healthcare and medicine concept - ill girl child with thermometer in mouth, cup of hot tea and caring mother

VAIKAS KARŠČIUOJA. KĄ REIKIA APIE TAI ŽINOTI?

  • Kvėpavimo takų ligos (gerklės uždegimas, tonzilių uždegimas, bronchitas, bronchiolitas, plaučių uždegimas);
  • Šlapimo takų uždegimas;
  • Infekciniai gastroenteritai, enterokolitai (viduriavimas);
  • Dantų dygimas (retai temperatūra tokiu atveju didesnė nei 37.5°C).

Kada vertėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją ir/ar guldyti vaiką į ligoninę?

Kai tėveliai pastebi anksčiau nurodytus požymius, jau reikėtų sunerimti. Į ligoninę vaiką reikėtų vežti, jei yra savaitgalis arba po darbo valandų ir šeimos gydytojas negali priimti. Na, žinoma, jei vaiko būklė akivaizdžiai bloga, tai nebūtina laukti eilėje prie šeimos gydytojo kabineto, tada važiuokite tiesiai į priimamąjį.
Pas šeimos gydytoją taip pat nereikia lėkti iškart, vos tik vaikas sukarščiuoja, nes atvykus greičiausiai teks nusivilti, kadangi kraujo tyrimą daryti bus per anksti, o liga bus neparodžius savo tikrojo veido (ar ryškės kosulys, ar sloga, ar gerklės skausmas). Nuo karščiavimo pradžios turėtų praeiti bent 12 valandų, jog kraujo tyrimas būtų tikslesnis.

Kokia karščiavimo nauda? Kokia žala?

Nauda:
1. Tai reiškia, kad organizmas reaguoja į uždegiminį procesą ir “ginasi”;
2. Taip mes gauname informaciją apie sveikimą (temperatūra mažėja) ir būklės blogėjimą (temperatūra didėja);
3. Karščiuojant organizme neišgyvena ir žūsta bakterijos ir virusai.
Žala:
1. Sukeliamas diskomfortas, bloga savijauta;
2. Suintensyvėja organizme vykstantys procesai (medžiagų apykaita, kraujotaka, sunaudojama daugiau deguonies), greičiau pavargstama, išsenkama.

Žinutė nuo šeimos gydytojo:

Gyd. Rugilė Matelytė

Gyd. Rugilė Matelytė

Mums svarbu:
1. Kiek laiko serga vaikas (mes skaičiuojame paromis, tad jei susirgo vakar ryte, o pas gydytoją atvykote šiandien po pietų, tai sirgimas yra antra para);
2. Kaip veikia vaistai nuo karščiavimo (kokį vaistą davėte, po kiek laiko temperatūra vėl ėmė kilti, ar vaistai duoti pagal vaiko svorį – dažnai tėvai sako, kad vaistai nepadeda, o pasirodo, jog duota tiesiog per maža dozė);
3. Kokie dar yra požymiai pagal anksčiau paminėtus punktus.
Patarimai:
1. Keiskite vaistus nuo karščiavimo, jei vienas neduoda efekto. Pagrindiniai vaistai – paracetamolis ir ibuprofenas;
2. Dozuokite vaistus ne pagal vaiko amžių, o pagal svorį. Paracetamolis nemažina uždegimo. Dozuojamas 10-15mg/kg ne dažniau nei kas 4 valandas. Ibuprofenas mažina uždegimą, todėl galima jo duoti, pvz., jei yra ausies skausmas ir uždegimas. Dozuojamas 5-10mg/kg ne dažniau kaip kas 6 val.;
3. Jei patys nematote akivaizdžios karščiavimo priežasties (nekosti, neskauda gerklytės, patys bandot apžiūrėti ir neatrodo paraudusi, nėra kažkokių neaiškių bėrimų), važiuodami pas gydytoją, surinkite vaiko šlapimą – šlapimo tyrimui, taip išvengsite papildomos sumaišties, jei gydytojas lieps poliklinikoje mėginti išgauti tą mėginį;
4. Tėveliai, kurie veda vaiką pas gydytoją, turi žinoti kokius vaistukus davė vaikui, nes “tas sirupas nuo kosulio ir tos piliulės tokios nedideles”, tai informacijos jokios tikrai neduoda.

Puslapiai: 1 2

1 Komentaras

  • Ligoniukas

    Labai graži gydytoja :)

    kovo 3, 2016 at 20:45

RAŠYTI KOMENTARĄ