0209_baby_mother_cog-1000x547

PIRMOS DIENOS BE STRESO. MISIJA ĮMANOMA?

Dar besilaukdamos mamos glostant pilvelį įsivaizduoja idiliškas pirmąsias dienas su mažyliu – kaip švelniai glaudžia, myluoja naujagimį, o visa palata ir namai būna pilni džiaugsmo bei neapsakomos pilnatvės. Taip, tikrai taip ir bus! Tačiau nebūtinai tai nutinks pirmosiomis dienomis po gimdymo. Gimdymas yra tikras fizinis bei emocinis išbandymas moteriai, tad pirmos paros po jo gali būti užpildytos ne tik begaline laime, bet ir šiokiu tokiu nerimu bei stresu.

Kiekviena moteris skirtinga, tad ir gimdymo patirtys – visiškai individualios. Neabejotina tai,  jog kad ir kaip gimė jūsų vaikelis – natūraliais gimdymo takais ar cezario pjūvio pagalba, su nuskausminamaisiais ar be, pirmasis naujagimio priglaudimas prie krūtinės, paglostymas, žvilgsnis – visa tai yra unikalu, nepamirštama. Kaip ir pati pirmoji žindymo patirtis. Ką daryti, kad ji būtų sklandi?

Žindymas

Nors pirmasis žindymas paprastai įvyksta gimdykloje, tačiau dažniausiai visas „darbas“ prasideda grįžus į palatą, kai begalinė euforija šiek tiek atslūgsta. Praėjus kuriam laikui naujagimis pradeda suvokti, kad į savo įprastą, šiltą, saugią terpę nebegrįš, o vienintelis ramybės šaltinis – šilta oda, krūtinė ir švelnūs tėvų balsai. Bet už visus didžiausias jų – krūtis. Taigi, natūralu, kad naujagimis gali norėti žįsti nuolat. Galbūt skaitėte, kad paprastai naujagimiai žinda kas 2-3 val.? Tiesą sakant, Jūsų naujagimis gali norėti tai daryti daug, daug dažniau. Ir leiskite jam tai daryti!

Prašykite pagalbos!

Pirmiausia, paprašykite, kad akušerė ar žindymo specialistė parodytų patogias žindymo pozas. Jei buvo atlikta epiziotomija ar cezario pjūvis pozų įvairovė kurį laiką bus šiek tiek ribota, tačiau tai nereiškia, kad turi būti nepatogu. Kadangi žindymo procesas užtrunka, o jo metu reikia atsipalaiduoti, patogumas yra būtinas (žindymo pagalvė – puikus pagalbininkas!). Dabar užvis svarbiausia- teisingas naujagimio pridėjimas prie krūties. Pradžioje tai gali būti sudėtinga, nes tiek Jums, tiek vaikeliui reikia dar išmokti, pajausti, kaip prisitaikyti vienam prie kito ir žindyti efektyviai bei taisyklingai.  Dažnai būtent šiuo momentu kyla nerimas, stresas, ar netgi pradeda riedėti ašaros (tai tikrai nėra svetima ir man), kai pirmus kartus mažylis neapžioja taisyklingai krūties. Prašykite pagalbos – tiek kartų, kiek reikės, nes tai užtikrins Jūsų ramybę ir sėkmingą pradžią. Vienas iš sėkmingo žindymo požymių yra šlapinimasis. Sotus naujagimis šlapinasi 6 ir daugiau kartų per parą. Tačiau pirmąsias šešias paras dažniausiai būna tiek kartų šlapinamasi, kiek naujagimiui yra laiko ( 1 para- vienas, 2 paros- du, ir t.t.), spalva- šviesi.

Kartais mamos nusprendžia, kad neturi pieno – naujagimis dažnai prašosi krūties, ilgai žinda, o paspaudus – niekas nebėga. Tai yra pirmasis etapas, kai mamos sunerimę ir  net nepradėję maitinti imasi mišinuko. Iš tiesų, pirmasias paras gaminasi ne pienas, o priešpienis, kuris yra labai sotus, vertingas ir tirštesnis nei pienas. Jūsų mažyliui ištraukti priešpienį – didelis darbas, tad jis gali tai daryti su miego pertraukėlėmis ir dažnai.

Priešpienis į pieną visiškai pereina 3-14 parą, tai parodo karšta, pilnėjanti krūtinė. Net matuojant pažąstyje temperatūra gali būti aukštesnė, nei normali. Dabar svarbiausia – neleisti krūtinei sukietėti ir tol, kol pieno gamyba nusistovės. Pirmoji pagalba – žindymas. Leiskite naujagimiui žįsti, kiek nori. Kartais krūtinė būna tokia kieta, kad naujagimis jos negali taisyklingai apžioti, nervinasi, – tuo atveju padeda šildymas, bei nutraukimas šiek tiek pieno iki tiek, kad krūtinė vos vos atlaisvėtų ir mažylis galėtų apžioti. Po žindymo galima krūtinę vėsinti kompresu (ne iš šaldiklio) neliečiant spenelio ar uždėti vėsų rankšluostėlį dažnai jį keičiant.

Pieno kiekis tiesiogiai priklauso nuo to, kiek naujagimis žinda, ir, nors krūtys žindant niekada iki galo neištuštėja, dažnas žindymas skatina pieno gamybą. Pieno sudėtis  žindant kinta – nuo lieso pradžioje iki riebaus pieno gale. Deja, pientraukis negali ištraukti tiek riebaus pieno, kiek jo ištraukia naujagimis, todėl žiūrėti, kiek pieno yra krūtyje ją nusitraukiant nusitraukiant – netikslinga.

Beje, nevertėtų siūlyti mažyliui čiulptuko bent jau pirmaisiais žindymo mėnesiais, nes mažylis prie krūties patenkina ne „čiulpimo refleksą“, o artumo norą bei alkį (pienelis suvirškinamas labai greitai). Čiulptuko anatomija tolima  krūties anatomjai, tad nuo pat gimimo duodant čiulptuką naujagimis taisyklingai neapžios žįsdamas, taip sukeldamas skausmą mamai, bei ilgainiui mažėjančią pieno gamybą.

Naujagimis verkia

Naujagimiai nemoka kalbėti, tad vienintelis būdas, kaip jie gali perduoti informaciją – verksmas. Labai graudus, tėvų širdį drąskantis ir į neviltį varantis verksmas. Tačiau galbūt taip jis praneša, kad nori tėvų artumo, jam per šalta, per karšta, nepatogiai įsirėžusi smėlinuko rankovė ar yra paprasčiausiai baugu. Dažnai naujagimius kamuoja ir pilvuko bėdos. Rekomenduojama prieš žindymą ar maitinimą mišiniu naujagimį paguldyti ant pilvelio – taip lengviau pasišalina susikaupę dujos ar mekonijus. Naujagimių dar pakankamai silpni raumenys, tad padaryti tai pačiam jam yra šiek tiek sunku. Taip pat galite palankstyti kojeles – švelniai jas prilenkti prie pilvelio ir vėl ištiesti (jei nedrąsu- prašykite pagalbos. Akušerės, slaugės, gydytojos moka tikrai ne vieną gudrybę!). Viena geriausių pagalbų esant diegliukams – kontaktas. Pasiguldykite naujagimį sau ant nuogos krūtinės, arba tegul tai padaro tėvelis. Taip pat sekite naujagimio rodomus ženklus (galvelės sukinėjimas į šonus, čiulpimo imitavimas, verkimas) ir neuždelskite žindyti, nes peralkęs, skubėdamas mažylis prisiryja oro ir dažniau atpila, pučia pilvelį.

Tačiau stebėkite – jeigu naujagimis daug verkia, aimanuoja reiktų pranešti personalui – labai retai, tačiau esant tam tikriems požymiams gydytojai gali įtarti gimdymo sukeltą traumą.

Stebėkite, kaip valoma ir prižiūrima naujagimio bambutė, kaip valomos raukšlytės – kartais grįžus namo iškyla labai daug klausimų, nes mamos tiesiog neįsidrasindavo klausinėti personalo manydamos, kad jų klausimai skambės keistai ar netgi kvailai (o kvailų klausimų nėra !).

Mamai irgi skauda

Nors neabejotinai dėmesys nukreiptas į naujagimį, nepamirškite savęs – jei jaučiate skausmą, kuris kelia didelį nepatogumą, paprašykite personalo vaistų. Daugelis nuskausminamųjų yra suderinami su žindymu ir nekenkia. Po cezario pjūvio nuskausminamųjų prireikia beveik visada (tiesa, iš patirties žinau, kad nemalonų tempimo jausmą pjūvio srityje vaikščiojant padeda sumažinti specialus diržas – įvaras). Dar vienas skausmas susijęs su žindymu – dažnai pati žindymo pradžia būna… Nelabai maloni. Nenuostabu, juk krūtinė yra viena jautriausių kūno vietų. Būna, kad dėl neteisingos žindymo pradžios net atsiranda kraujosruvos, speneliai suskilinėja ar pradeda kraujuoti. Pirmiausia, tai tokiu atveju padeda tik laikas. Taip pat yra nemažas įvairių gamintojų tepaliukų bei kompresų pasirinkimas, skirtų pagreitinti gijimo procesą.

Visada turėkite po ranka stiklinę vandens, arbatos – kraujuojant skysčių poreikis yra didesnis. Pirmosiomis paromis kraujavimas yra pakankamai gausus, o pridėjus skausmą ir nuovargį įmanoma, jog bus jaučiamas silpnumas. Drąsiai prašykite pagalbos (vyro, artimųjų, personalo)!

Tapus tėvais laikas labai greitai bėga, visos bėdos ir nesklandumai ankščiau ar vėliau pasimiršta – nesvarbu, ar žindysite, ar to daryti negalėsite, nesvarbu, ar jūsų mažylį kamuos diegliukai (o kaimynės – ne) ir kartais tiesiog nebežinosite, ko griebtis – prisiminkite, kad Jūsų stiprybės ir meilės dėka auga  nuostabus, tobulas mažylis.

Autorė akušerė Emilija Vičiūnienė

https://www.facebook.com/akuseresuzrasai/

RAŠYTI KOMENTARĄ