Naminio gyvūno įtaka vaiko kalbos raidai ankstyvajame amžiuje.  Kaip Pupa prakalbino Saulę.

Tai, kad naminiai (ir ne tik) gyvūnai turi nepaprastą įtaką vaikams ir suaugusiems žinome, tikriausiai, tikrai visi. Pavieniai moksliniai tyrimai įrodo, kad kontaktas su naminiu gyvūnu (pavyzdžiui, šunimi) turi teigiamą poveikį. Psichologai ir psichiatrai yra pastebėję kontakto su šunimi teigiamą poveikį klientų psichikai (geresnė nuotaika, mažiau streso ir baimės, sumažėjęs subjektyvus skausmo suvokimas, didesnis subjektyviai suvokiamas energingumas, gebėjimas geriau susikaupti ir atsiminti ir kt.), bendravimui ir tarpusavio santykiams (daugiau socialinių interakcijų, geresnė verbalinė ekspresija, sklandesnė socializacija), fiziologijai (susinormalizavęs kvėpavimo ritmas, širdies ritmas, kraujo spaudimas). Tyrimai rodo, kad kai vaikas prižiūri augintinį, sustiprėja socialinis, emocinis ir pažintinis vystymasis.

Vaikai, rūpindamiesi augintiniu, taip pat mokosi gero elgesio, pavyzdžiui, rūpintis, dalintis, elgtis gražiai/ švelniai; ugdosi kantrybę ir suvokimą apie kitų (žmonių ir gyvūnų) jausmus; rūpindamasis, kad augintinis būtų pamaitintas, tvarkydamas jo tualetą ar narvelį, vaikas išmoksta rūpintis kitu, jausti pareigą ir atsakomybę; augintis padeda suprasti, kaip svarbu dalintis (maistu, žaislaus, dėmesiu).

Teigiama, kad vaikai, auginantys (augantys kartu) naminį gyvūną išmoksta labiau pasitikėti savimi. Atsakomybė už gyvūną/ rūpinimasis juo leidžia labiau savimi pasitikėti, ugdyti charakterį.

Augintinis suteikia ne tik vaikui, bet visai šeimai gerų emocijų, nukreipia dėmesį ir mintis nuo neigiamų minčių ir jausmų; naminis (ir ne tik) gyvūnas gali būti tas draugas, kuris padės vaikui įveikti tamsos baimę, palengvins vaiko mokymąsi miegoti savo kambaryje.

Sakoma, kad šunys – geri mažųjų autistų draugai, bendraudami su šunimis net labai neramūs autizmo spektro sutrikimą turintys vaikučiai jaučiasi ramiai; ir net hiperaktyvūs vaikai nurimsta bendraudami su keturkojais.

Augintinis ir vaiko kalbos raida

Ar pastebėjote, kad namuose auginamas gyvūnas, kuris vaikui labai rūpi, paskatintų pirmųjų žodžių atsiradimą ir tolimesnę kalbos raidą? Tyrimų, kurių rezultatai leistų tokias sąsajas patvirtinti arba paneigti, atlikta visai nedaug. Poresky ir kt. (1987) tyrimo rezultatai parodė, kad vaiko pažinimo raida teigiamai susijusi su vaiko ir augintinio draugyste; taip pat tokia draugystė palengvina kalbos įsisaviną, skatina žodyno plėtojimą.

Jungtinėse Amerikos valstijose atliktas lyginamasis tyrimas: 10 mėnesių buvo stebimi kalbos lavinimo užsiėmimai, kuriuose dalyvavo ir šuo, vardu Agata. Stebėta, ar šis dalyvis turėjo teigiamos įtakos užsiėmimų rezultatams – kalbos lavėjimui.  Pastebėta, kad dalyvaujant Agatai, vaikai buvo labiau atsipalaidavę, drąsesni, rodė didesnes pastangas atlikdami logopedines pratybas ir labiau stengėsi kalbėti, tarti žodžius. Vis dėlto, teigiama, kad reikėtų išsamesnių, aprėpiančių daugiau tiriamųjų, kad būtų galima tvirtinti gyvūno teigiamą įtaką kalbos raidai.

Teigiama, kad augintinio buvimas šalia ir vaiko noras su juo bendrauti (kalbėti ir susikalbėti), skatina kalbos raidą. Augintinis – tai draugas, su kuriuo norisi bendrauti, ne tik ženklais, gestais ar mostais, bet ir žodžiu.  Vaikai linkę kalbėtis su gyvūnais: jiems pasakoti, komanduoti, įtraukti į vaidmenų žaidimus. Parodoksalu, gyvūnas vaiko tiesiogiai nekalbina, o vaikas kaip tik dega noru kalbėtis/kalbinti, pasakoti, duoti komandas, jam dainuoti.

Be to, pokalbiai su gyvūnais padeda vaikams kovoti su mikčiojimu; skaitymas gyvūnui padeda kovoti su disleksija (skaitymo sunkumais). Kanadoje, Otavos mieste yra programa Reading Education Assmissions Dogs (R.E.A.D.), kur šunys – skaitymo kompanionai. Šunys nemoka skaityti, tačiau yra puikūs klausytojai, suteikiantys vaikams galimybę mokytis/lavinti sakytinės kalbos gebėjimus.

Kalbos raida: nuo garsiažodžių iki pirmųjų žodžių.

Kalbos vystymąsi pirmaisiais gyvenimo metais lemia du susiję veiksniai: biologinis (kalbos padargų vystymasis) ir kognityvinis-lingvistinis (aplinkoje girdimos kalbos garsų ypatybių suvokimas ir įsisavinimas), todėl pirmiausia kalbama apie universalius kalbos įsisavinimo reiškinius, kuriuos vėliau keičia aplinkoje girdimai kalbai būdingos ypatybės.

Kalbos įsisavinimas prasideda nuo gebėjimo pastebėti ir įsiminti aplinkoje dažnai girdimus kalbos garsus: balsius, priebalsius ir jų junginius. Pirmaisiais mėnesiais vaikai kalbą girdi ir supranta kaip ištisą garsų srautą, todėl pirmiausia jiems reikia išmokti atpažinti ir išskirti tam tikras garsų sekas, taip pat suvokti, kad kiekviena seka yra vienas vienetas – žodis, kuris turi reikšmę. Natūralu, kad pirmiausia vaikai pradeda atpažinti ir iš kalbos srauto išskirti tai, ką dažnai girdi.

Kalbos raida prasideda pirmuoju riksmu, kai vaikas pradeda reaguoti į neigiamus išorinius ir vidinius dirgiklius. Pamažu verksmas keičiasi, įgauna įvairių intonacijų. Šį, vadinamą ikikalbinį etapą, apie 2–4 mėn. keičia vogravimas, kai tariami pavieniai balsiai. Šiek tiek vėliau, apie 4–6 mėn. peraugama į čiauškėjimo/gugavimo laikotarpį, kada vaikai pradeda mokytis jungti atskirus garsus į junginius.

Čiauškėjimo periodas svarbus kalbos raidai, šiuo metu lavinami kalbos padargai, gebėjimas skirti kalbos garsus iš klausos, ugdomas dėmesys kalbai ir poreikis tarti garsus, vėliau ir žodžius. Šiuo etapu vaikai mėgdžioja save, vėliau, apie 7 mėn., pradeda kartoti aplinkoje dažnai girdimus nesudėtingos artikuliacijos garsus ir jų junginius. Vaiko gebėjimas pakartoti rodo, kad pradeda vystytis kalbos supratimas.

Lyginamieji kalbų tyrimai taip pat rodo, kad visi vaikai iki 6–10 mėn. taria tokius pačius garsus: pirmiausia, apie 3 mėn., pradeda tarti balsius (a, e, o), sprogstamuosius (p, t, k, p, d, g) bei nosininius (m,n) priebalsius. Šie garsai anksčiausiai pradedami tarti dėl jų artikuliacijos lengvumo – jų artikuliacija panaši į įgimtus judesių kompleksus čiulpiant, ryjant, kvėpuojant, kramtant.

Vienerių metų vaikai kur kas geriau suvokia aplinkos kalboje girdimus garsus ir jų junginius nei gali juos ištarti patys, todėl dar antruosius, trečiuosius metus ir vėliau vyksta artikuliacinio aparato vystymasis iki tol, kol vaikai geba taisyklingai ištarti gimtajai kalbai būdingus garsus ir jų junginius.

Čiauškėjimo laikotarpiu pradedami tarti pirmieji CV (balsis–priebalsis) struktūros skiemenys. Tai lengviausiai ištariama skiemens struktūra, dažniausiai pasitaikanti pasaulio kalbose. Apie 4–6 mėnesį pavieniai garsai pradedamijungti į CV garsų samplaikas ma, ba, be, te. Šios samplaikos pakartotos keletą kartų primena suaugusiųjų kalbos žodžius, pavyzdžiui, mama, tete, baba, bamido. Vadinami pirmieji žodžiai čiauškėjimo metu skirstomi į dvi grupes: kartotinius, kai kartojamas tas pats CV (priebalsis-balsis) skiemuo (bababababa, mamamama); nekartotinius, kai tariami skirtingi CV skiemenys (bamido).  Apie 90 proc. vaikų ištartų pirmųjų žodžių yra CV-CV struktūros, kuriuos dažniausiai sudaro sprogstamieji b, d(baba, di) arba sklandusis m (mama) priebalsiai.

Kalbos įsisavinimas – ilgas kelias. Iki tol, kol kūdikiai pradeda suvokti, pastebėti išskirti žodžius aplinkinių kalboje, turi nueiti ilgą ir sudėtingą kalbos pažinimo kelią: apdoroti didelį fonologinės informacijos kiekį, pastebėti dėsningumus, susisteminti ir įsiminti gimtosios kalbos gramatikos taisykles.

Kaip Pupa prakalbino Saulė. Vieno vaiko atvejis (iki metų septynių mėnesių)

Kai Saulę parsivežėme namo, Pupai jau buvo dveji, tad judvi drauge nuo nuo pirmųjų Saulės dienų. Nors pirmosiomis dienomis (savaitėmis, mėnesiais) vaikas į šunį nereagavo, bet visada ją jautė šalia: namuose ir lauke.

Vėliau, kai vaikas jau pradėjo daugiau reaguoti į aplinką, atsirado noras pasiekti, paliesti šunį, dar kiek vėliau – pasidalinti arba atimti žaislą arba maistą. Tokia draugystė Saulę skatino judėti – stengtis tiesti rankytes, sugriebti, vėliau – ropoti ir, žinoma, stotis ir bėgti – Pupą pagauti (Savarankiškai stovėjo jau 9 mėnesių, pirmieji savarankiški žingsniai 10 mėnesių). Graži draugystė plėtojosi, šuns kantrybė stebino, vaiko užsispyrimas taip pat džiugino.

Noras draugauti su Pupa, Saulę skatino ne tik judėti, siekti, šliaužti, ropoti, bėgti, vytis, bet ir kalbėti.  Taigi, kaip Pupa prakalbino Saulę?

Saulė pirmąjį žodį ištarė anksti – 10 mėnesių, ir tai buvo PUPA. Po pirmojo žodžio, Saulė keliems mėnesiams nutilo. Suėjus metams Saulės aktyvusis žodynas palaipsniui pildėsi. Didžioji dalis pirmųjų žodžių (pakartotų, vėliau ir savarankiškai ištartų) buvo skirti augintiniams  (šuniui Pupai ir katinui, kuris gyvena pas senelius) arba apie juos:

Pupa (dešimt mėnesių) – savarankiškai; kitą kartą pavartojo metų ir dviejų mėnesių;

katė (metai, mėnuo, dvidešimt dienų), ištarė savarankiškai;

akis  (metai ir mėnuo), pakartojo; aptarinėjome šuns snukutį;

ate/ ač/ ašiū, ačia (= ačiū)(metai ir mėnuo), pakartojo, vartojamas nuo to laiko nuolat. Nuo metų ir trijų mėnesių pradėjo vartoti savarankiškai.

kate / katyte (metai  du mėn ir 9 dienos), savarankiškai;

žąsis (metai du mėnesiai ir 21 diena) pakartojo, vieną kartą, daugiau nevartojo iki metų dešimt mėnesių;

šia (= čia)(metai du mėnesiai  ir savaitė);

tėtis2019 01 12 (metai, du mėnesiai) pakartojo;

miau (metai du mėnesiai ir savaitė) iki tol neištardavo balsių junginių, sakė me arba tik žiopčiodavo;

au-au (metai du mėn trys savaitės), pakartojo; po savaitės vartojo savarankiškai. Taip vadino šunis, bet ne Pupą. Žodį šuo ištarė ir vartojo vietoj au-au nuo metų ir devynių mėn.;

caca / tata/ taca (metai ir trys mėnesiai), nuo to laiko nuolat vartoja glostydama Pupą.

Nuo metų ir trijų mėnesių žodynas sparčiai plečiasi. Ne tik augintiniams skirti žodžiai, bet ir kitiems šeimos nariams:

aje, ate  (=ate) (metų trijų mėnesių) savarankiškai;

šitas(metai trys mėnesiai) pakartojo mamos pasakytą žodį; po keletos dienų pradėjo vartoti savarankiškiai ir dažniausiai  galininko linksnio formą šitą;

sis (= sėsk) (metai trys mėnesiai), savarankiškai;

atei (= ateik) (metai trys mėnesiai), pakartojo, kitą dieną jau vartojo savarankiškai. Skirta Pupai;

teta (metai ir trys mėnesiai) pakartojo;

šiušė (= šiukšlė) (metai ir trys mėnesiai), savarankiškai pasakė mesdama sauskelnes į šiukšliadėžę;

Avi (= avis) (metai ir keturi mėnesiai), pakartojo;

Nosi / nose (=nosis) (metai ir keturi mėnesiai), pakartojo;

Ts ts (= ks ks) (metai ir keturi mėnesiai), savarankiškai, kvietė katę;

Ma / mo (= mano) (metai ir keturi mėnesiai), savarankiškai pasakė ir pradėjo vartoti dažnai;

kas te (= kas ten) (metai ir penki mėnesiai). savarankiškai;

ten (metai ir penki mėnesiai), savarankiškai;

ajo (=alio) (metai ir penki mėnesiai), savarankiškai;

žieda (= žiedas) (metai ir penki mėnesiai), pakartojo;

akta (= raktas) (metai ir penki mėnesiai), pakartojo. Laikas, kai mėgo žaisti su raktais.

mama (metai ir šeši mėnesiai);

nenuonia (= nenoriu) (metai ir šeši mėnesiai). Savarankiškai pasakė, kad nenori košės.

te (= taip) (metai ir šeši mėnesiai);

nezinau  (= nežinau) (metai ir šeši mėnesiai),  pakartojo;

vedziovausiu (= vedžiosiu) atsakė į mamos užduotą klausimą vedžiosi Pupą?

masė, musė (metai ir šeši mėnesiai)  pakartojo ir tą pačią dieną pradėjo vartoti savarankiškai, kalbinti visas sutiktas muses.

Nuo metų trejų mėnesių jau pastebimi dvižodžiai pasakymai

Kas šia (metai, du mėnesiai ir trys savaitės) savarankiškas aktyvus vartojimas: Kas šia, kas šia?/Va kas šia?/ Šia kas šia?

Tėtis šia (metai trys mėnesiai) savarankiškai; parodė pirštu į tėtį ir pasakė.

Atei šia (= ateik čia); Aikš šia (= eikš čia) metai trys mėnesiai; savarankiškai vartoja, skirta Pupai.

Čia šuo (metai trys mėnesiai) pakartojo;

Metų šešių dainuoja pupai lopšinę aaa pupa,aaa pupa aaa tete aaa pupaįsisodinusi šunį į vežimuką.

Metų ir septynių mėnesių atsiranda neiginys:

Aš šitą ne (metai, septyni mėnesiai ir savaitė) savarankiškai vartojo: valgo sriubą ir renkasi, ką valgyti iš sriubos, aš šitą ne– šito nevalgysiu.

Eisiu ne (metai, septyni mėnesiai ir savaitė). Savarankiškai pasakė: rinkosi, kokius batus ausis, o kokių ne.

Nešti ne (metai, septyni mėnesiai ir savaitė). Savarankiškai pasakė: taip sureagavo, kai mama su tėčiu kalbėsi, ką nunešti ir ko nenešti į mašiną.

Nuo metų ir septynių mėnesių jungia daiktavardį su būdvardžiu. Tai jai aktualu buvo lyginant sutiktų šunų dydžius: dide šuo (= didelis šuo); maža šuo (= mažas šuo), pritaikydama intonaciją: sušvelnindama balsą, kai kalba apie mažas šuo.

Dar keli pastebėjimai:

• Metų ir dviejų mėnesių Saulė labai stebėjo kalbančiųjų lupas ir mėgdžiodama kalbančiojo lūpas žiopčiojo, imituodama kalbantįjį.
• Saulės kalboje nepastebėta daug savos kalbos, keletas žodžių pastebėta metų ir dviejų mėnesių, pavyzdžiui, šišiakas, pa (= kamuolys).

Autorė

Dr. Eglė Krivickaitė-Leišienė

Vytauto Didžiojo universiteto HMF lektorė, mokslo darbuotoja

Všį Smalsūs šnekučiai steigėja

Naudota literatūra:

Brena L.: Children who grow up with pets make more sensitive and sympathetic adults https://www.lifegate.com/people/lifestyle/pets-improve-child-development

Chiat Sh. 2001: Mapping theories of developmental language impairment: Premises, predictions and evidence. Language and Cognitive Processes16, 113–142.

Encyclopedia of Language Development2014, (red.) Brooks P. J., Kempe V. (Eds.) Thousand Oaks, CA: Sage Publications.

Enderburg N., Van Lith A. H. 2011: The influence of animals on the development of children. The Veterinary Journal 190 (2011) 208–214

Gross G.: The Benefits of Children Growing Up With Pets https://www.huffpost.com/entry/the-benefits-of-children-growing-up-with-pets_b_7013398

Harley T. A. 2010: The psychology of language. Psychology press.

How Kids Can Learn From Pets. An animal can be a child’s best friend, as well as a great teacher https://www.scholastic.com/parents/family-life/social-emotional-learning/social-skills-for-kids/learning-pets.html

Kuhl P. K. 2004: Early Language Acquisition: Cracking the Speech code. Nature Reviews Neuroscience5, 831–842.

Stoel-Gammon C. 2011: Relationships between lexical and phonological development in young children. Journal of Child Language 38, 1–34.

Vaiko ir šuns draugystė: kodėl verta į namus priimti keturkojį ir ką dar reikia žinoti? https://pasmama.tv3.lt/straipsnis/vaiko-ir-suns-draugyste-kodel-verta-i-namus-priimti-keturkoji-ir-ka-dar-reikia-zinoti-2922?utm_source=copy&utm_medium=txt&utm_campaign=copy-txt