pexels-photo-236164

PIRMOS DIENOS DARŽELYJE

Šiandien pirmą kartą į darželį! Dažna mama su jauduliu laukia šios dienos. Ruošiasi, skaito, klausinėja kitų mamų forumuose ar lauke žaidžiant su vaiku, pasakoja jam, kaip viskas bus, koks jis/ji jau didelis ir, kad mamytei laikas į darbelį, bet atėjus TAI dienai ir pamačius pirmas savo brangiausio turto ašaras (kurios yra labai dažnos paliekant vaikutį darželyje vieną), visos teorijos, visi numatyti scenarijai dažnai tik ir lieka gerais norais. Pabuvus kartu darželyje, susipažinus su auklėtojomis ir nutarus JAU palikti, pamačius patemptą vaikučio lūpą viskas pasidaro nebe taip aišku, sąžinės griaužimas, kad gal dar metams atidėti grįžimą į darbą, o gal apsisukti ir dar pabūti kartu ima suktis greičiausiai kiekvienos mamos galvoje. Apie svarbiausius dalykus pirmosiomis dienomis darželyje, mums pasakoja „Vaikų ir jaunimo visapusiško lavinimo centro“ įkūrėja Joana Gudžiūnienė.

Mūsų įstaiga jau trečius metus priima pačius mažiausius Jonavos, o šiemet jau ir Kauno, vaikučius į priežiūros grupę, vadinamą „ruošiuosi darželiui“. Šį rudenį vėl viskas kartojasi: mamų klausimai ir jaudulys, diskusijos apie vienas ar kitas teorijas „tai kuriame amžiuje jie lengviausiai pasilieka be mamos“, kiek laiko man būti kartu, ar nepradės sirgti, ar čia jo niekas neskriaus ir pan… Ir vėl nuoširdžiai kalbamės, mokome mamas išlikti ramiomis, juk jos jau pasitikėjo mumis, ateidamos čia.

Kalbėtis  su mamomis reikia išties daug. Ypač kam tai pirmas vaikutis ir pirma patirtis atsiskirti ir dalį dienos praleisti atskirai.

Mūsų centro darbuotoja, psichologė Agnė sako, jog jei jau mama pasiryžta leisti vaiką į darželį, pirmiausia, ji turėtų vaiką tam paruošti, o taip pat, kas svarbiausia, pati tam nusiteikti. Likimas su vaiku darželyje kelis mėnesius, nėra vaiko pratinimas. Prieš darželį mama vaiką turėtų pratinti palikti su vaikui pažįstamais žmonėmis, kad tiek vaikas, tiek mama pratintųsi prie atsiskyrimo. Darželyje vaikas bus apsuptas kitų vaikų, auklėtojų, tad, mamos nuolatinis pasilikimas gali net pakenkti tiek pačiam vaikui, tiek šalia esantiems. Juk kitiems vaikams ta mama yra dar vienas nepažįstamas žmogus, prie kurio įprasti jiems taip pat reikia laiko. Be to, kiti vaikai gali dažniau pasigesti savo mamų, matydami, kad jų draugo mama šalia. Žinoma, keletą dienų po kelias valandas mama turėtų pabūti su vaiku darželio aplinkoje (nebūtinai grupėje), kad vaikas įprastų prie aplinkos, jaustųsi joje saugiau. Atvesdama vaiką į grupę mama pirmas dienas gali pasilikti su vaiku valandai, dviem, į pabaigą savaitės galima vaiką palikti kelioms valandoms. Antrą savaitę galima su vaiku pabūti trumpai, o tada atsisveikinti, į pabaigą antros savaitės galima pamėginti palikti pusei dienos. Pirmąjį mėnesį vaikus patariama pasiimti iki pietų.

Kaip atsisveikinti?

pexels-photo-235554Labai svarbu ir tikrai reikia nepamiršti, kad vaikai jaučia mamos abejones, nerimą, baimes, tad mama palikimui turi nusiteikti pati, tada ir vaikas jausis saugiau. Jei adaptacija užtrunka ilgiau nei porą mėnesių, galbūt vaikas dar nėra pasirengęs lankyti darželį.

Šaltesnių nervų, kaip mes juokaudamas sakome, ryžtingiau elgiasi su vaiku. Bučkis, bučkis, myliu, myliu, išeinu trumpam, greitai grįšiu ir drąsiai uždaro duris. Vaikas, kad ir verkia, tačiau žymiai lengviau adaptuojasi, kai mama atsisveikina, palieką jį auklėtojai nei mamai „pabėgus“, kai jis nemato „abra-kadabra“ principu. Juk tikrai sunku suprasti, kur dingo tavo mama?!

Kiek teorijų būtų perskaičiusi mama, kiekvienu atveju tiek ji, tiek tėtis turėtų stebėti savo vaiką, nes visi šie ar kiti viešoje erdvėje esantys patarimai yra tik rekomendacinio pobūdžio, juk kiekvienas vaikas yra individualus, tad ir pratinti tėvai turėtų atsižvelgdami į vaiką.

Žinoma, nutinka ir kuriozinių situacijų, kad vaikutis vos pamatęs naujus žaislus, linksmą auklytę parodo mamai ate tą pačią akimirką, tačiau ir tada mamai kirminas griaužia gerklę su klausimu: „tai ką aš jam/jai nieko nereiškiu, kad va taip greitai mane išmainė…“ Tačiau taip dažniausiai elgiasi ilgą laiką su kitais vaikais nuo mažumės socializavęsi ir užsiėmimus lankę mažyliai, taip pat tie, kurie dažniau net ir nakčiai pasilikdavo su seneliais, o mamą ir tėtį išleisdavo remantiškam savaitgaliui. Mažyliai, turintys viyesnį brolį ar sesutę.

Pasakoti būtų galima daug, bet svarbiausia, turbūt, yra mamos pasitikėjimas įstaiga, į kurią ji atvedė savo mažylį, vidinė ramybė, kad viskas bus gerai, kalbėjimasis su vaiku, kokių stebuklų ir smagių dalykų jis patirs, kol mamytė darbuosis, vykstant namo kalbėtis apie teigiamus dalykus ir džiaugtis, kad jis/ji yra toks didelis ir savarankiškas bei džiaugtis puikiai praėjusia diena!

Mūsų priežiūros grupės psichologė Agnė Seredienė dažnai kalba su tėveliais, o taip PAT ir kolektyvo nariais, kaip svarbu yra kiekvienai šeimai stebėti savo mažylį, kuris žengia pirmus žingsnius link savarankiško gyvenimo, t.y. pasilikdamas kolektyve vienas.

Kokios vaiko emocijos adaptacijos periodu yra normalu, o į ką jau reikėtų atkreipti dėmesį?

Kaip sako Agnė, pirmiausia, visiškai normalu, jei vaikas adaptacijos periodu išgyvens intensyvesnes emocijas, kad jas išreikš kartais kiek kitokiais būdais, nei iki šiol. Labai sunku bendrai kalbėti apie visus vaikus, nes kiekvienas yra individualus ir patys tėvai stebėdami savo vaiką, jo emocijas gali pasakyti, kas jų vaikui įprasta ir kokie elgesio būdai yra nauji.

crayons-coloring-book-coloring-book-159579Prieš darželį vaikas gali būti nerimastingas, irzlus, ypatingai tada, kai mes, tėvai, skubame susiruošti patys, suruošti vaiką, kai tampame patys dirglūs, jei kažko nespėjame ar pan… Prieš darželį, reikėtų pasistengti bent penkias minutes skirti trumpam pokalbiui su vaiku, nuteikti vaiką puikiai dienai jame, galbūt net įvardinti, ką šiandien darželyje vaikas veiks įdomaus, jei tai žinome. Atvežus į darželį, rekomenduojama skirti laiko atsisveikinimo su vaiku ritualui, kuris suteikia vaikui saugumo. Normalu, jei adaptacijos periodu vaikas nenorės paleisti artimųjų, normalu tikėtis ašarų. Būna vaikų, kurie iš pradžių labai lengvai paleidžia artimuosius, nes juos sudomina nauja aplinka, nauji žaislai ir pan., bet paskui dažnai vistiek ateina jautresnis periodas.

Neskubinkite vaiko, leiskite jam po truputį paleisti jus ir susikurti artimą ryšį su naujais žmonėmis. Viskam reikia laiko, vieniems vaikams daugiau, kitiems mažiau. Tėvams uždarius darželio duris, labai normalu yra vaiko ašaros. Svarbu kiek laiko tai tęsiasi ir, jei užtrunka, reikėtų susimąstyti ar vaikas tikrai tinkamai pasiruošęs darželiui. Pasiimant vaiką taip pat galimos įvairios emocijos, ypač adaptacijos periodu. Vaikas gali tiek labai apsidžiaugti, pamatęs artimą žmogų ,tačiau gali ir pradėti verkti, pykti, tai taip pat normalu. Yra sakoma, kad šalia artimo žmogaus, vaikas jau gali saugiai reikšti visas emocijas, tad nereikėtų nustebti jų sulaukus. Gali būti, jog vaikas nenorės eiti namo, norės pasilikti darželyje – tai taip pat normalu. Tačiau dažnai mamos įsižeidžia ar labai nustemba, kodėl ryte verkęs vaikas, pamatęs mamą nenori su ja eiti. Manau, mamos turėtų dėl to džiaugtis, kad vaikui darželis teikia gerų emocijų ir vaikas nori jame pasilikti. Tada mamoms reikėtų stengtis nepriimti to asmeniškai, o tiesiog pasidžiaugti kartu su vaiku.

Ko gero, svarbiausia yra stebėti savo vaiką, nuolat bendradarbiauti su tais, kurių globai paliekate vaiką, kasdien pasiteirauti kaip vaikui sekėsi, kartu spręsti iškilusius sunkumus, tada ir vaikui bus lengviau prisitaikyti naujoje aplinkoje.

Autorė „Vaikų ir jaunimo visapusiško lavinimo centro“ įkūrėja Joana Gudžiūnienė

RAŠYTI KOMENTARĄ