0

JULIJA ŽIŽĖ: „PIRMASIS DUKROS GIMTADIENIS, TAI DIENA, KURIĄ BŪTINA ŠVĘSTI!“

Skrupulingai skaičiuojamos žvakutės ant torto, slaptas būtinai turėsiantis išsipildyti noras, pasipuošę artimieji ir pačios šilčiausios akimirkos iki vėlaus vakaro. Taip šį kartą užpūtė pirmąją savo dukros gimtadienio žvakutę ant torto mūsų daugelio straipsnių herojė Julija. Kokia gi buvo pirmoji Lėjos šventė, kokios akimirkos lydėjo tą nuostabią dieną ir kokios tėvelių emocijos šiandien, kalbamės su menininke, drabužių kūrėja ir dizainere Julija Žiže.

Tik ką atšventėte savo dukros pirmąjį gimtadienį, papasakok kokie buvo tie pirmieji metai kartu?

Gimus taip ilgai lauktai mūsų mergytei, mes tapome neapsakomai laimingi! Visada mėginau įsivaizduoti, kokius jausmas gali atnešti vaiko gimimas..? Tačiau, kad taip „eisiu iš proto“ tikrai net nenutuokiau. Labiausiai žaviuosi savo vyro bendravimu su Lėja. Jis labai daug dirba, tad laikas, kurį leidžiame visi kartu yra labai branginamas. Savaitgaliai priklauso tik mums, mūsų šeimai.  Tai jau tapo tradicija būti kartu, kai galime mėgautis tuo smagiu vaikiško juoko klegesiu.  Mes tiesiog esame labai laimingi.

Kodėl nusprendėte švęsti pirmąjį gimtadienį? Psichologai teigia, jog pirmuosius gimtadienius reikėtų švęsti tik su šeima, o ir vaikas dar mažiukas – nieko neprisimins. Kaip buvo jūsų atveju?

3Na, Lėjos gimtadienio šventė ir buvo skirta tik šeimai ir keletui artimiausių draugų, kurie visada rodo ypatingą ir nuoširdų dėmesį Lėjai. O žinoma, svarbiausia, tai šventė mums!  Juk vaiko pirmieji gyvenimo metai yra kupini nežinomybės, rūpesčio, jaudulio… Nežinai kaip elgtis, kas laukia ateityje, kaip viskas vyks vaikui gimus… Reikia ypatingo dėmesio, jaudinomės ar viskas bus gerai, ar augs sveika ir t.t. Ir kai sulauki pirmojo gimtadienio, leidi sau kažkiek atsikvėpti, atsipalaiduoti, jog vienas gyvenimo etapas jau nugyventas, o tie metai buvo labai atsakingi tėvams. Tad gimtadienį švęsti, manau, net būtina! O dabar kasdien tik viskas įdomiau, ramiau ir lengviau.

Kokia buvo pati šventė?

Šventė buvo labai šilta. Šventėme restorane „Belmonte“, stiklo salėje. Kažkada, kai dar laukiausi Lėjos, su vyru vaikščiojome tame parke ir pamačiusi šią salę, pagalvojau: „oho, tai būtent tokia vieta, šiltam šeimyniniam susibūrimui“. Likus kelioms dienoms iki gimtadienio, prisiminiau ją ir rezervavau. Šventę dekoravo „Cukrinis kaspinėlis“. Iš gėlių nupynė Lėjos vardą ir vienetą. Taip pat buvo daug balionų! Viskas skendo baltoje, auksinėje ir švelniai rožinėje aplinkoje. Skaniai pavakarieniavome, suvalgėme patį gražiausią tortą, na ir kaip priklauso, vidurnaktį, šaudėme gražuolius fejerverkus su taure šampano.

Ar šventę planavai pati ar kažkas padėjo?

Visada viską darau pati. Tiek savo vestuves, tiek visas šventes stengiuosi suplanuoti ir suorganizuoti pati.

1

Na, išduok paslaptį apie dovanas? Buvot sudarę dovanų sąrašą ar rinkot vokelius, kaip dabar labai madinga..?

Mums dovanos, tai smulkmena, ne tai yra svarbiausia. Svarbiau yra gal net nuotraukos, įamžintos akimirkos, nes tai lieka amžinu prisiminimu. Bet visgi dovanų buvo, sulaukėme daug gražių palinkėjimų, gavome knygą Mažasis Princas, juk ne viskas kas gražiausia yra matoma akimis… Auksinį drambliuką – pakabuką, nes tai Lėjos simbolis ir dar daug visokių mielų dovanėlių.

Šventė – ne tik dukrai, tu juk esi mama, tad sveikinti reikėtų ir tave! Ar tas statusas pakeitė tave kaip asmenybę?

Šis statusas keičia mane kasdien. Aš iš dukros mokausi atlaidumo, tyrumo, dar didesnio nuoširdumo, nors ir taip „atlapaširde“ save laikau. Bet kai ateina laikas, kai tu vaikui bandai pasakyti kažką griežčiau, o ji nesupranta, kad tai yra pyktis ir plačiai tau šypsosi, aš tada suvokiu, kokia ji besąlygiškai tyra, pilna gėrio. Lėja mano angelas sargas, ji mano gyvenimas ir, ačiū Dievui, kad dar daug ko iš jos išmoksiu ir taip augsime kartu.

Kokie pažadai, norai, siekiai, antriesiems metukams? Gal brolis ar sesutė?

Šiuos metus skirsiu savo prekinio ženklo veiklai. Stengsiuosi dirbti labai daug! O po to, kai Lėjai sueis dveji, planuosime broliuką. Nuo rugsėjo, Lėja lankys pusdienio darželį. Mokysimės, dainuosime, plauksime, šoksime, skaitysime, keliausime. Laukia nuostabūs naujos pažinties metai.

Na ir pabaigai, tavo patys šilčiausi žodžiai skirti dukrai, kuriuos tikimės, ji pati galės perskaityti po daugelio metų.

Visada vadovaujuosi posakiu: „mažiau kalbų – daugiau darbų“. Gyvenime reikėtų mažiau kalbėti, o daugiau daryti. Skirti nuoširdaus dėmesio, stengtis suprasti, meilę rodyti veiksmais. Aš kasdien kartoju Lėjai, kaip stipriai ją myliu ir kiek daug ji man reiškia. Man nereikia kažkokių progų pasakyti vaikui ką jaučiu. Nuo jos gimimo gyvenu tik dėl jos ir mano vienintelis pažadas būtų, kad kartu su vyru stengsimės, jos vaikystę ir gyvenimą paversti nepamirštamu prisiminimu.

Nuotraukų autorius Almantas Mickus 

Puslapiai: 1 2

RAŠYTI KOMENTARĄ