|
Duoti ar neduoti vaikui čiulptuką? |
 Čiulptukas - ne mūsų amžiaus išradimas, jam jau daugiau kaip 500 metų. Literatūroje jis minimas XV šimtmetyje. Dažniausiai tai būdavo košytė (tyrelė) ar duonos gabalėlis, įvyniotas į skudurėlį. Dar naudodavo aguonos galvutę, aptrauktą medžiagėle. Kai buvo išrastas kaučiukas, pagamintas pirmasis kaučiukinis čiulptukas. Vėliau, plėtojantis gumos pramonei, jų atsirado silikoninių, lateksinių ir kt. Čiulptukas naudojamas seniai, jis keitėsi, bet jo funkcija - raminti mažylį - išliko.
Asta Ruibienė, pediatrė
Geriau vaiko nepripratinti prie čiulptuko - vėliau nereikės vargti atpratinant. Būna, kad vaikas keliasi per naktį dešimt kartų, nes jam iškrenta iš burnytės čiulptukas, be kurio jis negali ne tik užmigti, bet ir ramiai miegoti.
 Komentarai (7)| Skaityti toliau…
|
|
|
TĖVŲ VAIDMENŲ KAITA GIMUS VAIKUI |
 Tapti tėvais ruošėtės visus devynis kūdikio laukimo mėnesius. O gal ir ilgiau. Svarstėte apie pokyčius, nerimavote ir be galo džiaugėtės, kad jau greitai būsite mama ir tėtis. Kaip tampama tėvais? Kokie sunkumai užklumpa naujus tėvelius? Kaip šiuos sunkumus įveikti pataria psichologė Lina Cirtautienė.
Ruošimasis tėvystei
Iki nėštumo turbūt niekas nesvarsto, ką reiškia būti tėvais, kokia tai patirtis, kuo buvimas tėvais skirsis nuo buvimo sutuoktiniais, partneriais, studentais ar darbuotojais. Prasminga, kad laikui bėgant socialiniai vaidmenys ir jų reikšmė keičiasi. „Kartais prašau, kad žmonės apibūdintų, kiek svarbūs jų socialiniai vaidmenys buvo iki vaiko gimimo ir po to, — pasakoja psichologė L. Cirtautienė. — Dažniausiai jauni tėvai atsako, kad naujas tėvystės vaidmuo nustelbia kitus socialinius vaidmenis.» Tėvai turi pasiruošti šiai vaidmenų svarbos kaitai. Dar prieš tampant tėvais reikėtų pasvarstyti, koks (-ia) aš būsiu tėtis (mama)? Kas keisis mūsų gyvenime ir santykiuose?
Komentarai (3)| Skaityti toliau… |
|
|
Bausti negalima pasigailėti. Kur dėsite kablelį? |
 Auklėjimas - ne vien nurodymai ką nors padaryti. Reikia labai gerai išmanyti, kaip auklėti. Tačiau vien mokslu auklėjimo taip pat nepavadinsi. Gerą auklėjimą lemia ir žinios apie vaiko vystymąsi, ir auklėtojų geranoriškumas, jausmai.
Apie vieną iš sudėtingiausių tėvų ir vaikų santykių aktualijų — bausmes — kalbamės su vaikų psichiatre, VšĮ „Vaikų poliklinika Jūsų namuose» (www.vaikupoliklinika.lt) darbuotoja Aurima Diliene. Ir pirmiausia prisimename Mauglio pavyzdį: kad ir kaip tikėtume genų galia, vaiką vis dėlto daugiausia auklėja jo gyvenamoji aplinka ir žmonės, su kuriais jis bendrauja.
Paklūsta ar klauso?
Vaikas iki paauglystės ar net ilgiau pagrindinį dėmesį skiria tėvų emocijoms, bet ne žodžiams. Jei su vaiku kalbama šiurkščiai, jis būtent ir įsidėmi šiurkštumą, o ne tai, kas jam sakoma ar liepiama. Gydytoja, pati auginanti penkis vaikus, gali pasidalyti vertinga savo pačios patirtimi: „Kartą man įnirtingai kažką aiškinant ir rodant šešiametė mano dukra pasakė: „Mama, kodėl tu kartoji? Aš labai gerai matau tave». — Man tai buvo dar vienas įrodymas, kad vaikai geriausiai perpranta tam tikrus dalykus vertindami emocijas, o ne žodžius.»
Komentarai (2)| Skaityti toliau… |
|
|
<< Pradėti < Prieš 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Kitas > Pabaiga >>
|
