pregnant-woman-skin-cancer

ŽALI VANDENYS. MEKONIJUS

Vis daugiau ir daugiau kyla diskusijų ir kalbų apie žalius vandenis, mekonijų. Mamytės baiminasi, jog vaisiaus pernešiojimas gali paskatinti jų atsiradimą, o tuo pačiu sukelti ir nepageidaujamą bei neigiamą poveikį. Ar iš tiesų žali vandenys tokie pavojingi, ar jų tikrai reikia bijoti, kaip apsisaugoti ir ką daryti, jei jau taip atsitiko, konsultuoja akušerė Agnė Škudienė ir pateikiame informaciją iš autorės Dr Rachel Reed straipsnio.

Keletas faktų apie mekonijų:

Mekonijus (pirmosios naujagimio išmatos) yra vandens (70–80 proc.) ir daugelio kitų įdomių ingredientų (vaisiaus vandenų, žarnyno epitelio ląstelių, vaisiaus gyvaplaukių) mišinys. Maždaug 15–20 proc. kūdikių gimsta su mekonijumi užterštais vaisiaus vandenimis, įvardinamais „žali“ vandenys.

Teoriškai yra trys priežastys, dėl kurių kūdikis gali pasituštinti dar būdamas įsčiose:

  • Dėl to, kad virškinimo sistema jau yra visiškai subrendusi ir žarnynas pradeda veikti. Tai dažniausia priežastis, ir 30–40 proc. po nustatyto termino gimstančių kūdikių bus pasituštinę.
  • Dėl galvos arba virkštelės spaudimo (gimdymo metu), pavyzdžiui, įvykus nervo klajoklio sužadintam žarnyno spazmui – tai tas pats refleksas, kuris sukelia nereguliarų širdies ritmą ir deceleraciją (širdies ritmo sulėtėjimą). Tai yra normali fiziologinė reakcija, nesukelianti pavojaus kūdikiui.
  • Pavojinga kūdikiui situacija, sukelianti hipoksiją (deguonies badą). Kol kas nėra iki galo aišku, kaip mekonijumi užteršti vaisiaus vandenys susiję su pavojumi kūdikiui. Teoriškai dėl žarnyno išemijos (kraujotakos sumažėjimo) atsipalaiduoja išangės sfinkterio raumuo ir sustiprėja virškinamojo trakto peristaltika. To rezultatas – mekonijaus paleidimas. Tačiau ne visada, kai kūdikiui gresia pavojus, pasirodo mekonijus, kaip ir ne visada pasirodžius mekonijui kūdikiui gresia pavojus.

Newborn-baby-in-hospital-007Vien tik mekonijaus buvimas negali būti vertinamas kaip pavojaus kūdikiui ženklas: „… Vien kūdikio pasituštinimas, kai nėra kitų pavojaus kūdikiui ženklų, nerodo, kad kūdikiui gresia hipoksija.“Nenormalus širdies ritmas yra geresnis pavojaus vaisiui pranašas. O nenormalus širdies ritmas kartu su mekonijumi gali būti dar tikslesnė indikacija, kad kūdikis patiria sunkumus. Taip pat su komplikacijomis labiau turėtų būti siejamas tirštas, o ne skystas mekonijus.
Nepaisant to, kūdikiai, apie kuriuos sužinoma, kad jie pasituštino (bet kokia forma) dar būdami įsčiose, net jei nėra jokių kitų grėsmę rodančių ženklų ar rizikos veiksnių, vis tiek bus laikomi esančiais neišvengiamame pavojuje. Spėju, kad taip yra todėl, jog anksčiau pavojaus ženklų nerodžiusiam kūdikiui patiriant hipoksiją gimdymo metu gali įvykti visus bauginantis užspringimo mekonijumi sindromas (AMS).

Tai kodėl kūdikis  pradeda ryti įsčių turinį?

Akušerė A. Škudienė pasakoja, jog jau devintą nėštumo savaitę vaisius pradeda gerti aplink esančius vaisiaus vandenis, taip vystydamas rijimo refleksą. III trimestro metu vaisius per 1 valandą išgeria 15–40 ml vandenų. Tai yra visiškai normalu ir nepavojinga, nes vaisiaus vandenys yra sterilūs, be to – nuolat gaminasi ir atsinaujina.

Kodėl pasituštinimas mekonijumi prieš gimimą gali būti pavojingas ir kaip?

Kadangi vaisius nuolat geria sterilius vandenis, nenustoja jų gerti ir tada, kai pasituština, pasakoja akušerė. Pasituštinimas pavojingas ne todėl, kad vaikas ryja vaisiaus vandenis, o todėl, kad dar būdamas įsčiose jis imituoja kvėpavimo judesius. Mekonijus žarnyne (nuryjamas) nesukelia pavojaus – pavojingas yra kartu su vandenimis įkvėptas mekonijus. Tokiu atveju stipriai padidėja rizika, kad mekonijumi suterštų vandenų gali patekti ne tik į skrandį, bet ir į plaučius. Įkvėpti mekonijaus, vaisius gali tiek prieš prasidedant gimdymui, tiek bet kuriuo gimdymo laikotarpiu. Mekonijus, patekęs į naujagimio kvėpavimo takus, gali sukelti aspiracijos (užspringimo) mekonijumi sindromą (AMS), kuris susideda iš kelių dalių:

  • Kvėpavimo takų užsikimšimo;
  • Plaučių surfaktanto kiekio sumažėjimo (surfaktantas padeda plaučiams būti oringiems);
  • Cheminio pneumonito (plaučių pažeidimo dėl tulžies druskų ir fermentų, esančių mekonijuje, poveikio);
  • Plautinės hipertenzijos (padidėjusio kraujo spaudimo plaučiuose).

Tik iki 10 proc. atvejų, kai vaisiaus vandenys žali, pasireiškia aspiracijos mekonijaus sindromu. Beveik visiems naujagimiams, kuriems atsirado AMS, plaučių funkcija visiškai atsinaujina ir kūdikiai pasveiksta. Retais atvejais AMS gali sukelti neurologinių pažeidimų, kuriuos lemia patirtas deguonies stygius.

Ar visada pasituštinimas mekonijumi prieš gimimą reiškia riziką?

Mekonijaus vaisiaus vandenyse būna 15–20 proc. gimdymo atvejų, kai naujagimis gimsta 37–42 nėštumo savaitę. Jei gimdymas yra priešlaikinis (anksčiau nei 37 nėštumo savaitę), mekonijus į vaisiaus vandenis patenka ypač retai. Nepriklausomai nuo mekonijaus patekimo į vaisiaus vandenis priežasties, ruošiamasi, kad gimusio naujagimio būklė gali būti blogesnė. Tačiau dažniausiai gimdymas vyksta normaliai ir gimsta sveikas naujagimis.

Gimdymo metu svarbu tinkamai stebėti vaisiaus būklę, tinkamai ir laiku užbaigti nėštumą ir gimdymą (cezario pjūvio operacija ne visada padeda išvengti AMS, nes vaisius gali įkvėpti mekonijaus iki sąrėmių pradžios).

Kaip išvengti žalių vandenų?

Nėra specifinių priemonių, ką nėščioji turėtų daryti, kad vaisius gimdoje nepasituštintų. Šiek tiek mekonijaus gali išsiskirti dėl fiziologinės vaisiaus žarnyno brandos nėštumo pabaigoje, tačiau tai nėra laikoma sutrikimu. Mekonijaus patekimo į vaisiaus vandenis priežastis ne visada aiški.

Kokių priemonių reikia griebtis, jei vis gi pasirodė žali vandenys?

Pirmiausia, pasistengti nepulti į paniką, nes kaip ir minėjau, tik iki 10 proc. atvejų, kai vaisiaus vandenys žali, gali sukelti komplikacijų. Įvertinkite vandenų spalvą (žalsvi, žali, žaliai rudi ar net žaliai juodi) ir konsistenciją (skysti, homogeniški, su neištirpusio mekonijaus gabalėliais, tiršti, „žirnių sriubos“ konsistencijos). Žalsvi vandenys be plaukionačių mekonijaus gabaliukų yra mažai pavojingi. Pavojų kelia žali vandenys su plaukiojančiais „tirščiais“. Būtent „tirščių“ patekimas į kvėpavimo takus yra pavojingas. Tai pamatę skubiai važiuokite į artimiausią gimdymo skyrių, kur bus įvertinama ir nuolat sekama vaisiaus būklė. Jei nutekėjus žaliems vaisiaus vandenims nėra, kas Jus nuvežtų į ligoninę, drąsiai skambinkite 112 ir kvieskite greitąją pagalbą, sako A. Škudienė.

Pasiūlymai

Kiekvienas kūdikis nusipelno kiek įmanoma mažiau įtempto gimimo. Ir dar svarbiau, kad galimybė gimti ramiai būtų suteikta kūdikiui, kuris pasituštino į vaisiaus vandenis. Tokiam kūdikiui ypatingai svarbu nepatirti deguonies stygiaus ir hipoksijos gimdymo metu, nes tai gali sukelti AMS. Todėl žemiau išvardyti pasiūlymai galioja visiems gimdymams. Įskaitant ir gimdymą su žaliais vaisiaus vandenimis.

  • Vengti amniotomijos (vandenų nuleidimo). Jei vaisiaus vandenys yra užteršti mekonijumi – kad tai liktų nežinoma iki vaisiaus vandenų plėvė plyš spontaniškai (tikintis, kad tai įvyks, kai gimdymas jau artės prie pabaigos). Tokiu atveju, jei mekonijaus ir yra – jis išliks smarkiai atskiestas, o vaisiaus vandenys apsaugos kūdikį nuo sąrėmių metu patiriamo spaudimo.
  • Pasirūpinti, kad gimdyvė žinotų, jog mekonijus vaisiaus vandenyse tėra vienas iš gimdymo scenarijų, ir visai nebūtinai tai rodo gresiančias komplikacijas.
  • Sukurti jaukią ir atpalaiduojančią gimdymo aplinką.
  • Vengti bet kokių intervencijų, kurios gali sukelti pavojų ir deguonies stygių kūdikiui (amniotomija, skatinimas oksitocinu, nurodinėjimas stangų metu).
  • Jei mekonijus tirštas, galima siūlyti nuolat klausyti vaisiaus širdies tonų. Taip pat elgtis reikėtų ir tuomet, jei mekonijus skystas, bet yra kitų rizikos veiksnių (pavyzdžiui, priešlaikinis gimdymas).
  • Kad būtų sudarytos palankios sąlygos savaiminiam kvėpavimo takų išsivalymui, leisti iš lėto užgimti kūdikio galvutei tokioje gimdyvės pozoje, kuri padėtų skysčiams nubėgti (t. y. nelaikyti moters paguldytos ant nugaros). Užgimus galvytei netraukti kūdikio laukan, kad belaukiant kitos stangos kūdikio kvėpavimo takai turėtų galimybę išsivalyti.
  • Kūdikiui gimus virkštelė turi būti palikta neužspausta ir nenukirpta, kol nustos pulsuoti, kad naujagimio perėjimas į savarankišką kvėpavimą būtų kuo sklandesnis.
  • Vos užgimus kūdikį netrukus paguldyti prie motinos ir palikti sąlytyje su motinos oda.
  • Padrąsinti motiną kreiptis pagalbos, jei tik kiltų mažiausias nerimas dėl kūdikio per 24 val. po gimdymo (pvz., jei naujagimis atrodys karštas ar jam kvėpuojant bus girdimas neįprastas garsas).

www.informuotaspasirinkimas.lt

RAŠYTI KOMENTARĄ