Plauk rankytes! Nekramtyk nagučių! Nelaižyk turėklo! Ir dar visa virtinė draudimų ir įspėjimų, kuriuos dažnas mažylis labai greitai pamiršta. Neretai į higienos reikalavimus aplaidžiai žiūri ir patys tėveliai. O pasekmės? Toli gražu ne pačios maloniausios — kirmėlinės ligos. Apie šiuos susirgimus, jų žalą vaiko organizmui ir ligų profilaktiką kalbamės su Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus gydytoja parazitologe Natalija Abramova.
Kas yra parazitinės ligos? Kokiomis serga vaikai?
Tai ligos, kurias sukelia patogeniniai pirmuonys ir kirmėlės. Pasaulyje registruojama daugiau kaip 250, Europoje – 60, o Lietuvoje – apie 20 rūšių parazitų, sukeliančių žmonių susirgimus. Vieni tokių parazitų – helmintai, kuriais pasaulyje, PSO duomenimis, kasmet užsikrečia ir suserga apie 5 mlrd. žmonių. Helmintai – tai parazitinės kirmėlės, gyvenančios žmogaus ar gyvūno organizme (spalinės, askaridės, plaukagalviai, kaspinuočiai, toksokaros, toksoplazmos,ir kt.). Jos sukelia ligas, vadinamas helmintozėmis. Lietuvoje helmintozėmis kasmet suserga apie 18 tūkstančių gyventojų. Iš jų – dauguma vaikai iki 12 metų.
Labiausiai paplitę susirgimai — askaridozė (sukelia askaridės) ir enterobiozė (sukelia mažos, baltos spalvos kirmėlės – spalinės).
Kokio amžiaus vaikai gali užsikrėsti kirmėlėmis ar pirmuonimis? Ar naujagimio tėvai turėtų domėtis šių ligų profilaktika?
Vaikas kirmėlėmis gali užsikrėsti bet kada, net iškart po gimimo. Tai priklauso nuo jo priežiūros, nuo to ar tėvai laikosi higienos. Skaudi rykštė — parazitinė liga toksoplazmozė (sukelia pirmuonis toksoplazma), kuria vaikutis gali užsikrėsti dar būdamas motinos įsčiose. Ši liga sukelia apsigimimus, kurie pasireiškia iškart arba ketvirtaisiais-penktaisiais metais. Nėščios moterys turi gerai žinoti higienos ypatumus nėštumo metu ir griežtai jų laikytis. Nes šios ligos atveju vaikučio sveikata tiesiogiai priklauso vien tik nuo motinos higienos.
Kaip yra užsikrečiama kirmėlėmis? Ar tik per neplautas rankas, ar yra daugiau kelių?
Beveik visada vaikai parazitinėmis kirmėlėmis užsikrečia per neplautas rankas, suvalgę užteršto arba užkrėsto maisto. Infekcijos šaltiniais gali būti sergantys žmonės arba gyvūnai. Parazitais gali būti užterštas dirvožemis ir smėlis, maistas ir vanduo, žaislai ir gyvenamoji aplinka (gyvenamosios patalpos, tualetai, vonios).
Taip pat galima užsikrėsti per dirvožemį, kurį sergantys žmonės užteršia askaridėmis, plaukagalviais, o gyvūnai — toksokaromis, šuniniais kaspinuočiais, toksoplazmomis. Pavyzdžiui, askaridžių ar toksokarų patelės išskiria apie 200 tūkst. kiaušinių, kurie su išmatomis patenka į aplinką. Čia kiaušiniai per 2-6 savaites subręsta. Tokie kiaušinėliai, pakliuvę į žmogaus arba gyvūno organizmą, vystosi iki kirmėlės. Likę dirvožemyje kiaušinėliaižūva per 5-7 metus. Tiek vaikas, tiek suaugęs žmogus parazitais gali užsikrėsti valgydamas nepakankamai gerai nuplautas žalias daržoves — ypač svogūnų laiškus, salotas, ridikėlius, krapus ir braškes. Taip pat gerdamas užterštą vandenį.
Naminiai gyvūnai – katės ir šunys, platina gana rimtas ligas — toksokariazę, toksoplazmozę, rečiau – echinokokozę, kurią sukelia šuninis kaspinuotis. Šiomis ligomis susergama dėl nepakankamos higienos, netinkamo elgesio su šunimis (pvz., reikia drausti vaikui liesti sergantį gyvūną, nes tai gali baigtis ūmiomis ir sunkiomis ligos komplikacijomis). Būtina atsiminti, kad dauguma šuniukų jau gimsta užsikrėtę toksokaromis ir jau po trijų savaičių išskiria į aplinką parazitus. Net ir sirgdami augintiniai gali atrodyti sveiki – jie juk negali pasiskųsti, pasakyti, kad jiems kažkas negerai. Todėl labai svarbu laikytis higienos ir neleisti šunims ir katėms laižyti veido, o ypač burnos.
Kokį pavojų kirmėliniai susirgimai kelia vaiko sveikatai? Ar tai tik svetimas pilvelio gyventojas ar gresia rimtesni sveikatos sutrikimai?
Svarbu atminti, kad kirmėliniai susirgimai silpnina vaikų sveikatą, sukelia įvairius negalavimus: bendrą silpnumą, viduriavimą, pilvo skausmus, pykinimą, vėmimą, karščiavimą, galvos skausmą ir svaigimą, odos bėrimus, kosulį, regos, apetito ir miego sutrikimus. Mažėja vaiko svoris, nes užsikrėtę parazitais vaikai mažiau valgo, sutrinka maisto medžiagų įsisavinimas. Taip pat mažėja mokymosi produktyvumas, vaikui sunku sukoncentruoti dėmesį. Kartu blogėja psichologinė būsena.
Parazitai ne tik gyvena vaiko organizme, bet ir nuodija jį savo išskyromis. Apsinuodijimas šiomis medžiagomis pasireiškia alerginėmis reakcijomis (karščiavimas, audinių patinimas, raumenų ir sąnarių skausmai, padidėję limfmazgiai).
Kirmėlės, ypač helmintai, mechaniškai žaloja ir ardo audinius bei organus, kuriuose parazituoja (lervų migracija audiniuose, žarnų sienelių pažeidimai kirmėlių prisitvirtinimo vietose, spazmai, organų spaudimas ir t.t.).
Slopina imuninę sistemą, todėl vaikai tampa neatsparūs ir kitiems infekciniams susirgimams. Lėtina skiepais formuojamą imunitetą. Taip pat trikdo vaikų fizinį bei psichinį vystymąsi.
Negydomi vaikai yra ilgalaikiai infekcijos nešiotojai, ligos sukėlėjų platintojai, ir jie didina riziką užsikrėsti kitiems. Į aplinką patekę helmintų kiaušinėliai ilgai būna gyvybingi, ir vaikai dažnai, ypač enterobiozės atvejais, užsikrečia pakartotinai. Todėl gali sirgti kelis mėnesius ar net metus.
Sakoma, kad jei vaikas miegodamas griežia dantimis – jis turi kirmėlių. Ar tikrai taip yra? Kokie simptomai rodo, kad vaikas išties užsikrėtęs parazitais?
Ne visada taip yra. Vaikas gali dantimis griežti ir kitais atvejais, tačiau visada tai yra signalas apie vaiko negalavimą. Pirmiausia apie tai reikia pasakyti gydytojui. Gali būti, kad vaikas tuo metu vartoja vaistus, kurie jo organizmui yra nepriimtini. Taip pat apžiūrėti vaiko burnos ertmę, gal ten „apsigyveno“ kandida (grybelis, sukeliantis pienligę). Ir būtina vaiką ištirti dėl helmintozės. Kiti signalai – sumažėjas apetitas, niežulys išangės srityje (būdinga jei vaikas užsikrėtęs spalinėmis). Tačiau dauguma susirgimų neišsiskiria ryškiais klinikiniais simptomais, jų požymiai panašūs į kitų ligų, todėl diagnozė nustatoma ne iš karto. Negydomi vaikai yra ilgalaikiai parazitų nešiotojai ir platintojai. Nuo vaikų, sergančių enterobioze, himenolepidoze, žarnyno pirmuonių sukeltomis infekcijomis gali užsikrėsti ir kiti, ypač jų šeimos nariai.
Kaip nustatomi kirmėliniai susirgimai? Kur ir kaip jie gydomi?
Tyrimai dėl helmintozės atliekami poliklinikose ir klinikose. Deja, jie yra mokami, tačiau nebrangūs – kainuoja apie 20 litų. Ligai nustatyti yra mikroskopu tiriamas kraujas (toksokarai, trichinelės, kaspinuočiai), išmatos (askaridės ir kaspinuočiai) ir išangės raukšlių nuograndos(spalinės). Nustačius ligą paprastai taikomas medikamentinis gydymas. Yra daug specialių vaistų, tačiau patiems gydyti vaikus nerekomenduojama. Būtina pasitarti su gydytoju, nes kiekviena helmintozė turi atskirą gydymo schemą (reikalingos skirtingos vaistų dozės, gydymo trukmė ir pan.). Kovojant su žarnyno kirmėlėmis galima naudoti patikimą namų sąlygomis prieinamą priemonę – česnaką
Kokias profilaktines priemones rekomenduotumėte norintiems išvengti šių nemalonių ir sveikatai pavojingų susirgimų?
Svarbiausia – laikytis higienos. Su muilu plauti rankas kiekvieną kartą, grįžus iš lauko, pasinaudojus tualetu, pažaidus su naminiu augintiniu, prieš ruošiant maistą ir prieš sėdant valgyti. Svarbu vaiką atpratinti čiulpti pirštukusir kramtyti nagučius (tam galima naudoti ir specialų, vaistinėse parduodamą nagų laką. Įkišęs pirštelius į burnytę vaikas iškart pajus nemalonų, kartų skonį). Taip pat svarbu: Kūno švara:
laikytis visos higienos, dažnai praustis po dušu ar vonioje;
dažnai keisti apatinius rūbelius ir suteptus viršutinius;
naudoti tik švarius rankšluosčius ir patalynę.
Vandens ir maisto švara:
žmonių ir gyvūnų išmatomis neteršti paplūdimių, parkų, žaidimų ir sporto aikštelių, kiemų ir smėlio dėžių. Taip pat vandens šaltinių;
negerti vandens iš atvirų vandens šaltinių, esant reikalui – vandenį būtinai virinti ir filtruoti;
tirti užaugintų kiaulių ir sumedžiotų žvėrių mėsą dėl trichineliozės;
valgyti tik gerai nuplautus vaisius, uogas ir daržoves. Neliesti maisto nešvariomis, žemėtomis rankomis, neleisti ant jo tupėti musėms.
Aplinkos švara:
reguliariai vėdinti ir drėgnai valyti gyvenamąsias patalpas, tualetus ir vonias, siurbti, dulkinti ir drėgnai valyti kilimus;
vaiko žaislus periodiškai nuplauti vandeniu ir muilu.
Tinkamas elgesys su gyvūnais:
neleisti šuniukams ir kačiukams laižyti veido, o ypač lūpų;
nevalgyti su augintiniais iš tų pačių indų;
augintinius vedžioti jiems skirtose aikštelėse, surinkti į maišelius išmatas ir jas išmesti į konteinerį;
periodiškai tirti augintinius dėl helmintų, prireikus gydyti. Rūpintis augintinių švara, neleisti vaikams žaisti su sergančiais gyvūnais;
jokiu būdu nežaisti su valkataujančiais gyvūnais!
Komentarai (13)
Naujas komentaras
Komentarai su nuorodomis į tinklapius, įžeidžiantys ar neatitinkantys tematikos bus trinami.
Griežtai draudžiama šioje svetainėje paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svetainę kaip šaltinį.
Komentarai (13) 
