Mother giving drops of vitamin D to a 3 month old baby boy.

VITAMINAS D – NAUDA IR ŽALA

Pasak Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkės, gydytojos Eglės Marciuškienės, dauguma vaikų sveikatos sutrikimų yra susiję su vitamino D trūkumu. „Dėl silpnų kaulų ir raumenų iškrypę vaikų stuburai, netaisyklinga laikysena, akių ligos, silpnas imunitetas, dažnos peršalimo ligos ir kvėpavimo takų infekcijos, virškinimo ir medžiagų apykaitos sutrikimai, endokrininės sistemos išsibalansavimas, net vaiko emocinės būklės svyravimai yra susiję su vitamino D trūkumu. Šiuos ryšius tyrinėja įvairių šalių mokslininkai, o mes norėjome jums aprašyti svarbiausius vitamino D aspektus.

Kas yra vitaminas D?

Vitaminas D – tai riebaluose tirpus vitaminas, kuris yra svarbus kalcio apykaitos procesuose. Šis vitaminas pasižymi labai nedideliu tarpu tarp minimalios ir maksimalios dozių, todėl jo galima labai nesunkiai perdozuoti ar sukelti nepakankamumą ir su juo susijusias ligas. Norint apsaugoti vaikus nuo šių, organizmui pavojingų būklių, svarbu vadovautis vitamino D skyrimo algoritmais.

Kodėl pastaruoju metu tiek daug kalbama apie vitaminą D ir jo stoką?

Hand holds a box of vitamin D3Vitaminas D organizme veikia kitaip nei dauguma vitaminų, kurie dalyvauja reguliuojant vieną ar kitą procesą. Vitamino D poveikis daug reikšmingesnis – jis reguliuoja pačius svarbiausius ląstelės gyvavimo procesus. Jo stygiaus pasekmė – dažnesnės ligos. Paprastai vitamino D stygius siejamas su kūdikių rachitu ir pagyvenusius žmones kamuojančia osteoporoze. Pastaraisiais metais įvairių šalių mokslininkai itin plačiai tyrinėja vitamino D sąsajas su daugeliu ligų. Nustatyta, kad vitamino D stygius didina riziką susirgti įvairių rūšių vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, inkstų, kepenų, autoimuninėmis ir kitomis ligomis. Dėl šių visų priežasčių daug kalbama būtent apie vitaminą D.

Kaip nustatoma vitamino D stoka?

Geriausias būdas sužinoti, ar organizme yra pakankamas vitamino D kiekis, – atlikti kraujo tyrimą, nelaukiant pirmųjų ligos simptomų. Kai jau išretėja kaulai, vitaminą D tirtis yra per vėlu.

Vienos laboratorijos atlieka vitamino D bendrąjį tyrimą. Tai yra tyrimą, kuris apima tiek vitamino D3, tiek vitamino D2 formas. O tas tyrimas, kuris nustato tik vitamino D3 koncentraciją, nematuoja vitamino D2 koncentracijos. Norint sužinoti vitamino D atsargas organizme, būtina atlikti bendrojo vitamino D 25 (OH) kraujo tyrimą, kuris išmatuoja abi formas. Atlikti vitamino D3 tyrimą yra klaida, nes tokiu atveju praleidžiamos vitamino D2 atsargos organizme ir tyrimas nėra informatyvus. Neatlikus bendrojo vitamino D tyrimo, nežinosime, kokios iš tikrųjų yra vitamino D atsargos organizme.

Vitamino D stokos pasekmės?

Kaip ir minėjome prieš tai, Vitamino D stygiaus pasekmė – dažnesnės ligos. Kalbant konkrečiai apie kūdikius ir vaikus, labai dažnas vaikų sveikatos sutrikimas – netaisyklinga laikysena ir iškrypęs stuburas. Tam, kad kaulai būtų tvirti ir skeleto raumenys tinkamai funkcionuotų, negrėstų rachitas, vaiko organizmas privalo gauti užtektinai vitamino D. Šis vitaminas svarbus kalcio apykaitai, o kalcis – reikalingas kaulams.

Medikų teigimu, išpopuliarėję kompiuteriniai žaidimai ir dažnas televizoriaus žiūrėjimas vargina vaikų regėjimą. Regos sutrikimų skaičius Lietuvoje išlieka gana didelis. Tyrinėdami vitamino D ir regos funkcijos sąsajas, mokslininkai nustatė, kad vitaminas D gerina natūralų regėjimo aštrumą bei stiprumą.

Kaulų sistemos pokyčiai rachito metu:

Kaulų sistema Požymių apibūdinimas Atsiradimo laikas
Galva Didžiojo momenėlio kraštų suminkštėjimas. Pakauškaulio, rečiau momenkaulio dalių suminkštėjimas (craniotabes).

Kaktos ir viršugalvio gumburai (kvadratinė galva).

Vėlus didžiojo momenėlio suaugimas.

Dažniau 3-6mėn.
Veidas Įdubusi viršunosė.

Gotiškas“ kietojo gomurio skliautas.

Vėlyvas ir netaisyklingas dantų prasikalimas.

Netaisyklingas dantų sukandimas.

6-18mėn.
Krūtinės ląsta Rachitiniai karoliai“.

Krūtinės ląstos deformacijos – „vištos krūtinė“, „batsiuvio krūtinė“, „varpo formos“.

Dažniau 3-6mėn.

Dažniau 6-12mėn.

Viršutinės galūnės Žąsto ir dilbio kaulų iškrypimas.

Rachitinės apyrankės“.

Perlai“.

Dažniau 6-12mėn.
Dubuo ir kojos Plokščias dubuo.

Kojų išlinkimas O arba X raidės forma, „anties eisena“.

Dažniau 9-18mėn.
Stuburas Dažniau kifozė „rachitinė kupra“ (apatinėje krūtinės slankstelių dalyje ir juosmens srityje), rečiau skoliozė (krūtinės sritis) ir lordozė (juosmens sritis) Dažniau 6-12mėn.

Vitamino D nauda augančiam organizmui?

Vitaminas D normalizuoja kalcio ir fosforo druskų pasisavinimą iš žarnyno, padeda joms kauptis kauluose. Tokiu būdu apsaugo nuo kaulų retėjimo – osteoporozės, rachito, svarbus raumenų funkcijai.

Vitamino D žala organizmui, jei vartojama per didelė kasdieninė dozė?

Mamytės puikiai žino, kad kūdikių vystymuisi vitaminas D yra tiesiog būtinas. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai kūdikiai yra nuodijami vitaminu D per didelėmis dozėmis, nes kai kurios mamytės neatlieka vaikučiams tyrimų ir lašina vitamino D lašiukus neatsakingai. Vartojant šį maisto papildą reikia kraujo tyrimą atlikti kas tris mėnesius. Deja, Lietuvoje reta mamytė taip kruopščiai kontroliuoja šio vitamino D koncentraciją kraujyje. Kai jau kūdikiai pradeda rimtai sirgti, atlikus kraujo tyrimą, konstatuojama – vitamino D perdozavimas.

Šio vitamino vartojimas dideliais kiekiais gali sukelti medžiagų skaidymo ir mitybos sutrikimus, virškinimo trakto sutrikimus, rečiau – vidurių užkietėjimą, vidurių pūtimą, pykinimą, pilvo skausmą ir viduriavimą.

vitamin-d-2Geriausi vitamino D šaltiniai

Ergokalciferolio (vitamino D2) randama augalinės kilmės maisto produktuose ­(tamsiai žalios spalvos daržovėse, brokoliuose, grybuose, avižose). Cholekalciferolis (vitaminas D3) yra gyvūninės kilmės. Daugiausia jo randama riebiose žuvyse (lašišos, kardžuvės, tunai), kiaušinių tryniuose, svieste, kepenyse, ikruose, piene. Pavyzdžiui, norint gauti rekomenduojamą vitamino D paros normą, reikėtų suvartoti 1 valgomąjį šaukštą menkių kepenėlių aliejaus, 85 g lašišos (neapdorotos termiškai), 250 g tuno, 10 kiaušinių arba net 2,5 kg fermentinio sūrio. Vidutinė Vakarų šalių dieta užtikrina mažiau nei 10 proc. vitamino D koncentracijos organizme, todėl dažnai išsivysto D trūkumas.

Vitamino D paros rekomendacijos

13054547_10154010607304892_123252096_o

Bendrojo vitamino D 25 (OH) koncentracijos kraujyje normos

Kritinis deficitas (didelis trūkumas) ≤ 10 ng/ml

Deficitas (trūkumas) < 20 ng/ml

Stoka (nepakankamumas) 21-29 ng/ml

Pakankamumas kiekis > 30 ng/ml

Toksiškumas (apsinuodijimas) > 150 ng/ml

 Informacijos šaltinis www.vitaminasd.lt

2 Komentarai

  • Eglė

    Taip, pastaruoju metu labai daug kalbama apie vit D stoką, bet, tiesą sakant, pasigendu žinių apie perviršį.
    Mes su savo kūdikiu trukome, kol išsiaiškinome ir gydytojai įrodėme, kad mūsų stebimi pasikeitimai vaiko elgesyje lašinant net ir profilaktinę dozę yra ne mūsų vaizduotės vaisius – kraujo tyrimas 3mėn kūdikiui ištyrus vit D (d3 ir d2) parodė didžiulį perviršį – 287,2ng/ml.
    Gydytoja net neprileido tos minties, nes “ką tie jauni tėvai pirmo vaiko sulaukę nusimano. Visiems REIKIA duoti ir taškas”.
    Mūsų situacija parodė, kad būna ir kitaip.
    Tad tėveliams linkiu tiesiog stebėti savo vaikučius ir pasitikėti nuojauta, kurią visad galima pasitikrinti tyrimais 😉

    vasario 13, 2018 at 8:49
    • Lina

      Musu sunui jau 1m8men. Nera gaves ne lasiuko sito vitamino.
      Tas gydytoju „visiems reikia“ ir dozes nustatymas „is akies“, mane siutina.
      Perdozavimu atveju vis daugeja. Kalciausi, aisku, tevai.

      vasario 17, 2018 at 9:03

RAŠYTI KOMENTARĄ