1 2

VERSLI MAMA: „MY.LIU“ GINTARĖS IDĖJA KURTI PAPUOŠALUS GIMĖ SU NETEKTIMI

Šiandien norime Jums papasakoti labai gražią istoriją bei parodyti dar gražesnius rankų darbo kuriamus papuošalus. Mūsų verslių mamų svečiuose – pažintis su mama Gintare. Ji teigia, jog šios idėjos pradžia susijusi su netektimi, bet netektis dažnai irgi motinystės dalis. Pirmas sukurtas papuošalas, buvo skirtas įamžinti iškeliavusius kūdikius. Tad kviečiame susipažinti artimiau, kas slepiasi po My.liu prekinio ženklo vardu.

Visų pirma papasakokite trumpai apie save, kokia buvo jūsų vaikystė, svajonės, gyvenimo tikslai..?

1Oi, man taip sunku kalbėti apie save… Mano vaikystė buvo  šviesi, nors augau turbūt kaip dauguma to laikmečio vaikų, bet iki 5 metų gyvenau labai izoliuotoje erdvėje, kurioje buvo 3 namai, o aplinkui visur kareivinės. Visi pažinojome vieni kitus kaip šeimos narius. Mama ir tėtis suteikė man galimybę neiti į darželį, tai mano visos dienos buvo lyg šventė (šypsosi). Pilnos juoko, laisvės, kūrybos ir saviraiškos. Kiek save pamenu, tai labai daug laiko praleisdavau piešdama ir žaisdama įvairius vaizduotės žaidimus, o jau pradėjusi lankyti mokyklą – labai daug rašydavau – rašiniai, interpretacijos, eilės, buvo mano stiprioji pusė. Visada svajojau, jog užaugusi dirbsiu kokį nors kūrybinį darbą, neįsivaizdavau savęs dirbant rimtą darbą ofise, nuo 8 iki 17 val. Tiesa, paskutinėse klasėse buvau apsvarsčiusi ir žurnalistikos bei psichologijos studijų galimybę. Per paskutinį skambutį, atsimenu, rašėme kur save matome po dešimties metų. Kaip šiandien pamenu, ką rašiau. Aprašiau mažytę jaukią parduotuvėlę, į kurią žmonės galėtų užsukti ne tik apsipirkti, bet ir išgerti arbatos bei jaukiai paplepėti. Vingiuotas buvo mano kelias, studijavau ir baigiau odos dizainą, bet niekada nedirbau su oda. Mūsų parduotuvėlė ir yra tokia, kokią įsivaizdavau, tik ne fiziniame pavidale, o internete. Dažnai daug laiko praleidžiu bendraudama internetinėje ervėje su žmonėmis. Gaila negaliu pasiūlyti arbatos ir pyragaičio (šypsosi).

5

Kaip kilo idėja pradėti kurti papuošalus? Ir kodėl pasirinkote būtent šią sritį – juvelyriką?

Mano kelias į papuošalų kūrimą buvo labai netikėtas. Visada stebėdavausi kaip žmonės susiranda darbą ar veiklą jų neieškodami, bet taip nutiko ir man. Labai netikėtai man pasiūlė mokinio vietą dizainerė, kuri gamina atminimo papuošalus. Ilgą laiką buvau jos gaminių gerbėja ir aktyviai komentuodavau jos facebook puslapį. Po vieno savo komentaro gavau žinutę ir aplinkybės tuo metu buvo tokios, kad galėjau priimti jos pasiūlymą. Taip gavosi, kad ne aš pasirinkau, o mane pasirinko (šypsosi).

Už kompanijos ribų pradėjau kurti todėl, kad darbas su atminimo papuošalais sunkus psichologiškai. Dažnai tenka dirbti su jau išėjusių anapilin žmonių elementais. Po savo patirčių, man ypač sunkiai sekėsi dirbti su užsakymais, kurie skirti šeimoms netekusiems vaikų.

6

Ar šios idėjos pradžia susijusi su motinyste? Kiek ji įkvėpė imtis kažko kito?

Ne visai. Šios idėjos pradžia susijusi su netektimi, bet netektis dažnai irgi motinystės dalis. Pirmas mano papuošalas, kurį pagaminau buvo skirtas įamžinti mūsų iškeliavusius kūdikius. Man labai reikėjo fizinio atminimo apie tai, kas įvyko ir juo tapo žiedas su juodu oniksu. Praėję metai buvo sunkūs mūšų šeimai, patyriau kelis persileidimus. Į daug ką pradėjau žiūrėti kitaip. Darbas su atminimo papuošalais dar labiau apsunkino mūsų situaciją ir tada nusprendžiau užsiimti tokia veikla, kuri padėtų man atsipalaiduoti. Papuošalų kūrimas, rūpinimasis parduotuve tapo savotiška terapija ir savipagalba.

8Verslo pradžia visuomet nelengva – kokie iššūkiai jums buvo sunkiausi?

Didžiausias iššūkis suderinti visų šeimos narių interesus ir nieko nenuskriausti (šypsosi). Darbas namuose gali atrodyti labai žavingai iš šalies, bet ne visada tai yra tiesa, ypač kai turi vaikų, kurie namuose būna 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę (šypsosi). Mūsų mergaitės neina nei į darželį, nei į mokyklą, tad tenka derinti jų interesus ir darbą, kad visi būtumėme laimingi. Labai džiaugiuosi, kad tai yra bendra mano ir vyro veikla ir jis man labai daug padeda. Sunkiais momentais pasidžiaugiu, kad nepaisant visko, galime tiek daug laiko praleisti kartu.

Iš kur semiatės idėjų? Kaip vyksta visa kūryba?

Į šitą klausimą nežinau ar įmanoma atsakyti (šypsosi). Mano įkvėpimas turbūt yra viskas ir niekas. Mes dar tik neseniai įkėlėme koją į šitą sritį, tai po truputį bandom išgryninti savo stilių. Mintys kartais šauna visai netikėtai. Pradėjus kurti papuošalus, pradėjau pastebėti visai kitus dalykus. Tai būna, kad šauna mintis ir nežinai ar tai tik aidas kažko matyto, ar tai tavo pačios mintis. Mano ir vyro skoniai skiriasi, tad būna ir taip, kad idėja gimsta ieškant kompromiso. Kartais paišausi eskizus, o kartais tiesiog atsisėdi prie darbo stalo ir kuri. Įkvepia pats gyvenimas.

13Tai jūsų šeimos verslas, darbas, darbuojatės kartu su vyru, kaip esate pasiskirstę darbus? Ar dirbti bendrą darbą kartu netrukdo santykiams? O gal priešingai – netgi labiau suartina?

Taip, tai mūsų šeimos verslas, bet vyras dar dirba ir 40 val. per savaitę kitame darbe (šypsosi). Prisipažinsiu, kad ne visada lengva kartu dirbti (šypsosi). Labiausiai dėl to, kad aš esu didžiausia kritikė. Esu perfekcionistė, todėl man viskas turi būti tobula. Vyrui kartais atrodo, kad kimbu dėl nereikšmingų smulkmenų (šypsosi).

Šiuo metu darbus esam pasiskirstę taip, kad vyras daugiausia užsiima gamyba, o aš visa kita užklasine veikla – darbų užbaigimu, fotografavimu, pakavimu, siuntimu. Taip pat rūpinuosi mūsų internetine parduotuve, bendrauju su žmonėmis, darau užsakymus, jei trūksta medžiagų, na ir visus kitus administraciniai darbai.

Kiek laiko maždaug užtrunka pagaminti vieną papuošalą? Papasakokite visą gaminimo procesą.

Viskas priklauso nuo to, ką gaminame. Šiuo metu turbūt ilgiausiai užtrunka padaryti mūsų žiedą su kalnais. Visi mūsų darbai gaminami pagal užsakymą, gaminami tada, kai žmogus įsigyja. Savo studijoje turime įvairių storių ir formų sidabro, plokštelių. Pjaustome, mušame formas, kai reikia ir iš jų gaminame. Tada seka litavimas, formavimas, apdirbimas, tekstūravimas, šlifavimas, akmenų įstatymas. Jei gaminys su užrašais, tai kiekviena raidelė yra atskirai įmušama kaltukais.

10

Kuo išskirtiniai jūsų kuriami papuošalai?  

Didžioji dalis mūsų papuošalų turi faktūras, yra sendinti ir pan. Nuo pat pradžių nusprendėme, kad mūsų papuošalai nebus tobulai nušlifuoti, blizgantys kaip veidrodis. Mane žavi skirtingų metalų deriniai, tekstūravimas, sendinimas, kartais visai netikėti deriniai. Taip pat aš labai tikiu akmenų galia, todėl visada patariu papuošalus rinktis pagal tai.

Didžioji dalis papuošalų yra su istorija. Ne tik mūsų pačių. Man visada labai įdomu išgirsti istorijas, kurias man papasakoja žmonės, kurie įsigyja papuošalus iš mūsų. Mano netekties papuošalai, kurie mane lyg ir suartina su kitomis, moterimis, kurios neteko savo vaikelių. Papuošalai mamoms, kurioms reikia priminimo kokios jos vis dėl to stiprios, ypač po bemiegių naktų (šypsosi). Papuošalai mamai ir dukrai, kai dukra pakelia sparnus ir palieka namus. Priminimas kariui, kuris atlieka misiją, bet nori prisiminti kalnus, kuriuos kasdien matydavo už lango. Papuošalai, kurie suteikia stiprybės, energijos, padeda atrasti save, parodyti kitam žmogui, kad jis mums rūpi. Papuošalai su mylinčių ir mylimų žmonių vardais bei inicialais, gimimo vietos koordinatėmis. O galbūt su koordinatėmis vietos, kurioje jis pasipiršo, o ji ištarė „taip“ (šypsosi).

15Kokie jūsų ateities planai? Idėjos? Gal planuojate kurti dar kažką naujo ne tik papuošalus?

Artimiausiu metu pradėsime gaminti sidabrines, varines ir žalvario apyrankes. Jau pajudėjo reikalai ta linkme. Norime plėsti savo asortimentą. Vis ieškome naujų idėjų, variantų. Ne viską pavyksta įgyvendinti, nes kartais tiesiog pritrūksta laiko paroje (šypsosi). Norėtume ateityje išsikelti į atskirą studiją, nes ne viską saugu daryti namų studijoje. Pavyzdžiui, išsikėlę į atskirą studiją galėtume dirbti su perdirbtu sidabru. O kokia iš tiesų bus mūsų ateitis, tai tik laikas parodys. Aš turiu labai didelių svajonių ir tikiu, kad viskas nuo jų tik prasideda.

Ko norėtumėte palinkėti kitoms veiklioms, galvojančioms apie nuosavą verslą mamoms/moterims? Ar greičiau būtumėte ta, kuri skatina, ar ta, kuri bando atkalbėti? 

Aš visada buvau ta, kuri sakydavo, kad verčiau gailėtis, kad pabandei nei graužtis, kad galėjai, bet kažko nepadarei. Pirmieji metai augant vaikeliui yra puikus laikas pabandyti atrasti save iš naujo. Juk matome save naujame amplua. Mūsų gyvenimas tampa kitoks, atsiranda šviežių, naujų idėjų. Nors ir nėra lengva dirbti, kai aplink maži vaikai, jiems reikalingas nepertraukiamas dėmesys ir paprastai susikaupti kažkiek įmanoma tik tada, kai vaikai miega. Galbūt ne visada pavyks skirti tiek laiko ir energijos kiek norėtųsi, bet po vieną žingsniuką kas dieną. Tai to ir linkiu, atrasti save, surasti balansą nenuskriaudžiant šeimos ir žiūrėti tik pirmyn.

Daugiau informacijos: https://www.etsy.com/shop/GinCherry

Sekite Facebook: https://www.facebook.com/My.LiuDesign/

Sekite Instagram: https://www.instagram.com/ginandmyliu/

Pagrindinės nuotraukos autorė – Justė Boreikaitė.

Kitos nuotraukos iš asmeninio archyvo.

 

RAŠYTI KOMENTARĄ