HE_frozen-berries-thinkstock_s4x3_lg

DŽIOVINTI AR ŠALDYTI?

Sveikas maistas visada siejasi su šviežiomis daržovėmis, vaisiais ar žalumynais. Sezono metu visada galima užsiauginti, nusipirkti pas ūkininkus ar iš bėdos parduotuvėje. Ne sezono metu maistas ant mūsų stalo patenka nukeliavęs tūkstančius kilometrų, praradęs savo maistinę vertę ir apdorotas ne pačiais geriausiais žmonijos išradimais.

Alternatyva – pasiruošti atsargas, todėl visi dažniausiai krauname pilnus ir didelius šaldiklius daržovių (brokolių, kalafiorų, šparaginių pupelių ir t.t.) ir uogų (braškių, aviečių, mėlynių, serbentų ir gervuogių) bei papildomai prisidžioviname pilną spintelę visokio gėrio (obuolių, kriaušių, slyvų, pomidorų ir t.t.). Konservavimas kažkaip visai negundo, o kaip su džiovinimu ar šaldymu? Kuris būdas pranašesnis? Šiek tiek teorijos ir asmeninės patirties.

Šaldymas

Šaldant prarandama mažai maistinių medžiagų. Esminiai nuostoliai susidaro blanširavimo metu (nuplikymas verdančiu vandeniu ar garais, siekiant išlaikyti spalvą) – prarandami karščiui neatsparūs vitaminai, pvz., B1 ar C. Jei visgi blanširuosite, geriau blanširuoti garais – taip prarasite mažiau maistinių medžiagų.

Kadangi vitaminas C prarandamas ir sąlyčio su oru metu, kuo ilgiau šaldysime, tuo daugiau prarasime, todėl kuo šaltesnis šaldiklis ir kuo mažiau šaldomo maisto, tuo geriau. Vidutiniškai vitamino C prarandama apie 50%. Palyginimui – šviežios daržovės praranda 10-75% vitamino C po savaitės laikymo.

frozen-vegetablesUžšaldžius maistas tinkamas naudoti apie metus

Nors populiariausia šaldymo tara yra plastikinė, plastikas nėra pati sveikiausia medžiaga, todėl galima šaldyti ir stiklainiuose. Tik reikia nepamiršti palikti laisvos vietos stiklainyje, jei šaldote skysčius, kad jis nesutrūktų.

Atšildymui geriausiai tinka šaldytuvas arba šaltas vanduo. Taip atšildant mažėja bakterijų augimo rizika. Nors tam tikro šaldyto maisto, pvz. daržovių, galima ir neatšildyti – dedam tiesiai į puodą ar keptuvę ir gaminam.

Puslapiai: 1 2

RAŠYTI KOMENTARĄ