Natūralaus vaiko maitinimo nauda patvirtinta per amžius. Apie geriausią kūdikių maitinimo būdą kalbamės su Vilniaus universitetinės Raudonojo kryžiaus ligoninės Akušerijos-naujagimių skyriaus vedėjo pavaduotoja, neonatologe Nijole Ona Amšiejūte.
Svarbiausia – labai norėti
Fiziologiškai motinos organizmas kūdikio maitinimui ruošiasi visą nėštumo laikotarpį, tačiau mintis apie vaikelio žindymą dažnai mamytėms kelia daug nerimo. Tai nestebina – žindymas juk ne tik savotiškas menas, bet ir daug praktinių įgūdžių reikalaujantis procesas. Taigi atidžiai stebėdami vienas kitą iš pradžių mokosi abu – ir mamytė, ir vaikelis. Net po kelių mėnesių jie atranda vis ką nors nauja – kai kam išmokti prireikia nemažai laiko, kai kas perprantama tuoj pat.Tačiau dažniausiai mamytės su visomis pamokomis puikiai susitvarko pačios. Aišku, to mama būtinai turi labai norėti – jei pakaks nuoširdaus užsispyrimo, viskas bus gerai!
Be abejo, motinos piene yra absoliučiai visos vaikui vystytis ir augti reikalingos medžiagos, kurios dar ir saugo mažylį nuo ligų, infekcijų, formuoja imunitetą. Ką jau kalbėti apie žindant teikiamus saugumo, švelnumo ir ramybės jausmus, padedančius vaikeliui pažinti bauginantį pasaulį. O kuri mamytė nesidžiaugia ir nesijaučia ypatinga matydama šypsena, krykštavimu, žaidimu ar palaimingu miegu už gerumą tarsi dėkojantį kūdikį? Šis artumo jausmas, patiriamas per žindymą, nepaprastai reikalingas abiem. Tiesa, galima minėti ir kitą aspektą: maitinti vaiką natūraliu būdu – paprasta, pigu ir patogu. Mamos pienas bet kada pasiekiamas, nereikia rūpintis dėl jo kokybės (motinos pienas bet kuriuo laikotarpiu vaikui pats geriausias), kiekio, temperatūros ir t. t. – žindymo pranašumų nė nesuskaičiuosi. O tam, kad viskas vyktų sklandžiai, tereikia šiek tiek mamos kantrybės ir pastangų suprasti savo ir vaikelio poreikius.
Motinystės pradžia ir žindymas
Visi vaikai turi įgimtus žindimo refleksus – naujagimis vos prigludęs prie šilto, raminančio mamytės kūno ieško krūties, o vos suradęs pradeda čiulpti ir godžiai ryti. Svarbu suvokti, kad kūdikiai puikiai žino, kada nustoti žįsti ar kada vėl pradėti. Beje, motinų kūnai taip pat turi svarbių refleksų: tam tikri hormonai reguliuoja pieno gamybą – pagal tai, kiek vaikas iščiulpia, pieno gaminama daugiau arba mažiau, nuo hormonų priklauso ir pieno tekėjimo refleksas, žindymo paskatinti organizmo procesai reguliuoja ir stabdo kraujavimą, padeda gimdai grįžti į normalią padėtį.
Nerimaujančioms mamytėms geriausiai patarti gali gydytojai (kūdikiais ir vaikais rūpinasi pediatrai, šeimos gydytojai) bei kiti medicinos specialistai. Dar prieš gimdymą ligoninės darbuotojai suteiks reikalingą informaciją, prireikus – pamokys, kaip elgtis konkrečiu atveju. Tik reikia nebijoti klausti, pasakyti, ko pageidaujate, – tai padės išvengti klaidų ir gerai jaustis. Verta ieškoti ir kitos pagalbos, patarimo teirautis labiau patyrusių geranoriškų mamų.
Nors maitinimas krūtimi yra natūralus procesas, neretai dėl patirties stokos ar nekantrumo moterims kyla sunkumų. Paprastai daugiausia žindyvių klausimų susiję su žindymo pozomis, vaikelio laikymu, apžiojimu ir žindimu. Pirmąsias pamokas mama turėtų gauti ligoninėje, o vėliau viskas priklauso nuo ryšio su vaiku stiprumo, supratingumo – daug patirties įgaunama jau per pirmas žindymo savaites, o kelių mėnesių kūdikiai jau moka žįsti įvairiomis padėtimis. Iš pradžių moteris turėtų rūpestingai stebėti, kaip vaikas mokosi, kokia padėtis sėdint ar gulint patogiausia.
Kaip žindyti?
Vaiko žindymas labai susijęs su intuicija ir įvairios instrukcijos mamai, ant rankų laikančiai kūdikį, ne itin vertingos – ji tarsi instinktyviai pajunta, kaip priglausti ir laikyti. Vis dėlto keletą dalykų reikėtų prisiminti.
Norėdama žindyti gulint, motina turėtų patogiai įsitaisyti, pečiais ir galva remtis į pagalves (po sulenktomis kojomis taip pat galima padėti pagalvę). Nugara turi būti atpalaiduota, o ranka nuleista taip, kad netrukdytų vaikui, neverstų sukti galvytės (jeigu patogu, ranką moteris gali sulenkti po galva ar pan.). Nesvarbu, kaip šalia gulintis kūdikis prilaikomas – iš nugaros, iš šono ar kaip kitaip, svarbiausia, kad kūdikio galva ir kūnas sudarytų vieną tiesią liniją. Priglausti prie krūties reikėtų taip, kad pilvukas remtųsi į motinos pilvą. Ši horizontali padėtis ir motinai, ir vaikui leidžia pailsėti, o žindant naktį – neišbudina.
Be motinos ir kūdikio gulėjimo šalia, klasikine vadinama ir kita žindymo padėtis: motina sėdi, o vaikelis guli jai ant rankų arba ant rankų ir šlaunų. Sėdinčios moters keliai turėtų būti šiek tiek pakelti (po kojomis galima pasidėti mažą kėdutę ar pan.) – svarbiausia, kad sėdėjimas nevargintų, kad nesinorėtų palinkti į priekį (nugara turi būti tiesi ir atlošta). Jeigu pečių juosta įtempta, gali sutrikti pieno tekėjimas. Kūdikis turi glaustis prie krūties (juk krūtis – tai ne buteliukas, kurį reikia paduoti, tad ji turi būti lengvai pasiekiama). Kad nenutirptų ranka, laikanti vaiką, po alkūne galima pasidėti atramą, pavyzdžiui, pagalvę.
Bet kuriuo atveju, jei motina jaučia, kad reikėtų prilaikyti krūtį, galima tai padaryti kita ranka, iš apačios priglaudžiant plaštaką prie krūtinės ląstos. Prilaikoma švelniai, neiškreipiant krūties formos. Taip pat tam galima naudoti, tarkim, suvyniotą rankšluostį ar antklodę. Beje, kai kuriuos vaikus klaidina mamos prisilietimai prie galvytės, blaško dėmesį, taigi vaikutį paremti, prilaikyti jo galvytę geriau reikėtų kokia nors sulankstyta medžiaga. O kai kurie mažyliai geba patys surasti spenelį ir patogiai įsitaisyti.
Vaikui baigus žysti ar dėl kitų priežasčių norint baigti žindymą, jokiu būdu nereikia traukti krūties per jėgą – tai gali būti labai skausminga. Motina turėtų mažąjį savo pirštą įkišti į kūdikio burnytę ir palietusi spenelį sustabdyti čiulpimą, o tada švelniai išstumti krūtį.
Kiek žindyti?
Kiekviena mama gerai supranta savo sūnelio ar dukrelės užuominas – jei tik vaikas atrodo alkanas ar neramus, reikėtų leisti žįsti. Nesvarbu, kad iš pradžių vaiko norai šiek tiek painūs ir neatitinka jokio valandinio grafiko – laikui bėgant išryškėja tam tikra jo poreikių tvarka. Per parą dauguma kūdikių žinda apie 8–12 kartų – vaikas pats puikiausiai žino, kiek ir kada to reikia. Natūraliai kūdikio virškinimo sistemai skirtas motinos pienas greitai suvirškinamas, todėl žindyti reikia kur kas dažniau, nei maitinti dirbtiniu maistu.
Dažnas žindymas naudingas ne tik vaikui, bet ir mamai: net ankstyvajame piene (priešpienyje) gausu medžiagų, itin reikalingų naujagimio organizmui, vėliau pieno sudėtis šiek tiek kinta, kad patenkintų augančio kūdikio poreikius, dažnai žindant paspartėja pieno gamyba, išvengiama krūtų skausmo ir kt. Jokių papildomų primaitinimų ar vitaminų žindomam vaikui nereikia – motinos pienas yra geriausia, ką jis gali gauti. Juolab kad ne visada kūdikis žinda alkiui numalšinti ir pilnai pilvukui pripildyti, kartais vaikui tiesiog reikia motinos artumo, raminančio žindimo ritmo ir jis iščiulpia visai nedaug pieno.
Vienus žindomus kūdikius geriau palikti ramiai ir netrukdyti, kitus verta padrąsinti, pakalbinti ir padėti išlikti budriems. O pasisotinęs mažylis pats paleis krūtį – reikėtų leisti žįsti tiek, kiek jis nori. Vaikai patys nusprendžia netgi tai, kada baigti žįsti vieną krūtį ir pasisukti prie kitos, ir mamai to daryti nebūtina. Nebent mažylis pradeda snausti ir atrodo, kad čiulpdamas tuoj užmigs, maitinimą galima nutraukti, tačiau jis jau turėtų būti žindęs bent 5–10 min. iš kiekvienos pusės.
Jeigu pasiūlius kitą krūtį vaikas žinda nedaug, kitą kartą reikėtų maitinti iš antrosios krūties. Krūtų keitimas padeda sureguliuoti, kad pieno būtų tiek, kiek reikia vaikui. Pavyzdžiui, jei mažylis nori žysti dažniau nei kas dvi valandos, siūlyti reikėtų per paskutinį maitinimą žįstą krūtį: dvi valandas maitinti iš kairės, kitas dvi – iš dešinės ar pan.
Skausmingi speneliai
Maitinimas krūtimi, deja, ne tik romantiškas procesas. Tačiau su bet kokiais žindymo sunkumais nereikėtų taikytis, verčiau atkakliai bandyti išspręsti problemas. Kuo ilgiau motina delsia, tuo sunkiau vėliau išmokyti kūdikį tinkamai žįsti.
Kad neatsirastų mamą ir kūdikį kamuojančių žaizdelių, reikia labai saugoti spenelius: vaikas turi gerai išsižioti ir apžioti krūtį taip, kad spenelis būtų toli burnoje, o ne tarp liežuvio ir dantenų. Jeigu vaikas žinda gerai, judant apatiniam jo žandikauliuikruta smilkiniai ir ausytės. Nuo pirmo krūties suspaudimo burnyte pradeda veikti pieno tekėjimo refleksas – tai rodo pakitęs žindimo ritmas.
Jeigu vis dėlto speneliai tapo skausmingi, nemalonūs pojūčiai per porą dienų, deja, neišnyks. Žaizdeles gydo ir pačios moters gaminamas antibakterinių ypatybių turintis pienas – išspaudus jo reikėtų užtepti ant spenelių bei aureolės ir leisti nudžiūti. Pasitarus su specialistu, galima rinktis specialius tepalus, kremus. Jeigu žindymo sukeltas skausmas užtrunka pernelyg ilgai, motina turėtų kreiptis pagalbos.
Skausmingos krūtys
Norėdama išvengti krūtų skausmo po kiekvieno maitinimo žindyvė turėtų pasirūpinti, kad krūtys būtų minkštos, be sukietėjimų. Jeigu vaikas nebenori žįsti, galima nutraukti pieno su pientraukiu arba rankomis – pieno perteklių sumažinti labai svarbu, nes tai gali lemti latakų užsikimšimą.
Nors ir spenelių, ir krūtų yra labai įvairių, dėl krūtų dydžio nereikėtų jaudintis. Tai visai nesusiję su sugebėjimu pamaitinti kūdikį – mažose krūtyse daugiau pieno liaukų, o didelėse – pieno gamybai jokios įtakos neturinčių riebalų. Svarbiausia – išmokyti vaiką gerai apžioti krūtį, kad nečiulptų tik spenelio. Kai kurie vaikai patys kuo puikiausiai susitvarko su šia užduotimi, kitus reikia švelniai pamokyti: padėti plačiai išsižioti, pasirūpinti, kad žįsdamas nečiulptų apatinės lūpos, kad liežuvis būtų po krūtimi, o ilsintis gulėtų ant apatinių dantenų; bet kokioje padėtyje laikyti taip, kad vaiko nosies galiukas (bet ne šnervės) ir smakras liestų krūtį ir kad vaikas visu kūneliu glaustųsi prie mamos, kad galvytė būtų spenelio lygyje. Negalima nusivilti, jei iš pradžių ne viskas pavyksta – po kelių kantrybės ir pastangų dienų daugelis rūpesčių išnyksta.
Specialios liemenėlės žindyvėms
Dar besilaukiant moters krūtys pradeda didėti ir sunkėti – vos pajutus ryškesnius pokyčius reikėtų pasirinkti tokio dydžio liemenėlę, kad nespaustų, bet šiek tiek pakeltų krūtis. Itin svarbu turėti iš kokybiško, gerai prakaitą sugeriančio, natūralaus pluošto pagamintas liemenėles.
Žindyvės liemenėlės kaušeliuose turėtų likti šiek tiek laisvos vietos, kad prireikus būtų galima įdėti specialius įdėklus pienui sugerti. Papildomi užsegimai taip pat naudingi, nes krūtų dydis šiek tiek kinta. Kuo didesnės krūtys, tuo patogiau dėvėti liemenėles su platesnėmis petnešomis. Beje, motina ir viena ranka laikydama kūdikį turėtų lengvai užsegti ar atsegti liemenėlę.
Kad liemenėlė visada būtų švari (dažnai vien įdėklų keisti nepakanka), jų reikėtų turėti keletą. Skalbti ir skalauti liemenėles reikia labai atidžiai, kad neliktų jokių skalbimo priemonių, o vėl dėvėti galima tik visiškai sausą apatinį drabužį, nes drėgnas audinys erzina spenelius. Svarbu prisiminti, kad krūtims labai reikia ir oro – patartina kartais palikti jas laisvai, leisti „pakvėpuoti“.
Svarbiausi kriterijai žindyvei renkantis liemenėlę bei įklotus – tai patogumas ir natūralus audinys. Prie įprasto apatinio trikotažo moteris gali grįžti nustojus skirtis pienui.
Motinos mityba
Kiekviena mama rūpinasi, kad vaikas jaustųsi gerai. Tam tiesioginės įtakos turi žindyvės mityba, nes su pienu perduodamos visos maisto medžiagos. Motinos pienas visada yra toks, kokio reikia vaikui, jis atitinka visus augančio organizmo poreikius, tačiau vis dėlto mamai reikėtų laikytis bent pagrindinių sveikos mitybos taisyklių.
Žindyvė būtinai turėtų valgyti kuo įvairesnius, ekologiškus, šviežiai paruoštus maisto produktus, vengti dažniausiai alergizuojančių bei dujų susidarymą žarnyne skatinančių produktų. Nepatartina rinktis aštraus, riebaus, rūkyto, kepto bei neįprasto skonio maisto. Tačiau svarbiausia – nuolat stebėti, kaip motinos vartojami produktai veikia vaiką, ir pagal tai koreguoti elgseną. Žinoma, žindyvei neleistina vartoti jokių alkoholinių gėrimų, rūkyti ar būti prirūkytoje patalpoje, nes kenksmingos medžiagos iš pieno patenka į mažylio organizmą. Gerai pieno gamybai svarbus ir pakankamas skysčių, kuriuos reikia rinktis taip pat atsakingai, kiekis – apie 2,5 litro (žindymo pradžioje pakanka ir 1,5).
Ką dar reikėtų žinoti?
Siekiant visapusiškai sklandaus maitinimo reikėtų prisiminti ir tai, kad krūtimi maitinti galima tik tada, kai ir motina, ir vaikas tam pasiruošę – suirzusį kūdikį reikia nuraminti, nes verkdamas jis nežinos, ką daryti, žindyvė taip pat turi būti rami, gerai nusiteikusi. Primintina, kad žindymas – tai puiki proga atsipalaiduoti ir net pailsėti. Tai ramina ne tik mažylį, bet pagerina ir moters savijautą.
Parankiausias būdas suprasti, ar kūdikiui pakanka pieno, – tai stebėjimas, kaip valosi jo virškinimo sistema. Jeigu motina turi užtektinai pieno, vaikas sušlapina apie penkias šešias sauskelnes per parą (medžiaginių vystyklų – pora daugiau), laisvai, beformėmis išmatomis išsituština 2–5 kartus. Jeigu organizmo valymasis reguliarus, ypač pirmomis savaitėmis, jaudintis tikrai nereikia. Vyresni (pusantro mėnesio ir daugiau) žindomi kūdikiai gali nesituštinti ir pora dienų – tai nėra blogas požymis. Tačiau jeigu žinduklis vieną dvi dienas negausiai šlapinasi ir nesituština, vertėtų imtis priemonių. Specialistų konsultacijos reikia ir jeigu vaikas nuolat, tarsi be saiko nori žįsti.
Kaip nujunkyti vaiką nuo krūties?
Dirbtinai nutraukti žindymo nepatariama – ateina diena, kai pats vaikas atsisako krūties, ir tai nesukelia streso nei jam, nei motinai. Žindyti rekomenduojama iki kol mažyliui sukaks vieneri ar net dveji metukai arba tol, kol ir motina, ir vaikas to nori.
Norėdama atpratinti mažylį nuo žindymo, motina turėtų maitinti tik rytais ir vakarais – dieną sočiau pavalgęs vaikas vėliau pats nenorės krūties. Moters krūtyse pieno mažėja natūraliai: kuo rečiau žindoma, tuo mažiau pasigamina pieno. Neretai sumažinusi žindymų skaičių motina dar ilgokai jaučiasunkumą krūtyse. Tokiu atveju galima šiek tiek pieno nutraukti, tačiau tik tiek, kad neliktų nemalonaus jausmo, nes kai krūtyse lieka daugiau pieno, jo gaminasi mažiau.
Kad vaikas nenorėtų žįsti naktį, vakare galima duoti sočiau pavalgyti. O dieną mažylį galima pagirdyti rūgštesniais karvės pieno produktais, duoti šviežio pieno. Padeda ir nuoširdus paaiškinimas vaikui, kad jau laikas nustoti maitintis iš krūties. Tik bet kokiu atveju reikėtų vengti stresinių situacijų, galinčių labai pabloginti savijautą.
Žindymas – geriausia dovana mažyliui
Net motinai ar vaikui susirgus, nevalia nustoti žindyti – tai palengvina mažylio būklę, padeda kovoti su visomis infekcijomis, o ir motina dėl žindant išsiskiriančių hormonų jaučiasi geriau. Jeigu virusas ar bakterijos paveikia motinos sveikatą, apsauginė organizmo sistema suskumba gaminti antikūnius, per pieną tiesiogiai perduodamus ir vaikui. O prieš norėdama vartoti vaistus, kiekvienu atveju žindyvė turi tartis su gydytoju.
Motinos pienas negali pakenkti vaikui – žindymas tik padeda kovoti su infekcija, nes mažylių imunitetas dar ne toks stiprus kaip suaugusiųjų. Rizikinga žindyti tik vienu atveju – motinai sergant AIDS. Kalbant apie kūdikius, taip pat yra tik viena liga, kai negalima žindyti – kai dėl įgimtos kelių fermentų stokos netoleruojama tam tikra sudėtinė laktozės dalis (galaktozemija).
Tyrimais nustatyta, kad žindomi kūdikiai daug lengviau pagydomi net nuo sunkių ligų, jie rečiau serga kvėpavimo, ausų infekcijomis ir kitomis dažnomis ligomis. Vien tik motinos pieno vaikui visiškai pakanka pirmąjį pusmetį nuo gimimo, vėliau, pagal poreikį ir gydytojams rekomendavus, galima primaitinti. Tačiau nereikia pamiršti, kad net primaitinant motinos pienas yra svarbiausias kūdikio maistas. Žindyti, jei tik įmanoma, vaikelį reikia iki kol motina bus įsitikinusi, kad jis jau pasirengęs harmoningai vystytis (tiek fiziškai, tiek emociškai) maitinamas vien dirbtiniu maistu.
Komentarai (18)
Naujas komentaras
Komentarai su nuorodomis į tinklapius, įžeidžiantys ar neatitinkantys tematikos bus trinami.
Griežtai draudžiama šioje svetainėje paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svetainę kaip šaltinį.
Komentarai (18) 
