pexels-photo-117488

AR VAIKAI PATIRIA STRESĄ?

Stresas, nerimas ir įtampa nėra tik suaugusių žmonių problema. Nors tėvai dažnai linkę galvoti, kad jų vaikai problemų neturi ir nėra ko jiems stresuoti. Tačiau vaikai tikrai dažnai patiria stresą. Kokie požymiai rodo, jog vaikai stresuoja, kokios situacijos dažniausiai iššaukia stresą, kaip padėti mažyliui, apie visa tai šiandien mums pasakoja psichologė Gintarė Jurkevičienė.

Ar stresas nėra tik suaugusiems būdinga problema?

Stresas, nerimas ir įtampa nėra tik suaugusių žmonių problema. Nors tėvai dažnai linkę galvoti, kad jų vaikai problemų neturi ir nėra ko jiems stresuoti. Įsitempę, nerimaujantys tėvai savo emocijas perduoda vaikams. Dar kiekvienas vaiko raidos etapas kelia tam tikrus iššūkius, kuriuos turi įveikti vaikas. Be to, šiuolaikiniai tėvai iš savo vaikų reikalauja labai daug, kas ir padidina vaikų nerimo lygį.

Kokio amžiaus ir kokiose situacijose vaikai dažniausiai patiria stresą?

Vaikai stresui yra mažiau atsparūs nei suaugę žmonės. Jų turima gyvenimiška patirtis ir problemų sprendimo įgūdžiai nėra pakankami susidoroti su dideliu ar užsitęsusiu stresu. Stresas yra bet koks gyvenimiškas įvykis, kuris žmogaus suprantas kaip grėsmingas, o vaikui grėsmingas gali atrodyti bet koks gyvenimo pasikeitimas, pvz.: išsikraustymas į naują butą, nakvynė pas senelius be mamos, baldų namuose perstumdymas. Vieni vaikai yra labiau atsparūs stresui, o kiti mažiau.

Kokie požymiai rodo, kad vaikas patiria stresą?

Pasikeitęs vaiko elgesys, pvz.: aktyvus vaikas tampa vangus, linksmas vaikas pradeda dažnai verkšlenti; gali pasireikšti pykčio priepuoliai, nenoras daryti įprastus dalykus, baimė atsiskirti nuo mamos ar tėčio. Dažnai vaikų patiriamą stresą išduoda fiziniai simptomai: be priežasties užkylanti temperatūra, pilvo ar galvos skausmai, sutrikęs virškinimas, miegojimas ir valgymas. Daugiau streso patiriantys vaikai dažniau serga.

pexels-photo

Tikriausiai pirmas didelis stresas vaikams yra atsiskyrimas nuo mamos, kai tenka keliauti į darželį? Kokio amžiaus vaikams geriausia jį pradėti lankyti ir kaip padėti savo mažyliui?

Psichologai rekomenduoja vaiką į darželį išleisti ne anksčiau trejų metų, nes iš tiesų vaikui išėjimas į darželį yra nemenkas iššūkis, o padėti tėvai vaikui priprasti darželyje gali keliais būdais: patys būdami tvirti dėl savo apsisprendimo vaiką leisti į ugdymo įstaigą; nerodyti vaikui savo nerimo; papasakoti kaip viskas vyks vaikui ir kada ateisite jo pasiimti; jei yra galimybė su vaiku, dar prieš pradedant lankyti darželį, pasivaikščioti po darželio teritoriją; nepalikti vaiko grupėje neatsisveikinus su juo; pirmas dienas vaiką palikti tik kelioms valandoms ar pusei dienos; per ilgai neužsibūti su vaiku grupėje, nes vaikui atsisveikinimo procesas yra skausmingas; visada sutartu laiku ateikite pasiimti vaiko.

Ar pradėję lankyti mokyklą vaikai taip pat patiria stresą? Kaip padėti mokyklinukui? O gal tokio amžiaus vaikai jau pakankamai brandūs patys tvarkytis su stresu?

Pradėti lankyti mokyklą vaikui taip pat yra stresas, gal kiek mažesnis nei išeiti į daželį bet visgi stresas. Juk ir suaugusiam žmogui sunku būna išeiti į naują darbą, nes naujas kolektyvas, vadovas, nauji reikalavimai. Vaikai yra skirtingi ir vieni į mokyklą iškeliauja visiškai brandūs mokytis ir susidoroti su mokyklinėmis problemomis, o kitiems reikia daugiau tėvų pagalbos. Padėti galite papasakodami apie tai kas vyks mokykloje, pasidalindami savo prisiminimais apie pirmąsias mokslo dienas. Svarbiausia negąsdinti vaiko, kad baigėsi jo katino dienos ir nespausti iškart siekti kuo aukštesnių rezultatų.

Jei tėvams tenka skirtis,  kaip tai daryti kuo neskausmingiau vaikams? Gal iki tam tikro amžiaus verčiau pagyventi vien dėl vaikų, kol jie taps brandesni ir lengviau išgyvens šį išbandymą?

Gyvenimas kartu tik dėl vaikų yra blogas sprendimas. Dažniausiai jis maskuoja pačių tėvų baimes gyventi atskirai, o vaikui yra žalingas. Vaikai nėra kvaili, jie puikiai jaučia namuose tvyrančią atmosferą ir santykius tarp tėvų. Geriau laimingi, bet atskirai gyvenantys tėvai, nei kartu, bet nuolatinėje įtampoje. Priėmus sprendimą skirtis, atsižvelgiant į vaiko amžių, reikia jam paaiškinti apie jo laukiančius pokyčius. Svarbu pasakyti, kad abu tėvai ir toliau jį myli, kad jis galės bendrauti su abiem tėvais. Vaikas negali tapti tėvų įkaitu skyrybų dramoje, negalima vaikui girdint blogai kalbėti apie sutuoktinį, nuteikinėti vaiką prie buvusį sutuoktinį ar mėginti papirkti vaiką pramogomis ar žaislais.

Ar reikia vaikus mokyti atsparumo stresui ar streso valdymo gudrybių, kurios rekomenduojamos stresą patiriantiems suaugusiems? Gal yra specialių patarimų vaikams?

Skirtingai nei suaugusiems žmonėms neužtenka vaikus tik išmokyti technikų, padedančių įveikti stresą. Dar reikia mokyti ir problemų sprendimo įgūdžių, o jei vaikas yra nepajėgus susitvarkyti su sunkumais (dėl amžiaus ar kt.) reikia keisti vaiko gyvenimą taip, kad jis nebepatirtų ilgalaikio streso (pvz.: nutraukti darželio lankymą). Jei vaikai nepatiria ilgalaikio streso ar didelių krizių, jie moka patys greitai atsipalaiduoti, panirti į savo vaikišką fantazijų ir žaidimų pasaulį, bet jei vaikas išgyvena užsitęsusį ilgalaikį stresą verta jį pamokinti atsipalaidavimo metodų arba į vaiko dienotvarkę įtraukti atpalaiduojančios veiklos: piešimą, maudymąsi ar žaidimą vandeniu ir kt. Taip pat vaikus raminamai veikia aiški ir pastovi dienotvarkė, ritualų turėjimas bei ramūs tėvai šalia. Yra is specialių relaksacijų, padedančių sumažinti vaikų nerimą, pvz.: galima paprašyti vaiko iš pradžių pažygiuoti po kambarį kaip kareiviui arba robotui, o tada sudribti ant kėdės kaip skudurinei Onutei arba iš pradžių ant grindų susisukti į kamuoliuką, kaip daro išgąsdintas ežiukas, o tada įsitiesti ir pasirąžyti visu kūnu kaip tai daro katės. Šiuos pratimus bent pradžioje reikėtų daryti kartu su vaiku.

Kada dėl vaikų streso reikėtų kreiptis į specialistą?

Ilgalaikis stresas yra kenksmingas vaikui, todėl jeigu vaikas išgyvena pokyčius savo gyvenime reikia atidžiau jį stebėti. Jei be fizinių priežasčių sutrinka vaiko miegas, valgymas, nuotaika, atsiranda nepaaiškinami pilvo ar galvos skausmai, reikėtų kreiptis į specialistą. Juk retas vaikas pasako, kad man neramu, man baisu, dažniausiai vaikui stresas pasireiškia per fizinius simptomus, aiškiausiai tai matome, kai pradėjęs lankyti darželį vaikas, pradeda ir dažniau sirgti.

Autorė psichologė Gintarė Jurkevičienė

http://www.kaunepsichologas.lt

Publikuota žurnale „Prie kavos“.

 

RAŠYTI KOMENTARĄ