22780136_2001912810051687_5557415790780491808_n

DEIMANTĖS DIENORAŠTIS: Kraštutinumai arba 100 taisyklių kaip būti GERA MAMA

Kraštutinumai arba 100 taisyklių kaip būti GERA MAMA

Prieš keletą dienų vienoje grupėje pamačiau nuotrauką ir citatą iš vieno gerai žinomo žurnalo apie vaikus. Ir niekaip ji man nekrenta iš galvos. Joje buvo rašoma apie tai, kad motina, kuri nusprendžia atjunkyti vaiką (dėl to, kad pavargo, mažylis priauga per mažai svorio, ar pati turi grįžti į darbą ir panašiai), yra tiesiog nepasiruošusi motinystei. Nes tikra mama supranta, kad motinystė yra auka ir turi būti besąlygiškai pasiruošusi aukotis.

Ilgai kvėpavau, bandžiau permąstyti šiuos pasisakymus ir nesprogti. Bet nebegaliu. Koks žurnalistas, koks žmogus gali sau leisti parašyti tokius žodžius?

Kaip gali jaustis motina, kuri yra išsekusi nuo bemiegių naktų, nuo nuolatinio rūpesčio, ar dėl bet kokių kitų, jai svarių priežasčių, priėmusi sprendimą nustoti maitinti ir perskaičiusi tokį straipsnį? Sugniuždyta. Mažiausiai.

Aš pati vis dar maitinu ir esu už natūralų maitinimą, bet kam tie kraštutinumai? Kam tos etiketės ir verdiktai – ši gera, o ana – prasta motina. Kas gali tai nuspręsti?

Aš niekad nesupratau kodėl moterys galvoja, kad kuo labiau save kankins, kuo stipriau kals save prie kryžiaus, tuo geresnės mamos bus. Ar matydamas išsekusią, liūdną ir piktą, vaikas turėtų jaustis turintis geriausią mamą pasaulyje? Nes ji juk kenčia, ji aukojasi.

Kitame straipsnyje apie miegą radau tokius patarimus kaip „nemigdykite vaiko ant rankų, nesupkite, neleiskite užmigti žindant ir nemigdykite šalia savęs, nes suformuosite blogus vaiko miego įpročius“.

Dieve mano, iš kur atsiranda tokios idėjos ir patarimai? Tokie straipsniai. Ar jau motiniškus instinktus reiktų paslėpti giliai stalčiuje, nes, vadovaudamasi jais, tapsiu bloga mama?

Taip norėčiau paklausti tai rašančių žmonių ar jie suvokia kaip stipriai tai veikia skaitančių mamų savivertę ir emocijas?..

Mielos mamos, kad ir ką beperskaitytumėte, žinokit, kad jūs esat pačios geriausios mamos pasaulyje. Ir tai apsprendžia ne jūsų mažylio migdymo būdas, ar mėnesių skaičius, kai jam davėt savo pienelį. O ta besąlygiška meilė jam, kuri užgimė tą pačią minutę, kai suvokėt, jog jis spurda jums po širdimi.

Su meile, Deimantė

RAŠYTI KOMENTARĄ