24176686_2017479441828357_798848847560323063_n

DEIMANTĖS DIENORAŠTIS: DIREKTORIUS arba rytas su pėdute ant veido

DIREKTORIUS arba rytas su pėdute ant veido.

Smagus reikalas tie socialiniai tinklai – vis primena tau ką tą pačią dieną veikei metai ar keli atgal. Štai dabar prisimenu, kad prieš metus skaičiavau likusias dienas iki dekretinių atostogų pradžios. Prisiekiu, nepastebėjau kaip greit prabėgo tie metai. Ir susimąsčiau kiek daug per juos įvyko ir kaip pasikeitė mūsų kasdienybė.

Anksčiau mėgdavau miegoti vadinama „embriono“ poza, susisukusi į anklodę ir jaukiai apsikamšius. Dabar juokiuosi, kad miegu „K raidės“ poza – kairė ranka apkabinusi šalia gulinį mažių, kairė koja sulenkta, kad ponaitis ant jos galėtų savo kojas susikelti, dešinė koja ištiesta, o ranka – virš galvos, nes daugiau kur dėt jai nėra vietos.

Anksčiau savaitgaliais prabusdavau apie 10, pasirąžydavau ir sakydavau vyrui – gal kokį filmą pažiūrim? Dabar prabundu 7.30 su dviem trypiančiom pėdutėm ant veido (nes gi būtinai paryčiais reik skersai atsigulti), arba, jeigu pasiseka, su rankyte tyrinėjančia veidą ir dviem didelėm akim žiūrinčiom tiesiai į manąsias.

Anksčiau vakarieniaudami barkšteldavom vyno taurėm ir palinkėję viens kitam skanaus, pasimėgaudavom ramia vakariene. Dabar vakarienė prasideda „Martinukai, amm, išsižiok zuiki, nešaudyk varnų“, o baigiasi – „Jei tu jau baigei valgyt, gal gali jį pabaigt maitint, mano maistas jau atšalo“.

Anksčiau besikraudama daiktus į rankinę, dėdavau telefoną, raktus, piniginę, šukas ir kosmetinę. Dabar – drėgnos servetėlės, sauskelnės, marliukas, košytė, šaukštas, drabužiai perrengt, krūva žaislų, raktai? Į kišenę, telefonas? Į kišenę. Kosmetinė? Netilps, užteks blizgio.

Ir taip visur visur – direktoriaus poreikiai ir diktuojama tvarka. Bet aš nė už ką nekeisčiau miego K raide į laisvę lovoje (tiesa, ja vis gi pasimėgauju pirmąją dalį nakties), nes tos mažos rankytės, kurios įsikimba į pižamos petnešėlę yra pats švelniausias dalykas pasaulyje. Nė už ką nenorėčiau būti pažadinta kitokio žadintuvo, nei tos minkštos pėdutės, bandančios atsispirti nuo mano kūno.

Nė už ką nebenorėčiau kiekvieną vakarą valgyti tik dviese. O mano rankinėje amžinai bus vietos jo daiktam.

Jie valdo mūsų gyvenimą ir nesuklysiu pasakydama, kad tai geriausi direktoriai, kokius tik galim sutikti

Deimantė

RAŠYTI KOMENTARĄ