja apie savo kūnų sveikatą, sėklos kokybę, t.y. jie gyvena sveiką gyvenimą (sportuoja, sveikai maitinasi, pozityviai mąsto ir t.t.). Ir kas svarbiausia – psichologiškai ruošiasi naujos gyvybės atėjimui. Jie skaito tam tikrą literatūrą, lanko paskaitas, domisi, daug šnekasi tarpusavyje, planuoja, svajoja kartu. Tai vadinama sąmoninga tėvyste. Ir mano manymu, tai didžiausia dovana, kurią du mylintys tėvai gali suteikti savo negimusiam vaikeliui šiame išprotėjusiame XXI amžiuje.

Tyrimai parodė, kad būsimas vaikelis ląstelių lygyje tarsi įsirašo į atmintį iš mamos gaunamą informaciją. Ir pirmuosius tris mėnesius nuo pastojimo ši informacija perduodama vaisiui per mamos jausmus. Todėl šiuo laikotarpiu būsimai mamytei svarbu gyventi gražiai ir laimingai, viskuo žavėtis ir vengti negatyvių išgyvenimų bei emocijų.

Patartina:

Puslapiai: 1 2