image.axd

SVEIKATA BE VAKCINACIJOS

Vis dažniau sąžiningi Vakarų gydytojai atkreipia dėmesį į prieštaravimus šiuolaikinėje medicinoje. Mėgina išsiaiškinti ir paaiškinti, pavyzdžiui, vakcinacijos klaidingumą. Vis labiau bręsta poreikis išsiaiškinti fundamentalius požiūrius į žmogaus sveikatą, remiantis paskutiniais medicinos pasiekimais.

2009 balandį mane pakvietė pasisakyti konferencijoje apie skiepus. Turėjau sakyti kalbą po žurnalistės Silvijos Simon ir biologo Mišelio Žoržė – dviejų geriausių Prancūzijos ekspertų šiuo klausimu. Iš jų ankstesnių pasisakymų man buvo aišku, kad pats geriausias variantas – laikytis nuo skiepų kuo toliau. Aš tiesiog nežinojau, ką dar galima padaryti, kad būtų garantuota gyvybė ir sveikata.

Kaip šiame klausime kompetetinga pediatrė, nutariau surengti konferenciją, pavadintą „Puiki neskiepytų vaikų sveikata“ kartu su savo draugais Silvija ir Mišeliu. Šis darbas vėliau peraugs į knygą, kurioje bus išanalizuoti įvairūs gyvybiškai svarbūs sprendimai, priimami šeimose, atsakančioms nuo vakcinacijų. Sprendimai palies tame tarpe gimdymus namuose, maitinimą krūtimi, paprastus gydymo metodus, gerą maistą, ramias gyvenimo sąlygas ir tikėjimą organizmo sugebėjimu pačiam išsigydyti.

Kaip pediatrė aš daug kalbėjausi su tėvais, kuriems norėjosi išsakyti savo baimes tiek dėl ligų, tiek dėl skiepų. Mes kartu surasdavome geriausius sprendimus jų vaikams. Kai kurie nusprendė nesiskiepyti apskritai. Kiti negalėjo atsikratyti ligų baimės, ypač stabligės. Šiais atvejais mes atidėdavome vakcinaciją kaip galima ilgesniam laikui.

Aš dirbau Šveicarijoje, kur įstatymiškai vakcinacija nėra privaloma, tėra tik didelis visuomeninis spaudimas tai daryti. Prancūzijoje, vos už kelių kilometrų nuo mano ofiso, tuo metu buvo keturi privalomi skiepai. Aš turiu pagrindo kalbėti apie puikią neskiepytų vaikų sveikatą, remdamasi asmenine gydymo praktika ir surinktais per daug metų pacientų atsiliepimais.

„Mano vaikas pradėjo kosėti iškart po vakcinacijos“

„Jam nuolat skauda ausis po skiepijimo“.

„Mano penkiolikmetė dukra niekad nesiskiepijo. Ji beveik niekad neserga. O jei sunegaluoja, tai ne ilgiau kaip porai dienų“.

„Kaimynų vaikas, kaip ir priklauso, pasiskiepijo. Jis nuolat serga ir vartoja antibiotikus“.

Tačiau to mažai, kad parašyčiau knygą. Kaip paaiškėjo, tokie stebėjimai atliekami visame pasaulyje. Sekite paskui mane, aplink planetą.

Europa

Anglijoje daktaras Maiklas Odenas parodė dviem savo tyrimais, kad vaikai, kurių neskiepijo nuo kokliušo, astma sirgo 5-6 kartus rečiau už vakcinuotus. Pirmame tyrime dalyvavo 450 vaikų iš Tarptautinės nekomercinės maitinimo krūtimi palaikymo organizacijos (La Leche League), antrame – 125 vaikų iš Šteinerio mokyklos.

Visoje Europoje grupė gydytojų, daugiausiai pediatrų, stebėjo 14 893 vaikus iš Šteinerio mokyklų Austrijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Švedijoje ir Šveicarijoje. Paaiškėjo, kad vaikai, gyvenantys antroposofinėje kultūroje, kur skiepų paprastai vengiama, turėjo žymiai geresnę sveikatą už vaikus iš kontrolinės grupės.

Vokietijoje vienas iš Europos tyrinėtojų, dirbęs Šteinerio mokyklose, rašė: „Rytinėje Berlyno dalyje iki Sienos griuvimo mes stebėjome mažiau alergijų negu vakaruose. Rytiečiai buvo skurdesni, artimesni gamtai ir mažiau skiepyti“. Pernelyg daug higienos – ne visada gerai.

Ispanijoje 1999 metais daktarai Chavjeras Uriartis ir Dž. Manuelis Marinas paskelbė tyrimą, kuriame dalyvavo 314 vaikų. Jų likimą straipsnio autoriai sekė nuo 1975 iki 2000 metų. Šie vaikai ypatingi tuo, kad dauguma jų gimė arba namuose, arba ligoninėje, bet natūraliu būdu, taip pat buvo ilgai maitinami krūtimi, neturėjo skiepų, nesikreipė į alopatinę mediciną ir buvo auklėjami holistinio požiūrio į sveikatą dvasia. Jie neturėjo rimtų ligų, labai retai patekdavo į ligonines (daugiausiai dėl traumų), tarp jų buvo tik 3,3% susirgusių astma, lyginant su 20% tarp įprastų gyventojų. Ir, suprantama, jie sutaupė daugybę pinigų.

JAV

Amerikoje dabar stebimas neįtikėtinas autizmo atvejų lygis – 1 iš 100. tuo tarpu neskiepyti gali pasigirti skaičiais, kurie sudaro šokiruojantį kontrastą su nacionaline statistika. Kadangi šis straipsnis adresuotas amerikiečiams, aš nesileisiu į smulkmenas. Dauguma jūsų susipažinę su žurnalisto Deno Olmstedo darbu, kuriame aprašytas neįtikėtinai menkas autizmo atvejų skaičius tarp neskiepytų amišių bendruomenės Pensilvanijoje ir Ohajuje atstovų.

Dar didesnį įspūdį kelia Čikagos klinika „Homefirst“, kurioje dirba grupė gydytojų, vadovaujamų Majerio Eizenšteino, medicinos ir teisės mokslų daktaro, sveikatos apsaugos magistro. Jų vaikams, kurių dauguma gimė namie ir nebuvo skiepyti, nepasitaikė nė vieno autizmo atvejo, o alergijos itin retos. 1985 metais aš išverčiau į prancūzų kalbą amerikiečio pediatro Roberto Mendelsono knygą „Kaip išauginti sveiką vaiką, nepaisant gydytojų“. Ir dabar regiu konkrečius rezultatus – puikiausia sveikata vaikų, kuriuos gydė Mendelsono mokiniai. Man patinka tokie sutapimai.

Australija

1942 metais Leslis Ovenas Beilis, Australijos natūralios sveikatos draugijos įkūrėjas, ėmė globoti 85 vaikus, kuriais negalėjo pasirūpinti jų motinos. Iš šių 85 vaikų nė vienas negavo jokių skiepų, nevartojo jokių vaistų, jiems nebuvo daryta jokių operacijų. Vienintelis susirgimas, kurį jie turėjo, tai vėjaraupiai pas 34 vaikus. Jiems buvo tučtuojau paskirtas lovos režimas, o vietoj vaistų gaudavo tik švarų vandenį ir šviežiai išspaustas vaisių sultis. Visi jie greitai pasveiko, be jokių komplikacijų. Šio atvejo tyrimo metu paaiškėjo, kad susirgę vaikai keitėsi pusryčiais mokykloje, savo sveiką maistą pakeisdami į visų vartojamą greitą maistą, dėl to netikėtas ligos protrūkis ir nenustebino.

Daugelis tų vaikų paveldėjo prastą sveikatą, kadangi jų motinos buvo nesveikos ir prastai maitinosi. Nežiūrint į tai ir į tą faktą, kad jų niekad nemaitino krūtimi ir jie neturėjo normalaus bendravimo su motina džiaugsmo, visi jie išaugo tvirtais, savarankiškais žmonėmis.

Naujoji Zelandija

Du tyrimai, atlikti Naujojoje Zelandijoje 1992 ir 1995 metais rodo, kad neskiepyti vaikai turi žymiai mažiau alergijų, mažiau otito (ausų uždegimo), tonzilito, peršalimo, epilepsijos ir dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sindromo atvejų.

Japonija

Įdomus laikotarpis Japonijoje buvo tarp 1975 ir 1980 metų, kai buvo priimtas sprendimas daryti pirmuosius skiepus, kai vaikas sulaukia dviejų metų, vietoje dviejų mėnesių. Taip daryta dėl to, kad buvo aptiktas ryšys tarp vakcinų ir netikėtos vaikų mirties sindromo. „Pediatrijoje“ buvo išspausdintas tyrimas, rodantis, kad nuo 1970 metų sausio iki 1975 įvyko 57 rimtos reakcijos į skiepus, įskaitant 37 mirtis. Nuo 1975 vasario iki 1981 rugpjūčio būta 8 rimtų reakcijų atvejai, iš jų 3 mirtys. Vaikų ir tėvų nelaimei, japoniškas vakcinacijos planas vėl buvo „normalizuotas“. Tyrimas aiškiai rokai stipresnė už dviejų mėnesių kūdikio. O kiek geriau jaustųsi tie vaikai, jei jų išvis nebūtų skiepiję?

Tokius pačius stebėjimus galime rasti „Alergijų ir klinikinės imunologijos žurnale“. Štai 11 531 septynmečio vaiko tyrimų rezultatas: iš skiepytų iki 2 mėnesių amžiaus buvo 13,8% astmatikų, iš skiepytų tarp 2 ir 4 mėnesių amžiaus – 10,3%, iš skiepytų vyresnių nei 4 mėnesių amžiaus – 5,9%. O kaip jaustųsi tie vaikai, jeigu jų išvis neskiepytų?

Kaip sąžininga ir dėmesinga pediatrė aš galiu padaryti tik vieną išvadą. Neskiepyti vaikai turi be abejonės daugiau šansų mėgautis puikia sveikata. Bet kokia vakcinacija tuos šansus tik mažina.

Autorė daktarė Fransuaza Bertu (Šveicarija)

Šaltinis http://seimairnamai.eu/

3 Komentarai

  • Zivile

    Turiu du berniukus vienam 10 metų kitam 2,5.Pimąjį skiepinau visais skiepais.Antrasis gavo tik pirmais metais.Vėliau nebeskiepinau ir nesiruošiu.Manau skiepai yra daugiau žalingi nei naudingi.Farmacininkų verslas ir vargšų vaikelių sargdinimas.

    gegužės 21, 2018 at 10:14
  • Mindaugas

    Ką čia dar vienas pievas rašot. Mano visi penki vaikai skiepyti, jau anūkų turiu, skiepyti. Nėra problemų. Nematau jokių konkrečių duomenų apie tyrimus. Kur šaltiniai, kur publikuoti, kur tyrimai nagrinėti, kieno patvirtinti. Taip, daryta konferencija, natūtalu, kad pagal jos temą suėjo motinos, kurios domisi šia tema, tai jos ir skundžiasi. Jamkit procentą nuo visų skiepytų, tada susives galai. O rašot legvatikiam.

    gegužės 21, 2018 at 20:20
  • mama

    Pirmąjį skiepinau vitaminu K. Po šio skiepo vaikui ištiko koma. Dozės kiekis buvo prilyginamas suaugusio dozės. Išsivystė diabetas, nors šeimoje nei vienoj ar kitoj giminėj niekas nesirgo nei seneliai nei proseneliai, o aiškina, kad paveldima. Kito vaiko neskiepinau visiškai, sveikas, protingas vaikas, o su pirmuoju bėdos bėdos ir bėdos…. tai va, brangūs tėveliai, pamąstykit, kiek veiksmingi šie skiepai, o jei kategoriškai pasiryžę skiepinti savo vaikus, tai nepamirškit ir patys to pasidaryti, nes jūsų vakcinų galiojimo laikas jau pasibaigęs ir privalot revakcinuotis, o jei ne, tai jūs savo vaikams esat virusų nešiotojai ir nuo jūsų belekada gali užsikrėsti visokiom ligom.. O jei nuoširdžiai, užteko atsiversti vakcinų sudėtį, pasiaiškinti kas per medžiagos į jas įeina ir to užteko, kuo farširuojam savo vaikus, to net nesuprasdami..

    spalio 4, 2018 at 7:42

Komentuoti: Mindaugas Atšaukti atsakymą