The dissatisfied boy reading the book

AR REIKIA UGDYTI KŪDIKĮ?

Ankstyvasis ugdymas – tai bene viena iš daugiausiai diskusijų sulaukianti tema. Šiuo metu kūdikiams ir mažiems vaikams yra siūloma gausybė užsiėmimų: pradedant muzikiniu lavinimu, kalbų mokymusi, mankštomis ir masažais, šokiais, užsiėmimais, skatinančiais aktyvią protinę veiklą. Netyla diskusijos, ar vis dėlto kūdikį reikia ugdyti, ar duoti jam laisvę veikiant tai, ką pats nori? Ar būtina mažylį vesti į užsiėmimus, o gal mokytojos vaidmenį gali perimti pati mama? Apie visa tai ir dar daugiau pokalbis su Vaikų ir jaunimo visapusiško lavinimo centro direktore, keturių nuostabių ir talentingų vaikučių mama Joana Gudžiūniene.

Kas paskatino jus asmeniškai domėtis ankstyvuoju ugdymu? Iš kur semiatės žinių bei idėjų?

joana 2Niekada negalvojau, kad turėsiu tiek vaikų (keturis!), kaip ir niekada negalvojau, kad mano hobis ir darbas bus susijęs su vaikais. Nenorėjau tapti mokytoja, nes mačiau, kiek daug laiko mama praleisdavo besiruošdama pamokoms, taisydama sąsiuvinius ir kiek jai reikėjo atiduoti savęs kitiems. Ir visai netaikyčiau patarlės, nespjauk į šulinį, nes pats įkrisi, nes aš tiesiog negalvojau apie tokį darbą. Įgijau ekonomikos bakalaurą ir tarptautinio verslo magistro laipsnį, dirbau man patinkantį darbą, kol negimė mūsų Aistis, kuris greičiausiai ir pradėjo keisti mane pačią. Ieškodama, kaip praleisti laiką su kūdikiu ne tik namuose, radau įdomių dalykų, kurie man buvo visiška naujiena: kūdikių baseinas, ankstyvojo ugdymo muzikinės pamokos ir pan. Gimus antram sūnui, pastebėjau, kad nebespėju su abiem važinėti į Kauną, o ir į darbą grįžti nebe taip norėjosi… Tad su vyro pritarimu ir paskatinimu pradėjau galvoti, ką galėčiau veikti, kad būčiau namuose su vaikais, bet pačios smegenys neužmigtų nuo namų ir buities darbų. Tada viskas ir prasidėjo. Ankstyvojo muzikinio ugdymo programa, pagal YAMAHA muzikos mokyklos sistemą, užsienio kalbų mokymas panardinimo principu, smulkioji motorika piešiant, vaikams augant – sportas, 7 intelektų lavinimo programa, robotika ir galėčiau tęsti dar ilgai. Tačiau grįžtant prie Jūsų klausimo, tai visa, ką esu atradusi ir kuo dalinuosi su kitais, įkvėpimo, domėjimosi ir paieškų šaltinis – visada buvo ir iki šiol yra mano keturi berniukai.

Ką pasakytumėte žmonėms, teigiantiems, jog „vaikams iki 7 metų nereikia jokių būrelių – jie greičiau reikalingi mamoms, norinčioms ištrūkti iš namų“?

Galiu vėlgi remtis mūsų šeimos pavyzdžiu. Kai pradėjau lankyti ankstyvojo muzikinio ugdymo programas su pirmuoju sūnumi, vyras sakė: „žinai, berniukams muzikos tikrai nereikia, bet jei tu nori išeiti iš namų, kodėl gi ne?!“ Tačiau pamatęs pirmuosius „mokslo“ pasiekimus, t.y. kaip sūnus ritmiškai ploja grojant muzikiniam kūriniui, guguoja intonuodamas, pradėjo kalbėti anksčiau už bendraamžius, net ir skeptikas vyras sutiko, kad tai yra SUPER. Aš pati, grįžusi po užsiėmimų, taip pat jausdavausi pakiliai, juk ne tik išeini iš namų, bet ir gauni gausybę „medžiagos“, ką daryti su vaiku. Taip, gali jos ieškotis pačios, bet kas geriau – sėdėti YouTube ir ieškoti, ką veikti su vaiku mamos miego ar geros knygos skaitymo sąskaita, ar gauti pilną paketą žinių iš žinančio žmogaus? Mano pasirinkimas – antrasis variantas. Kas man buvo labai svarbu, tai ne bet kokia mokyklėlė, o tokia, kuri turi savo mokymų pagrįstumą, tęstinumą ir programą. Na, bet ir pats mamos išėjimas iš namų yra be galo svarbus. Niekada nebuvau gerbėja virtualių diskusijų forumų, nes man visada yra maloniau gyvas kontaktas, pašnekesys nei bendravimas virtualioje aplinkoje, vaiką išstūmus miegoti į balkoną. Trumpai atsakant į šį Jūsų klausimą, tiek mamai, tiek vaikui reikia išeiti iš namų, socializuotis ir bendrauti gyvai, o jei tuo metu gali ir išmokti kažką naujo – aš UŽ!

Kodėl jūsų nuomone, yra svarbu ugdyti kūdikį? Koks yra svarbiausias metas vaiko gyvenime, kai yra netgi būtina jį ugdyti ir kodėl?

Kaip sakoma vienoje iš mano vedamų programų, 2000 pirmųjų dienų vaiko gyvenime yra pačios svarbiausios, todėl, kiek mes per jas sutalpinsime į to mažo žmogučio neribotų galimybių smegenis, priklauso tik nuo tėvų, auklių, senelių, t.y. žmonių, kurie daugiausia laiko praleidžia su vaiku. Šiandien kiekvienai teorijai rasite tiek pritarimą, tiek paneigimą, tačiau gal ir per drąsu, bet tiek, kiek pati matau vesdama užsiėmimus mamoms su kūdikiais jau šeštus metus, vaikai be galo, be krašto nori mokytis, jiems tai patinka, jų rankutės tiesiasi, o akys žiba „gaudant“ naują informaciją, bandant naujus dalykus, girdint naujus garsus, ir tikrai nesutiksiu su tuo, kad iki darželio jiems nereikia jokios kitos veiklos, tik „džiaugtis“ vaikyste.

Kaip ir kokių gebėjimų reikėtų mokyti vaiką iki 2 metų?

Kaip ir minėjau, vaikai be galo nori mokytis. Internete arba pas šeimos gydytoją galima rasti daug lentelių apie vaiko raidos etapus, pagal kuriuos vienu ar kitu laikotarpiu vaikas geba ar turi gebėti padaryti vienus ar kitus dalykus. Aš galvoju, kad jei tėveliai nori, kad jų mažylis gebėtų kažkiek daugiau nei statistinis vidurkis, jie ir pastangų tam turi įdėti žymiai daugiau, t.y. jau nuo pat pirmų dienų, vaikštant po namus, ne tik čiūčiuoti mažylį, bet ir rodyti jam, kas jį supa aplinkoje, supažindinti su namuose slypinčios garsais, klausytis klasikinės muzikos, daug kalbėti, dainuoti, mokytis eilėraštukus ir pan.

joana 3Kas yra svarbiausia, ugdant mažylį? 

Savo pavyzdžiu galiu pasakyti, jei mama geros nuotaikos, tai ir „mokslai“ einasi sklandžiai, paprastai ir be streso. Jei mama tiki tuo ką daro, jai tai patinka, nuo jos veido nedingsta šypsena, tada mažylis atkartos noriai, prašys dar ir dar. Aišku, niekada nereikia persistengti ir perlenkti lazdos, po truputį, nuosekliai ir su pagarba genialumui (7 intelektų lavinimo programa) eiti tikslo link.

Ar galima vaikutį ugdyti namuose? Gal rekomenduotumėte, kokių žinių turėtų turėti mama, norinti tai daryti pačiai?

Neturint galimybių, o gal ir noro, visuomet galima ugdyti vaikutį namuose. Kaip ir minėjau, šiomis dienomis yra daug informacijos, tiek lietuvių, tiek užsienio kalbomis ir kažkokių ypatingų žinių mamai nereikia, nebent ji nori mokyti vaiką muzikos, o pati neintonuoja ar yra ne ritmiška – tada geriau to nedaryti, juk nenorite vaiką išmokyti neteisingai, taip pat, jei mama nori pati mokyti savo mažylį užsienio kalbos panardinimo principu (nuolatos nevertėjaujant kalbat su mažyliu užsienio kalba), o jos tarimas ta užsienio kalba yra neteisingas, taip pat nerekomenduočiau to daryti, juk nenorite, kad Jūsų mažylis kalbėtų laužyta netaisyklinga tartimi, pvz., „zis is ze best muzik“. Taip pat kineziterapiniai pratimai, čia reikia ne tik įgūdžių, bet ir nemažai žinių. Na, o mokyti skaityti, skaičiuoti, atpažinti geometrines figūras, pasaulio vėliavas ar pan., kodėl gi ne?!

Labai dažnai girdime apie lavinamųjų žaislų naudą. Kokia jūsų nuomonė, su kokiais žaislais vaikai turėtų žaisti? 

Oi, čia tokia tema, kur, manau, dažniausiai visi darome klaidas sulaukę savo pirmojo mažylio. Krūvos krūvelės mašinų, lėlių, lego kaladėlių, vežimėlių ir t.t., nes juk vaikas turi turėti su kuo žaisti. Leidžiame visiems dovanoti žaislus ir džiaugiamės… džiaugiamės iki tol, kol dovanų gauname prastos kokybės žaislą, vaikas jį sulaužo, ne duok Dieve dar ir susižeidžia ir tik tada pradedame galvoti… kam visa ta masė „šiukšlių“ reikalinga. Atrenkame, rūšiuojame (vaikui miegant, nes juk VISI REIKALINGI) ir pamatome, kad tų gerų, atsparių, saugių ir nelūžtančių, vos keli, bet jų pakanka! Mano namuose berniukai, tai lėlių nerasite (išskyrus vieną mano pačios ). Iki 4 m. namuose buvo medinės kaladėlės, raidžių ir gyvūnų dėlionės, smūgiams atsparios mašinos, muzikiniai žaislai, kuriuos vėliau pakeitė lego, automobilių trasa, stalo žaidimai ir knygos, šaškės ir šachmatai naudojami beveik kasdien. Lauke vasarą smėlį, žvyrą, medinius pagaliukus ir žoles su vaikų amžiumi pakeitė futbolo ir krepšinio kamuoliai, batutas, badmintono raketės… Kodėl nebėra krūvos kitų žaislų?! Todėl, kad jų tiesiog nebeleidžiame dovanoti… Pradžioj paaiškinti buvo sunku, bet dabar visi jau tai žino.

Praktiniai patarimai, kaip nereikalaujant daug pastangų, sukurti palankią mokymuisi aplinką namuose. 

Mano nuomone, namai neturi būti muziejus, kur vaikui negalima ką nors paimti, paliesti, kur pedantiška tvarka ir viskas griežtai savo vietoje. Aišku, nereikia vaikui leisti eiti kaip tankui ar viesului per namus ir versti juos aukštyn kojom, vardan pažinimo, tačiau jie turi būti pritaikyti jam augti laimingam ir lavėti. Jei Jūs norite, kad vaikas pažintų pasaulio žemynus, be abejo, leiskite jam ropoti ant pasaulio žemėlapio. Jei norite, kad jis pažintų vaistažoles, duokite jam pauostyti ir jas paragauti, o ne tik parodykite jų nuotrauką. Jei norite, kad jis išmoktų skaityti, užrašykite ant namų apyvokos daiktų jų pavadinimus ir nuolatos juos vaikui rodykite ir kartokite. Jei norite, kad jis išmoktų laipioti ir kabėti, pastatykite sienelę. Įjunkite savo vaizduotę, pasitelkite kūrybiškumą ir pamatysite, koks puikus užaugs Jūsų mažylis!

Autorė Dovilė Palubinskienė

RAŠYTI KOMENTARĄ