42960367_387812948420676_5304339839544459264_n

TAIP NEBŪNA! AUKLĖTOJOS ŠIUOLAIKIŠKAI SAKO, KAD BŪNA VISAIP

Kartais mums pasidaro liūdna, kai prisimename, kad ne visada turėjome gerąją patirtį atliekant praktiką ugdymo įstaigose. Kartais tai gera pamoka ir mums pačioms, priminimas, kad nekartotume to paties.

Keletą metų atgal už lango buvo toks pats oras, kaip ir šiandien. Vaikai jau ruošėsi dažyti grybus, lipdytus iš modelino, o vėliau, iš turimų priemonių, kurti kompoziciją. Mažieji rinkosi teptukus, spalvas ir procesas įsibėgėjo. Mes, būdamos dar visai „žalios“, tuo metu tik stebėjome vaikus, visi turėjo užsiėmimą. Puiku. Vienas berniukas, paėmęs dažus, pasirinko mėlyną spalvą grybų kepurėms! (O kodėl gi ne?? Juk gražu.) Staiga prieina auklėtoja prie to berniuko ir sako: „Taip nebūna. Grybas gali būti rudos, oranžinės spalvos“. Berniukas žiūri į auklėtoja ir sako, kad jam patinka ši spalva.. Auklėtoja ima iš berniuko teptuką, parenka oranžinę spalvą ir sako: „Reikia dažyti tokiomis spalvomis, kokie grybai yra, supranti?“. Berniukas „supranta“ ir jau nebando priešintis auklėtojai, tik stipriai sučiaupia lūpas. Jis liūdi. Ir dažo oranžine spalva… Juk kitaip NEGALI BŪTI.

Po geros valandos ant rūbinės palangės atsiranda vaikų darbai, visi tokie, kokie turi būti. Nes juk kitaip NEBŪNA!

Ir šis nutikimas ne apie tai, kaip šioje situacijoje elgėmės mes ar kaip kartais ir norėjome pasielgti, mes dar negalėjome keisti auklėtojos darbo specifikos (žinoma, negalime to daryti ir dabar), įpročių, nes buvome tik stebėtojos ir turėjome mokytis iš pedagogų, turinčių daugiau patirties. Bet štai šis nutikimas, tai PRIMINIMAS mums visoms, kad… visiškai NORMALU, jei ikimokyklinio amžiaus vaikai nenaudoja tikroviškų spalvų, o piešiami žmonės, daiktai ar objektai “skraido” popieriaus lape. Tik 5-7 metų vaikai pradeda piešti ir spalvinti objektus tokiomis spalvomis, kokios yra tikrame gyvenime, saulė – geltona, dangus – mėlynas ir pan.

Todėl, jei kada pamatysite, kad vaikas piešia taip, kaip jam gražu, kaip patinka, nestabdykite jo kūrybiškumo, nedrauskite ir nesakykite, kad taip nebūna, o, paprasčiausiai, leiskite jam pažinti save ir aplinką! 

Auklėtojos šiuolaikiškai sako, kad BŪNA visaip!

Teksto autorės auklėtojos šiuolaikiškai – Ivona Soroko ir Simona Keršienė

RAŠYTI KOMENTARĄ